Šią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą naujam UAB „Eika“ valdomam gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) projektui „Nauji peizažai“ Naujininkuose. 0.55 ha ploto teritorijoje pradėti statyti 3 namai su 103 įvairaus išplanavimo butais. Investicijos į naująjį projektą, adresu Kaminkelio g. 23, sieks daugiau nei 16,5 milijonų eurų.
A++ energinės klasės projekte klientai galės rinktis 1-4 kambarių, 24-115 kv. m ploto būstus. Pirmuose ir paskutiniuose namų aukštuose bus įrengtos erdvios, net 25 kv. m. ploto siekiančios privačios terasos, o kituose aukštuose – balkonai iki 6 kv. m. Šalia Kaminkelio g. esančio korpuso 1-ame aukšte numatytos 3 komercinės patalpos. Statybų pabaiga planuojama 2025 m. II ketvirtį. Projekto viziją įgyvendina architektų studija „A01 architektai“.
Pasak „Eika“ plėtros direktoriaus Tomo Žiaugros, projektas „Nauji peizažai“ kviečia iš naujo atrasti Naujininkus ir šio rajono privalumus. „Naujininkuose vis daugiau apleistų, industrinių ar pramoninių teritorijų yra konvertuojamos į naujas, modernias gyvenamąsias ar rekreacines zonas. Tai rajonui padeda nusikratyti senomis etiketėmis ir palaipsniui tapti viena perspektyviausių vietų gyventi visai šalia sostinės kultūrinio gyvenimo, miesto centro, tačiau nepametant artimo santykio su gamta, kurios čia apstu. Mūsų projektas įsikurs vienoje išskirtiniausių ir ramiausių šio rajono gatvių – Kaminkelio g., kurioje dominuoja individualūs namai, kalvos ir didžiuliai žali plotai poilsiui ir pramogoms. Tai vieta, iš kurios būsimi gyventojai galės pasiekti aktualias, kasdien lankomas vietas – mokslo, gydymo paskirties objektus, prekybos centrus, vos per kelias minutes, tačiau grįžus namo juos pasitiks ramybė, privatumas ir iš terasų ar balkonų atsiveriantys nauji gamtos peizažai“, – mintimis dalijasi T. Žiaugra.
„Nauji peizažai“ yra 7-sis gyvenamosios paskirties projektas Vilniuje, kurį šiuo metu valdo „Eika“. Įmonės portfelį sudaro tokie projektai, kaip „Užupio personos“ Užupyje, „Mindaugo“ ir „Šv. Stepono Baltas lapas“ Naujamiestyje, „Mėlyni Vilkai“ Vilkpėdėje, „Metų laikai“ Visoriuose, „Bajorų alėjos“ Bajoruose bei praėjusią savaitę rinktai pristatytas projektas „Saulės namai“ Pilaitėje.
„Nauji peizažai“ yra trečiasis „Eika Development Fund“ fondo, valdomo UAB „Eika Asset Management“, vystomas gyvenamosios paskirties projektas. 2020 m. liepos mėn. įsteigtas nekilnojamo turto (NT) fondas yra orientuotas į mišrios paskirties NT investicijas.
EIKA projektuose taikomi specialūs pasiūlymai kiekvieną dieną, tad jums nereikia laukti BLACK FRIDAY, kad galėtumėte jais pasinaudoti.
Pasinaudokite šiais pasiūlymais jau dabar.
Transporto sektoriaus pokyčiai įprastai paveikia gerokai daugiau gyvenimo sričių: pavyzdžiui išaugę transportavimo kaštai įprastai reiškia kasdienio naudojimo prekių brangimą, o štai vis didėjantis elektromobilių kiekis keliuose lėmė atnaujintą statybos techninį reglamentą. Jame numatoma statant ar rekonstruojant naujus pastatus įrengti 20 proc. stovėjimo vietų su galimybe įkrauti elektromobilius. Vien stotelių įrengimas nekelia didesnių rūpesčių, tačiau statytojai susiduria ir su kitais su šiuo nauju reikalavimu susijusiais iššūkiais.
„Atsiradus šiam reikalavimui vienas pagrindinių galvosūkių statytojams tapo galios paskirstymas objektuose – kokią jos dalį skirti įkrovimo reikmėms, kokią palikti kitiems poreikiams. Taip pat, žinoma, ir papildomo galingumo išsipirkimas iš elektros tinklų operatoriaus. Tai reiškia padidėjusius pastato gamybos ar rekonstrukcijos kaštus“, – pasikeitusią tvarką komentavo įmonės „EIKA“ plėtros projektų vadovė Jolanta Dobradziejienė.
Tiesa, kadangi statistiškai apie 70-80 procentų vairuotojų savo elektromobilius namuose kraunasi naktį, įkrovimo stoteles ir susijusius sprendimus diegiančios įmonės siūlo išmanius sprendimus, leidžiančius išvengti papildomų kaštų rengiant galingesnį įvadą. Štai įmonė „Įkrautas“ bendradarbiaudama su „EIKA“ galios skirstymo sprendimą jau pritaikė naujai pastatytame daugiabučių projekte „Metų laikai“ Vilniuje.
„Kadangi didžioji dalis krovimų vyksta naktį, kitaip sakant, tuo metu, kai pats daugiabutis reikalauja mažiausiai elektros, galima subalansuoti pastato bendrų erdvių elektros sistemą taip, kad ji būtų paskirstyta pagal poreikį. Tai reiškia, kad per elektros suvartojimo pikus, pavyzdžiui, po darbo valandų iki vakaro, yra tikimybė, kad elektromobiliai krausis lėčiau, o naktį, esant mažam elektros suvartojimui, pastato bendrų reikmių, tokių kaip liftai, parkingo ir kitų bendrų erdvių apšvietimas, papildomai elektros galingumą galima nukreipti automobilių krovimui“, – apie siūlomą sprendimą kalbėjo įmonės „Įkrautas“ vadovas Paulius Gūžys ir pažymėjo, jog pagrindinis sistemos tikslas yra kuo efektyviau išnaudoti turimos galios elektros įvadą pastate.
P. Gūžys pasakoja, kad galios skirstymo sistema yra suprogramuota taip, jog prioritetą teiktų gyventojų poreikiams. Tai reiškia, kad jeigu kažkuriuo metu pajungus elektromobilius bus priartėta prie leistinosios vartoti bendrų reikmių elektros galios ribos, bus laikinai sumažinama įkrovimo galia. Tiesa, kadangi įprastai įkrovimas šalia namų įrengtose stotelėse trunka kelias valandas, 10-15 minučių ilgesnis įkrovimo laikas galutiniam rezultatui neturės didelės įtakos.
Jau minėtame daugiabučio projekte įrengtos 28 olandų gamintojo „Alfen“ įkrovimo stotelės – 7 antžeminėje aikštelėje ir 21 požeminėje – kuriomis galės naudotis gyventojai, įsigiję parkavimo vietas su įkrovimo stotelėmis. Kad stotelėmis būtų patogiau naudotis, jos susietos su mobilia programėle, kurioje galima matyti įkrovimų istorijas, nusistatyti krovimo grafiką ar naudotis kitomis išmaniomis funkcijomis. Tai taip pat ir patogus apskaitos sprendimas, nes kiekvieno įkrovimo informacija yra perduodama namo administratoriui, o savo elektromobilio įkrovimui sunaudotą elektrą kiekvienas apmoka kartu su bendrais namo administravimo mokesčiais.
J. Dobradziejienė komentavo, kad nors tokie sprendimai yra papildomas iššūkis projektuojant bei statant, galimybė įkrauti elektromobilius prie namų gali svariai prisidėti prie nekilnojamojo turto vertės: „Anksčiau buvo įprasta manyti, kad elektromobiliai yra skirti tiems, kas gyvena privačiuose namuose, tačiau atnaujintas statybos reglamentas bei mūsų įgyvendinami projektai laikantis naujų nurodymų gali iš esmės pakeisti gyventojų naudojimosi elektromobiliais įpročius.“
Įmonės „EIKA“ atstovė taip pat minėjo, jog šis projektas yra pilotinis, o jau netolimoje ateityje planuojama plėtoti projektą, kuriame bus įdiegtas dar efektyvesnis galios panaudojimo sprendimas. Naujajame projekte numatomas galios skirstymas apims ne tik bendrų reikmių, tačiau ir butų energijos panaudojimą.
UAB „Eika“, būdama projekto valdytoja, pradeda gyvenamojo projekto ,,Saulės namai“ statybas ir pardavimus. Naujas projektas įsikurs UAB „Eika Asset Management“ (EAM) valdomo fondo „Eika Development Fund“ (EDF) drauge su AB „SKV-Valda“ įsigytuose sklypuose Pilaitėje, adresu Pilkalnio g. 5 ir 7. Bendros projekto investicijos siekia daugiau nei 14,40 milijonus eurų.
Žemės sklypuose, kurie apima 32 a ir 46 a, iki 2025 m. I-o ketvirčio bus pastatyti du A++ energinės klasės namai, juose iš viso suprojektuoti 116 butai. Būsimi klientai galės rinktis 26,02 kv. m – 81,55 kv. m dydžio būstus. Pirmuose ir paskutiniuose aukštuose bus įrengtos privačios terasos, kituose aukštuose – balkonai. Statybų pabaiga numatoma 2025 m. I ketvirtį.
Pasak „Eika“ plėtros direktoriaus Tomo Žiaugros, gyvenimas „Saulės namuose“ bus ramus ir patogus. „Pilaitė išlieka vienas populiariausių naujaukurių pasirinkimų. Čia sparčiai kuriasi bendruomenės, visai šalia mokyklos, darželiai ir prekybos centrai. Apstu ir gamtos – „Saulės namų“ gyventojai vos per 10 minučių pėsčiomis pasieks Gėlūžės ežerą, nesunkiai ras ramių vietų pasivaikščiojimams. Tuo pačiu naudosis visais Pilaitės infrastruktūros patogumais ir paslaugomis prie pat namų“, – mintimis dalijasi T. Žiaugra.
Saulė lietuvių mitologijoje – gyvenimo, šilumos ir sveikatos deivė. Per ilgus metus šis suvokimas nepasikeitė, tad ir šiandien saulės asociacijos išlieka tos pačios. „Eika“ siekia, jog visą tai pajustų kiekvienas apsigyvenęs „Saulės namuose“, kuriuose nuolatos gyvena šviesa ir šiluma.
„Saulės namai“ yra antroji UAB „Eika Asset Management“ valdomo fondo „Eika Development Fund“ investicija. EDF, trečiasis EAM valdomas nekilnojamo turto (NT) fondas, buvo įsteigtas 2020 m. liepos mėn., ir yra orientuotas į mišrios paskirties NT investicijas. „Eika Development Fund“ portfelyje šiuo metu yra vystomi du projektai: „Metų laikai“ Visoriuose bei „Saulės namai“ Pilaitėje.
„Eika“ komanda rugsėjį užbaigė semdamiesi tvarumo patirties iš puikaus tvarumo pavyzdžio visoje Europoje – Kopenhagos. Net dešimties darbuotojų kolektyvas gilinosi, kaip danams pavyksta taip tvariai gyventi. Dalinamės gausiomis akimirkomis, ką užfiksavome ar įsidėmėjome.
Tvarumo visuma arba kodėl danams pavyksta. Sėkmės sudedamosios dalys: valstybės reguliavimas, visuomenės sąmoningumas ir rinkos dalyvių ambicijos.
Danija ne tik žodžiais deklaruoja tvarumo įgyvendinimą, bet turi labai aiškius reglamentus, kaip jie siekia tvarumo. NT sektoriuje yra nustatytas ir palaipsniui siekiamas CO2 pėdsako rodiklis naujai statomuose pastatuose, jau nekalbant apie kiekvieno pastato funkcionalumą – kiek jo skiriama socialinėms reikmėms. Pvz., dažniausiai visas pirmas aukštas, ar kuriama aplinka, turi tarnauti visuomenei per paslaugas ar kitas veiklas, o jei gyvenamųjų projektų plotas viršija 8 tūkst. kv. m, 15 proc. turi būti atiduota socialiniam būstui. Dar vienas išskirtinis dalykas – plėtojami ištisi rajonai, kur detalus planas yra išmąstytas, išdiskutuotas pirmiausiai galvojant apie socialines paslaugas būsimiems pastatų naudotojams – gyventojams ar darbuotojams. Todėl yra kuriamos mokyklos, darželiai, maitinimo įstaigos, judumo galimybės – dviračių takai ir parkavimo aikštelės, metro stotelės, o automobiliai „kišami“ po žeme arba į daugiaaukščius parkingus. Antžeminių aikštelių lieka minimaliai, o svarbiausia nekuriami tik miegamieji rajonai. Puikūs rajonų konversijų pavyzdžiai: Nordhavnen ar Carlsberg gamyklos teritorija. Tikime, kad tai pasiekta visų suinteresuotųjų dialogo keliu, o ne tik vienpusiškais reikalavimais.
Miestas žmogui. Kadaise uoste buvusios neįžengiamos teritorijos tapo „Mėlynuoju parku“ su iššvarėjusiu vandeniu tinkamu maudytis ar akvatorijoje atitvertu viešu nemokamu natūraliu baseinu, kuriuo dar ir rugsėjo pabaigoje mėgavosi miestiečiai.
Galvojimas apie ateitį. Viena centrinė gatvė rekonstruota taip, kad jos viduryje atsirado plati žalia zona, kuri iš tiesų tarnauja stipraus lietaus absorbavimui ir galimų potvynių valdymui. Milžiniška investicija ne tik sukūrusi naują žalią zoną, pakeitusi miesto vietos veidą, bet ir žvilgsnis į priekį, kai vis dažnėja liūtys.
Pradeda nuo savęs. Lankėmės trijuose projektuotojų ir architektų biuruose. Du iš jų įsikūrę konvertuotose patalpose – prekybos centro ir uosto sandėlio, o trečiasis lokomotyvų remonto dirbtuvėse, kurias priėmė tokias, kokios buvo, net sienų neperdažė, o laiptus į antrą aukštą persinešė iš kitos pastato vietos. „O kam, mes čia planuojame būti keletą metų, vėliau ieškosime kitų kūrybinių erdvių, kai šį pastatą bus nuspręsta konvertuoti“. Šio biuro darbuotojų tvarumo filosofija tikrai skatinanti susimąstyti, kaip mes vis tik pripratę prie komforto, nesusimąstydami, kiek mūsų komfortas kainuoja planetai. Paklausus, kaip jie išgyvena šaltį (ofisas tikrai atrodo pralaidus), jų nuomone šaltis nėra baisus, juk gali apsirengti daugiau, sunkiau karštį pakelti (kondicionierių nėra), bet liepą visas ofisas atostogauja, o kitas karščio bangas išgyvena šokdami ant dviračio ir už poros minučių kelio pasinerdami į jūros vandenį. Tik nereikia galvoti, kad darbo stalai suklypę ar multimedija praėjusio amžiaus – ne čia tikrai viskas komfortabilu. Visa kita požiūrio klausimas. Danijos architektai kelia sau tikslus mažiau statyti naujo, kuo mažiau naudoti medžiagų arba naudoti perdirbtas bei bet koks naujai pastatytas pastatas turi būti pastatytas taip, kad atsiradus naujam poreikiui, būtų lengvai konvertuojamas kitoms funkcijos.
Greičiausiai išnuomojami būstai. Čia tik užduosime klausimą, ar jūs suskubtumėte nuomotis, o gal ir pirkti būstą, kurio fasadas suformuotas iš kito seno pastato fasado sienų, grindys sudėtos iš likusių utilizavimui paliktų grindlenčių galų? O Kopenhagoje viename tokiame investiciniame, skirtame nuomai, projekte atsilaisvinę apartamentai išnuomojami greičiausiai, jei lyginsime rajono kontekstą ir tikrai ne už mažiausią kainą. Beje, Danijoje kondicionieriai kaip ir nelegalu. Danijos visuomenė vertina tai, kas yra tvaru, nenaudoja resursų, kurių galima nenaudoti.
„Eika“ komanda visas tris dienas nenulipo nuo dviračių, į automobilį nebuvome įlipę, metro važiavome į ir iš oro uostą bei vieną biurą.
Ačiū už įkvėpimą ir mintis ateičiai: https://lendager.com/; https://www.cobe.dk/; https://abc.dk/
Beveik 30 priešmokyklinio ugdymo įstaigų įvairiuose Lietuvos miestuose pradeda įgyvendinti socialinių emocinių įgūdžių programą „Antras žingsnis darželiams“.
Dirbti su programa ir mokyti vaikus suprasti savo jausmus, spręsti konfliktus, bendradrabiauti mokytojos pasirengė Paramos vaikams centro organizuojamuose mokymuose, kuriuos finansavo „Eika“ grupė.
Dviejų dienų mokymuose programos vadovė, Paramos vaikams centro psichologė Ieva Dulinskaitė pristatė emocinių įgūdžių sampratą ir ugdymo galimybes, jausmų atpažinimo ir valdymo principus, vaikų raidos ypatumus, taip pat detaliai supažindino su „Antras žingsnis darželiams“ pamokėlių struktūra bei jų vedimo metodika.
Pasak mokymus baigusių mokytojų, pamokėlių temos – labai gyvenimiškos ir aktualios: kaip išmokti susitvarkyti po žaidimo ir pasidalinti žaislais, kaip nusiraminti supykus ir išmokti kantriai palaukti savo eilės, kaip pasiūlyti pagalbą draugui.
Bene patraukliausia mokymų dalyvėms buvo tai, kad programa „Antras žingsnis darželiams“ – labai konkreti, detaliai aprašyta, nereikia pamokėlių turinio kurti patiems, medžiaga jau išbandyta specialistų ir atrinkta tai, kas užtikrintai veikia. Tai mokytojoms suteikė pasitikėjimo ir įrankį su vaikais kalbėtis apie jausmus.
Daugiau informacijos apie programos „Antras žingsnis darželiams“ mokymus: https://pvc.lt/antras-zingsnis-darzeliams/
Prie vieno tvariausių verslo centrų visoje Lietuvoje – „Flow“, įsikūrusio Lvivo g. 21A, bendruomenės prisijungė kredito biuras UAB „Creditinfo Lietuva“, pasaulyje pirmaujanti draudimo paslaugų ir konsultacijų įmonė UADBB „Marsh Lietuva“ bei tarptautinė advokatų kontora „CEE Attorneys“. Įmonės pasirašė ilgalaikes nuomos sutartis, išsinuomodamos daugiau kaip 1100 kv. m. ploto biuro erdvių. Pagal sudarytus sandorius „Creditinfo Lietuva“ biuras įsikurs 19-ame, o „Marsh Lietuva“ bei „CEE Attorneys“ – 7-ame pastato aukšte.
Anot Giedriaus Brūzgės, „Eika“ turto departamento direktoriaus, pastarasis metų ketvirtis biurų nuomos rinkoje buvo ne itin aktyvus. „Šių metų antrąjį ketvirtį Vilniuje išnuomota tik 14 300 kv. m., kai tuo tarpu pirmajame ketvirtyje buvo įsisavinta 33 700 kv. m. biurų ploto. Situacija iliustruoja, kad nuomininkai persikėlimo planus vertina atsargiau, neskuba pasirašyti nuomos sutarčių. Įvykę trys nuomos sandoriai viename verslo centre parodo, kad net ir rinkai ramesniais laikais, solidžių kompanijų susidomėjimas itin kokybiška darbo aplinka, tvariais ir pažangiais sprendiniais, išlieka,“ – teigia G. Brūzgė.
„Sprendimą persikelti į naująjį verslo centrą „Flow“ priėmėme atsižvelgdami į mūsų įmonių grupės strategiją plėtoti tvarų verslą. Siekiame kiekvieną veiklos sritį ir procesą organizuoti socialiai atsakingu ir ilgalaikėje perspektyvoje pagrįstu būdu, rūpinantis aplinka ir energiniu efektyvumu, racionaliu kitų resursų naudojimu. Įsikurdami naujame biure pačiame Vilniaus centre ne tik sukursime patogesnes darbo sąlygas darbuotojams, bet ir būsime arčiau savo klientų“, – sako Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius.
Pasak „CEE Attorneys“ vadovaujančiosios partnerės Ingos Kostogriz-Vaitkienės, naujojo biuro paieškose didelis dėmesys buvo skiriamas tvarumo paieškoms, pozityvioms žmogiškoms patirtims darbo vietoje.
„Rinkdamiesi biurą augančiai komandai ieškojome praktiškų ir tvarių sprendimų – būtent tai ir radome „Flow“: modernias, efektyviai išnaudotas erdves, sveikesnę, darbuotojo bei kliento patogumui pritaikytą aplinką, gamtos resursus tausojančius architektūrinius ir bendruosius sprendimus, patogią lokaciją mieste ir itin gerą susisiekimą. Norime įsikurti ilgam, tad žvelgėme į sprendimų aktualumą ne tik čia ir dabar, bet ir ateityje. Projekto įgyvendinimas pagal BREEAM Outstanding standartą įtikino, kad tai vieta, kur norime dirbti ir pasikviesti klientus bei partnerius,“ – sako I. Kostogriz-Vaitkienė.
Šiuo metu verslo centre išnuomota arti 7000 kv. m. biurų erdvių. Pastate įsikurs nepriklausomas elektros tiekėjas „Elektrum Lietuva“, verslo valdymo konsultacijų įmonė „Turicum“, oro transporto sektoriuje veikianti įmonė, restoranas „12“, unikalius IT sprendimus kurianti ir skaitmenizacijos klausimais konsultuojanti įmonė „Baltic Amadeus“, NT plėtros bendrovė „Omberg group“, druskų kambario ir masažų kabineto operatorius.
NT plėtros bendrovė „Eika“ Vilniuje yra išplėtojusi tokius komercinius objektus, kaip multifunkcinį kompleksą „Live Square“ Gedimino prospekte, verslo centrą „Eika“ A. Goštauto gatvėje, „135“ Žalgirio gatvėje bei prekybos centrą „Pupa“ Pilaitės rajone. Neseniai, įmonė Tauro kalno kaimynystėje Vilniuje pradėjo vystyti verslo centrą „Jasinskio 2“.
„Eika“ grupė rugsėjo 6 d. oficialiai atvėrė šiuo metu didžiausių ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje bendro gyvenimo namų „Solo Society City House Vilnius“ duris. Į 269 kambarių ir beveik 8 tūkst. kv.m. bendro ploto apgyvendinimo paslaugų projektą investuota 17 mln. EUR.
Buriasi pasaulio bendruomenė
Kuriantis pirmiesiems gyventojams, matome ryškėjantį kliento portretą. Gyventojai dengia labai plačią geografiją – net 21 šalį nuo JAV iki Indijos, proporcingai daugiausia dabar sulaukėme klientų iš Prancūzijos ir Vokietijos. Nemažai gyventojų sulaukta ir iš Lietuvos, bet nebūtinai lietuvių, didžioji dauguma užsieniečių jau gyvenančių mūsų šalyje. Amžiaus vidurkis 26 metai, 59 proc. nurodė, kad Vilniuje studijuos, 33 proc. – dirbs, 8 proc. – kitus tikslus. Pasak Domo Dargio „Eika“ generalinio direktoriaus, „co-living“ arba bendro gyvenimo namų apgyvendinimo paslaugų konceptas – ateities sprendimas šiandien. „Kaip rodo besiburianti bendruomenė tokios apgyvendinimo paslaugos reikia pasauliui atviriems žmonėms, kurie dar nejaučia poreikio prisirišti prie nuolatinės gyvenamosios vietos įsipareigojimų. Jie drąsiai renkasi kitą šalį, miestą studijuoti ar dirbti. Kita vertus, kai būsto įperkamumas net visame pasaulyje tampa galvos skausmu, tokia apgyvendinimo alternatyva jaunam profesionalui tampa tikru išsigelbėjimu“, – teigia D. Dargis.
Patogus gyvenimas miesto širdyje
„Solo Society City House Vilnius“ įsikūręs Šv. Stepono g. 33 – Senamiesčio ir Naujamiesčio sandūroje, iš kur per kelias minutes galima pasiekti autobusų ir traukinių stotį, o kitoje pusėje per kelias minutes pasiekiamas miesto centro socialinis ir kultūrinis gyvenimas. Pasak Karolio Gabarto „Solo Society City House Vilnius“ vadovo, klientai pasirinkę šiuos bendro gyvenimo namus vertina 4 privalumus – išlaidų taupymą, patogumą, komfortą ir bendruomenę. „Mokėdamas vieną mėnesio įmoką klientas, jei neužsisako papildomų paslaugų, pvz., gyvenimo su gyvūnu ar kambario valymo, gyvena apartamentuose, kur yra integruota virtuvėlė, vonios kambarys, naudojasi bendromis patalpomis mokymuisi darbui, pramogoms, pvz., kino salė, žaidimų kambarys, sporto ir jogos salės, terasa ant stogo ir bendrosios virtuvės, taip pat puikiu interneto belaidžiu ryšiu ar dviračių saugykla. Klientui nereikia rūpinti jokiais kitais mokesčiais nei komunaliniais nei elektros ar interneto, viskas apmokama komfortabiliai vieną kartą per mėnesį per specialią programėlę,“ – teigia K. Gabartas.
„Solo Society“ („Vienas“ „Visuomenė“) filosofijoje užkoduotas privatumas ir bendruomeniškumas, tai atspindi esminius bendro gyvenimo principus – pakankamai daug privačios erdvės, kur gali jaustis saugiai, bet vos peržengus savo kambario duris patenkama į socialumą ir bendrystę skatinančias erdves. „Tos bendros įvairios paskirties erdvės ne tik praplečia komforto ribas, bet padeda stiprinti bendruomenės socialinius ryšius. Juk praktiškai čia apsigyvenęs beveik kiekvienas klientas turi savo naują pradžią, o kai šalia tokie patys, bendrystės ir ryšiai atsiranda labai greitai“, – bendruomeniškumo privalumus vardina K. Gabartas.
„Solo Society City House Vilnius“ siūlo skirtingo dydžio 269 kambarius. Populiariausias „Studio“ tipo kambarys 17-20 kv/m. sudarius sutartį 12 mėn. kainuoja 570 Eur per mėnesį. Galima rinktis gyventi nuo vieno iki dvylikos mėnesių. Į kainą įskaičiuoti visi mokesčiai, papildomai mokama už papildomas paslaugas, pvz. kambarių valymą. Bendroms erdvėms skirta 1500 kv.m. Klientai raktų neturi, visų durų užraktai valdomi per aplikaciją kortele arba telefonu. Svečiai į pastatą paklius tik su gyventojo žinia.
Meniniai akcentai ir į barą su šlepetėmis
Ant pastato fasado puikuojasi menininko Antano Dubros meninė instaliacija, kurioje emoji-ikonų simboliais – darbas, namai, santykiai ir įvairovė – perduodama šių namų esybė.
„Solo Society City House Vilnius“ į nuomojamas komercines patalpas pavyko pritraukti pilates studiją „Honey“, kuri jau pradėjo savo veiklą, taip pat senamiestyje jau užsirekomendavusį kokteilių barą „Nick and Nora“, kuris bendro gyvenimo namuose įkurs barą „Grand Central by Nick and Nora“. Į barą gyventojai galės patekti iš pastato vidaus, o ten galės sutikti svečius iš išorės, nes baras atviras visiems. Šiuo metu deramasi dėl likusių paskutinių nuomos sutarčių. Tikimasi, kad čia turėsime dar platesnį paslaugų spektrą būtinų kasdieniam gyvenimui.
Nekilnojamojo turto (NT) paslaugų įmonė „Eika“ sutarė su „Litlab“ dėl verslo centro „ROD5“, esančio Rodūnios kelias 5, Vilniuje projektavimo ir statybos valdymo bei nuomos tarpininkavimo paslaugų. Statybų pabaiga numatyta 2024 m. pradžioje.
Šalia tarptautinio Vilniaus oro uosto esančioje 0.55 ha teritorijoje vystomas beveik 2900 m2 daugiafunkcinės paskirties projektas „ROD5“, kuris apjungia sandėliavimo ir biuro erdves. Tai bus A+ klasės trijų aukštų pastatas su 78-mis antžeminio parkavimo vietomis. Sparčiai kylančio pastato projektavimo ir statybos valdymo paslaugas „Eika“ pradėjo teikti 2023 m. pavasarį, o nuo rugpjūčio mėn. įmonė šiam objektui pradeda ieškoti ir nuomininkų. „ROD5“ architektai – „Noarchitects“.
Tai dar vienas išorinis „Eika“ valdomas projektas, kuris rodo, kad įmonė teikia plataus spektro NT paslaugas ne tik savo akcininkams, bet ir išoriniams klientams. Pasak Giedriaus Brūzgės „Eika“ turto valdymo direktoriaus, „ROD5“ projektas apima jau beveik visą mūsų paslaugų paketą nuo projektavimo valdymo, statybos valdymo, nuomos tarpininkavimo, rinkodaros ir, tikėtina, pastato valdymo. „Nuomininkų paiešką pradedame vertindami šią lokaciją kaip svarbią įmonėms, kurios nuolat turi sąlyčio su oro uostu, t.y. logistikos, siuntų ar aplink esančios įmonės, kurios turi poreikį persikelti į naujas ir pagal jų poreikius pritaikytas patalpas. Be to, aplink oro uostą verslui atsiranda daug naujų galimybių. Per paskutinius metus aplinka čia sparčiai keičiasi, kuriasi arba atsinaujina logistikos įmonės, pvz. „DHL terminalas“, statomas naujasis keleivių terminalas. Tai svarbūs patrauklumą verslui lemiantys veiksniai,“ – teigia G. Brūzgė.
„ROD5“ tai jau 12-asis išorinis projektas, kuriam „Eika“ per kelerius paskutinius metus pradėjo teikti paslaugas. Projektavimo ir statybos valdymo paslaugas teikiame ar teikėme „Vilnius SPA“ projektai Druskininkuose ir Palangoje, Translinija – Utenoje, „Mestilla“ – Klaipėdoje. Pastatų valdymo – Vilniuje – „135“, „Ulonų verslo centras“, „Užupio Mekas“, verslo centrai Savanorių pr. 193 ir Eigulių g. 2; Kaune – verslo centrai R. Kalantos g. 32 ir Jonavos g. 30; Klaipėdoje – „Mega Plazza“.
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Omberg group“ su verslo centro „Flow“ plėtotoja „Eika“ sudarė nuomos sutartį dėl beveik 500 kv. m. ploto biuro erdvių.
15 tūkst. kv. m. ploto „Flow“ Lvivo g. 21A kilti pradėjo 2021 metų vasarą, statybų pabaiga numatoma baigiantis 2023-iesiems. Nors oficialus 20-ties aukštų verslo centro atidarymas planuojamas ateinančių metų pradžioje, „Omberg group“ persikelti į modernų biurą 13-tame pastato aukšte planuoja iki šių metų pabaigos.
„Jau dešimt metų kuriame vilniečiams širdžiai brangius namus, tad tikimės, kad naujasis biuras taps taip pat širdžiai brangiais namais mūsų komandai. Tikiu, kad nauja vieta suteiks dar daugiau stimulo mūsų idėjoms ir kūrybai, o čia gimę inovatyvūs bei išskirtiniai „Omberg group“ projektai puoš Vilnių ateinančiųs dešimtmečius ir padės mums išlikti vienu didžiausių būsto plėtotojų Lietuvoje“, – sako Dalia Andrulionienė, „Omberg group“ vadovė.
Pozityvios žmogiškosios patirtys
„Flow“ projekto šūkis – „Sutelkti mintis dienai“ – jis žymi svarbiausius „Flow“ filosofijos dėmenis: disciplinuotą koncentraciją, intelektinę veiklą bei šios veiklos reiškimosi plotus. Norėdami atspindėti šią filosofiją ne tik prekės ženklo komunikacijoje, bet ir realiame gyvenime suteikiant kuo pozityvesnes žmogiškąsias patirtis būsimiems nuomininkams, investavome į pastato kokybę, patvarumą ir pažangiausius sprendinius, kurie eliminuodami išorinius dirgiklius darbo ar poilsio aplinkoje, užtikrins darbuotojų gerovę ir leis sėkmingai judėti užsibrėžtų dienos tikslų link. Tikiu, kad įvertinę šiuos pastato kokybės parametrus, rinkos kolegos pasirinko būtent mūsų verslo centrą“, – sakė projektą vystančios „Eika“ Turto valdymo departamento direktorius Giedrius Brūzgė.
Be tokių jau anksčiau skelbtų įmonių kaip nepriklausomas elektros tiekėjas „Elektrum Lietuva“, verslo valdymo konsultacijų įmonė „Turicum“, oro transporto sektoriuje veikianti įmonė, restoranas „12“ ar unikalius IT sprendimus kurianti ir skaitmenizacijos klausimais konsultuojanti įmonė „Baltic Amadeus“, sutartį dėl patalpų nuomos „Flow“ taip pat pasirašė druskų kambario ir masažų kabineto operatorius. Šiuo metu išnuomota beveik pusė verslo centro patalpų.
Nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ investicijos į verslo centrą, kurį sudaro du – 15 ir 20 aukštų sujungti korpusai, viršys 42,5 mln. Eur. Projekto autoriai – „Architektūros kūrybinė grupė“ su vedančiuoju architektu Remigijumi Bimba.
