Fondų valdymo įmonės UAB „Eika Asset Management“ (EAM) valdomas nekilnojamojo turto fondas UAB „Eika Real Estate Fund“ (EREF) investavo į A klasės verslo centrą „Business Centrum Tesla2“ (BCT2) Košice, antrame pagal dydį Slovakijos mieste. EREF įsigijo 50 proc. įmonės „Kosice HoldCo s r o“, kuriai priklauso verslo centras, akcijų iš „European City Estates“ (ECE) grupės.  Sandorio suma – 35 mln. EUR.

Slovakija ir Košice miestas yra ekonominės traukos centras tarp net keturių Europos šalių – Lenkijos, Čekijos, Austrijos bei Vengrijos, šiame regione įsikūrę pasaulinio lygio prekių ženklai, o Košice miestas yra viena patraukliausių lokacijų regione jų paslaugų centrų plėtrai. Čia itin išsivysčiusi IT kompanijų bei specialistų ekosistema, be to, yra net 6 universitetai. Anot EAM generalinės direktorės Viktorijos Orkinės, sprendimas plėsti EREF investicinį portfelį į užsienį ir būtent į šį Centrinės Europos regioną buvo priimtas dėl stipraus partnerio ECE, išmanančio rinką ir itin palankių bankinio finansavimo sąlygų.

„Žengimas į naują rinką paprastai trunka ne vienerius metus, kadangi reikalinga detali analizė, susipažinimas su šalimi ar regionu ir jų specifika. Mums šį kelią sutrumpino, saugumo ir drąsos pridėjo partneris ECE, šioje rinkoje dirbantis jau ne vienerius metus. Be to, bankinio finansavimo sąlygos regione yra itin patrauklios, o tai leidžia pasiekti norimas grąžas mūsų investuotojams. Nors mūsų prioritetas vis dar yra Baltijos šalys, manau, kad investicijų į Slovakiją ar kitas Centrinės Europos šalis gali būti ir daugiau – ne veltui jau kurdami „Eika Real Estate Fund“ strategiškai planavome, kad mūsų veiklos teritorija bus Centrinė ir Rytų Europa,“ – teigia V. Orkinė.

2017 m. gale pastatyto BCT2 verslo centro lokacija strategiškai patraukli, kadangi yra tarp Košice senamiesčio bei centrinio prekybos rajono. Septynių aukštų verslo centro plotas viršija 15 tūkst. kv. m, jis įvertintas Leed Gold pastato sertifikatu. Tarp pagrindinių nuomininkų tarptautinės IT bei draudimo įmonės: T–Systems, Diebold Nixdorf, Colonnade, Dovera.

„ECE turėjo galimybę parduoti BCT2 verslo centrą instituciniams investuotojams, tačiau kadangi šis projektas yra svarbus man asmeniškai, kur kas labiau priimtinas yra šis jungtinės veiklos sandoris, kur EREF tampa 50 proc. projekto partneriu. Jau iš anksčiau turiu puikią patirtį tiek su EAM, tiek su EIKA grupe, todėl vertinu šį naują ir artimą dviejų vienas kitą papildančių partnerių bendradarbiavimą“, – pasakoja Dejan Mansfeld–Rupnik, ECE vadovas.

„Business Centrum Tesla2“ verslo centras yra septintoji EREF investicija. Be jos EREF investicinį portfelį sudaro „Highway“ verslo centras ir „Audi“ bei „Volkswagen“ automobilių atstovybės Vilniuje, „DHL Lietuva“ terminalas Vilniaus oro uosto teritorijoje, „BENU“ vaistinių valdytojo „Tamro“ logistikos centras Kauno LEZ bei „ViaCon Baltic“ gamybos bazė Kauno rajone.

EREF yra antrasis EAM valdomas nekilnojamojo turto fondas, investuojantis į komercinės paskirties objektus. EREF investuoja į klasikinį komercinį turtą – biurų pastatus, prekybos centrus ir logistikos ar lengvosios pramonės objektus CEE regione. Fondas yra skirtas informuotiesiems investuotojams, kartu su išoriniais investuotojais yra investuojamas ir „EIKA“ grupės kapitalas.

2022 m. sausio 10 d. gautas Kauno rajono savivaldybės leidimas UAB „Tamro“, vaistų didmeninio platinimo įmonės bei „BENU“ vaistinių valdytojo, logistikos centrui Kauno laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) teritorijoje. Logistikos centro statybų „build-to-suit“ tipo projektą valdo investicinės įmonės UAB „Eika Asset Management“ (EAM) fondas UAB „Eika Real Estate Fund“ (EREF). Baigtas statyti pastatas liks šio fondo nuosavybėje, investicijų suma neatskleidžiama. Projekto statybų pabaiga planuojama po metų, 2022 m. IV ketvirtį.

2021 m. gegužės mėnesį „Tamro“ sudarė sandorį su EAM valdomu fondu „Eika Real Estate Fund“ dėl „build-to-suit“ tipo pastato vystymo ir ilgalaikės jo nuomos Kauno rajone. Fondas taip pat įsigijo „Tamro“ nuosavybės teise priklausiusį pastatą Kaune. Planuojama, kad nuomininkas į naują pastatą įsikels 2023 m. I ketvirtį. Anot EAM generalinės direktorės Viktorijos Orkinės „build-to-suit“ tipo projektai populiarūs, nes nuomininkai gauna tokį produktą, kokio jiems reikia, t. y. jiems nereikia taikytis prie esamos situacijos jau pastatytame pastate, galima efektyviai išnaudoti plotą, iš anksto nusimatyti tiek techninius sprendimus, tiek sutartinius žingsnius galimai plėtrai ir ilgam negalvoti apie kraustymąsi.

Gebėjimas patiems vystyti projektus arba sukurti nekilnojamajam turtui pridėtinę vertę vykdant konversijas yra mūsų stiprybė ir „Eika Real Estate Fund“ išskirtinumas lyginant su kitais rinkos žaidėjais, kurie investuoja į jau išvystytą nekilnojamąjį turtą. Tuo pačiu išlaikome balansą tarp vystomų ir jau dabar pastovų srautą, pagrįstą ilgalaikėmis nuomos sutartimis, generuojančių pastatų, taip užtikrindami fondo valdomo turto diversifikaciją ir saugumą“, – sako Viktorija Orkinė.

„Tamro“ generalinės direktorės Rasos Montvilės teigimu, naujosioms įmonės patalpoms buvo keliami ne tik aukščiausi patogumo, infrastruktūros bei lokacijos, bet ir „žalumo“ lūkesčiai. Pastatas bus A++ energinio efektyvumo klasės, dalį energijos jis pasigamins pats – ant pastato stogo numatoma 500 kW saulės jėgainė, o šiluma jam bus tiekiama iš Kauno kogeneracinės jėgainės. Be to, automobilių stovėjimo aikštelėje bus įrengtos elektromobilių krovimo vietos.

„Mūsų prioritetas, žinoma, visapusiškas darbuotojų poreikių ir kokybiškiausio produktų laikymo sąlygų išpildymas. Todėl minimalistinio jaukaus interjero patalpos bus ne tik ergonomiškos ir itin funkcionalios, bet ir turės pačias „išmaniausias“ vėdinimo, oro kondicionavimo ir sausinimo sistemas. Projekto vystytojams pabrėžėme, koks svarbus mums tvarumo aspektas – kad pastatas atitiktų aukščiausią energinio naudingumo klasę bei tarptautinio tvarių pastatų standarto „BREEAM“ reikalavimus“, – vardija R. Montvilė.

Be dabartinio „Tamro“ logistikos centro Kaune ir naujo logistikos centro plėtros projekto Kauno LEZ, EREF investicinį portfelį sudaro „Highway“ verslo centras ir „Audi“ bei „Volkswagen“ automobilių atstovybės Vilniuje, DHL skubių siuntų terminalas Vilniaus oro uosto teritorijoje bei „ViaCon Baltic“ gamybos bazė Kauno rajone. EREF yra antrasis EAM valdomas nekilnojamojo turto fondas, investuojantis į komercinės paskirties objektus. EREF investuoja į klasikinį komercinį turtą – biurų pastatus, prekybos centrus ir logistikos ar lengvosios pramonės objektus CEE regione. Fondas yra skirtas informuotiesiems investuotojams, kartu su išoriniais investuotojais yra investuojamas ir „EIKA“ grupės kapitalas.

Fondų valdymo įmonės UAB „Eika Asset Management“ (EAM) valdomas nekilnojamojo turto fondas UAB „Eika Real Estate Fund“ (EREF) užbaigė sandorį dėl inžinerinės didmeninės prekybos įmonės UAB „ViaCon Baltic“ gamybos bazės, įsikūrusios Kauno rajone, įsigijimo. UAB „ViaCon Baltic“ ilgalaike sutartimi nuomojasi beveik 5 ha teritoriją, gamybinius pastatus bei administracines patalpas. Sandorio suma neatskleidžiama.

EREF įsigijo įmonę UAB „Pilainiai“, kuriai priklauso 4,8 ha teritorija Margavoje, Kauno rajone, taip pat – daugiau nei 4 800 kv. m „build-to-suit“ tipo gamybinių bei administracinių patalpų, tame tarpe ir pradėtas statyti plastikinių vamzdžių gamybos patalpas, kurio specializuotos kelių, geležinkelių, tunelių, tiltų statybos medžiagų gamybai. Gamybines patalpas, padėsiančias įgyvendinti UAB „ViaCon Baltic“ plėtros planus, planuojama užbaigti  2022 m. III ketv.

Pasak EAM generalinės direktorės Viktorijos Orkinės, naujoji EREF investicija laikoma saugia, nes įsigyti pastatai yra išplėtoti pagal „ViaCon Baltic“ kompanijos poreikius, turi ilgalaikę nuomos sutartį bei yra patrauklioje vietoje gamybos, logistikos reikmėms.

„ViaCon“ grupė tęsia gamybinės bazės modernizavimo projektą, diegdama naujausias gamybos technologijas ir tokiu būdu dar labiau sustiprindama savo pozicijas Europos rinkoje. Naujų gamybos pastatų statyba leis optimizuoti gamybos procesus ir sukurs šiuolaikišką darbo aplinką įmonės darbuotojams. „ViaCon“ grupės ilgalaikė strategija yra nukreipta į inovatyvių bei tvarių produktų ir sprendinių tiekimą infrastruktūros statybos rinkai“, – teigia Virginijus Jurevičius, „ViaCon Baltic“ generalinis direktorius.

„ViaCon Baltic“ gamybos centras yra šeštoji EREF investicija. Be jos EREF investicinį portfelį sudaro „Highway“ verslo centras ir „Audi“ bei „Volkswagen“ automobilių atstovybės Vilniuje, „DHL Lietuva“ terminalas Vilniaus oro uosto teritorijoje bei „BENU“ vaistinių valdytojo „Tamro“ logistikos centras Kauno LEZ. EREF yra antrasis EAM valdomas nekilnojamojo turto fondas, investuojantis į komercinės paskirties objektus. EREF investuoja į klasikinį komercinį turtą – biurų pastatus, prekybos centrus ir logistikos ar lengvosios pramonės objektus CEE regione. Fondas yra skirtas informuotiesiems investuotojams, kartu su išoriniais investuotojais yra investuojamas ir „EIKA“ grupės kapitalas.

Įžvalga.

EIKA plėtros vadovas Martynas Žibūda: 

Vilniaus pirminio būsto rinka Naujuosius metus pasitinka neregėtose aukštumose: 2021 metais buvo parduota istoriškai daugiausia – beveik 6900 naujų butų. Tai yra 41 proc. daugiau nei pandeminiais 2020-iais bei 14 proc. daugiau nei rekordiniais 2019-iais.

Didžiąją dalį sandorių fiksavus pirmaisiais metų mėnesiais vėliau sandorių kiekis tolygiai mažėjo. Tai tikėtina suformavo rimstančios rinkos įspūdį. Tačiau būsto rinkos liepsna sumažėjo tik vizualiai: ją pristabdė „kuro stygius“ – naujų būsto projektų trūkumas, kai laisvų butų pasiūla per metus susitraukė beveik 40 proc., o tuo tarpu pačios liepsnos temperatūra pasiekė neregėtą karštį – būsto kainos per metus paaugo net 25 proc.

Panašu, kad didelis pasiūlos ir paklausos disbalansas bei dėl to vis sparčiau augančios būsto kainos yra ryškiausias butų rinką 2021 m. charakterizuojantis veiksnys. Šioje vietoje problematiškesnis atrodo ne „netikėtas“ gyventojų noras bei gebėjimas įsigyti naują būstą, kiek plėtotojų negebėjimas reaguoti bei pasiūlyti pakankamai naujų produktų. Plėtotojai kelia klausimą apie išsikerojusį biurokratinį savivaldybės reguliavimą, dėl kurio projekto įgyvendinimo laikas padvigubėjo, o neturint galimybių reaguoti į padidėjusią paklausą, pirkėjus tenka vėsinti aukštesnėmis likusio būsto kainomis.

Kitas būsto kainą auginantis veiksnys – drastiškai auganti statybų ir plėtojamiems projektams naudojamų sklypų kaina bei naujai atsiradę infrastruktūros ir nuomojamos žemės mokesčiai. Visa tai veda prie dar neregėtų būsto kainų lygių, kurie mažina būsto įperkamumą bei verčia gyventojus nuomotis būstą, o ne jį įsigyti.

Panašu, kad pirmasis gaivesnio oro gūsis – naujų butų pasiūla – laukiama 2022 m. pavasarį, kai bus pradėti dar valstybės valdomoje žemėje neapmokestinti būsto projektai. Būsto kainos jie gal ir nesumažins, tačiau kainos augimą turėtų tikrai sulėtinti, jau nekalbant apie didesnes būsto pirkėjų pasirinkimo galimybes.

Kitais metais linkiu mažiau diskutuoti apie tai, kaip apriboti ar apmokestinti būstą įsigyti norintį pirkėją, bet daugiau dėmesio skirti elastingesnės, į paklausą reaguoti gebančios rinkos sukūrimą: kaip sumažinti perteklinių biurokratinių reikalavimų kiekį, kaip sukurti efektyvesnius procesus, visiems rinkos dalyviams vienodai taikomus skaidrius reikalavimus bei adaptuoti valstybinių institucijų pajėgumus prie besikeičiančių rinkos apimčių. Juk būtent išaugusi konkurencija bei pirkėjo keliami reikalavimai geriausiai sureguliuoja tuos kokybinius projekto parametrus, kuriuos didžiąją dalimi bando suvaldyti valstybinės institucijos.

Faktai

Pirmadienį, Vilniaus Karaliaučiaus gatvėje, atidaryta prekybos tinklo „Iki“ parduotuvė, kuri pilnai suformavo nekilnojamojo turto plėtros ir statybos paslaugų įmonių grupei „Eika“ priklausantį projektą „Eika namai Pilaitėje“. Investicijos į parduotuvę siekia 3 mln. eurų.

 Moderni „Iki“ parduotuvė pastatyta taip, kad atitiktų naujausius įmonės standartus. 1443 kv. m. ploto parduotuvėje įrengti erdvūs šviežių vaisių ir daržovių, pieno, sveriamos mėsos ir šviežios žuvies ant ledo, „Iki“ konditerių pagamintų tortų bei pyragaičių skyriai. Tris kartus per dieną vietoje kepama duona bei bandelės, o skubantys pirkėjai gali rinktis iš plataus karštų bei šaltų kulinarijos gaminių pasirinkimo. Greitesniam apsipirkimui naujoje parduotuvėje įrengtos 6 „Iki Bitutė“ kasos, čia taip pat veikia ir 4 paprastos kasos. Pirkėjų patogumui  parduotuvė atvira kasdien nuo 8 iki 22 val.

„Dėjome daug pastangų, kad „Iki“ parduotuvė įsikurtų būtent mūsų projekte. Kvartale įsikūrę žmonės gražiausias metų šventes galės pasitikti nestovėdami kamščiuose keliaujant į prekybos centrus, o ramiai ir sau tinkamu metu apsilankys parduotuvėje, įsikūrusioje šiaurinėje kvartalo dalyje. Nors statybų etape susidūrėme su medžiagų tiekimo problemomis, kurios pareikalavo didesnio nei įprastai tokio dydžio projektams komandos įsitraukimo, susidorojome su iššūkiais ir A++ energetinę klasę atitinkančią parduotuvę pastatėme per neįtikėtinai trumpą laiką – 5 mėn.“, – sako Giedrius Brūzgė, „Eika“ turto valdymo departamento direktorius.

„Eika namai Pilaitėje“ – kvartalas, kuriame patogu įvairaus amžiaus gyventojams

 „Eika namai Pilaitėje“ Karaliaučiaus g. pradėtas vystyti 2017 m. Projekto statybos vyko trimis etapais. Pirmajame projekto plėtros etape buvo pastatyti trys 9 aukštų namai su 200 butų. Atliepiant besikeičiančius vartotojo poreikius, viename iš šių namų, butai parduoti tik visiškai įrengti. Antro etapo metu pastatyti du šešių aukštų daugiabučiai „N8“ bei „N9“, būsto pasiūlą papildę 90 butų. Trečiuoju etapu pastatyta du paskutiniai šešių aukštų namai „N5“ ir N7“ su 95 butais. Statybų metu šalia kvartalo įrengta sankryža, sutvarkyti šaligatviai ir įrengti dviračių takai.

„Pastaruosius ketverius metus šį projektą puoselėjome taip, kad „Eika namai Pilaitėje“ naujakuriai galėtų susikurti patogų gyvenimą ir džiaugtųsi atsikraustę į šį kvartalą. Pačioje projekto pradžioje planavome 2,6 hektaro dydžio sklype iki 2021 m. pastatyti vienuolika daugiabučių namų su 632 butais. Įsiklausant į klientų poreikius projekto vizija ėmė keistis, supratome, kad nenorime sukurti dar vienos tankiai apgyvendintos vietos mieste, kurioje kaimynai vieni per kitų langus galėtų žiūrėti televiziją ir kur lauke nerastum erdvės prisėsti ir bent trumpam pabūti gryname ore. Taigi, koregavome projektą ir pastatėme 7 gyvenamuosius namus, kuriuose įrengtas 385 butai. Sumažindami namų skaičių atvėrėme vidinį kiemą ir šiai dienai naujakuriai gali džiaugtis net 35 arų skveru, kuriame auga medžiai ir krūmai, žydi gėlės, yra sukurtos aktyvaus poilsio, sporto ir žaliosios zonos. Vaikai gali smagiai leisti laiką jiems pritaikytose žaidimo aikštelėse, o vyresni gyventojai prisėsti ant suoliukų arba papietauti įrengtoje pergolėje ir pasimėgauti supančia gamtos oaze“, –  dalinasi Maija Nikitina, „Eika“ projektų vadovė.

 Šiame projekte prekybos tinklas „Iki“ – ne vienintelis partneris, su kuriuo bendradarbiaujama. Siekiant spręsti ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigų problemą, kvartale įsikūrė 200 kv. m ploto darželis „Vaiko sparnai“. Jame veikia 3 grupės, kurias sudaro nuo 1 iki 6 metų amžiaus vaikai. Šiame darželyje taip pat veikia vaikų logopedo bei psichologo kabinetas.

Iš viso į „Eika namai Pilaitėje“ projektą „Eika“ investavo daugiau nei 32 mln. eurų.

Šiaulių bankas suteikė 6,4 mln. eurų finansavimą gyvenamųjų namų ,,Mėlyni vilkai“ I-o etapo statyboms, kuris priklauso „Eika Asset Management“ valdomam fondui „Eika Residential Fund“.  Šiame etape iki 2022 m. IV ketvirčio numatyta pastatyti 122 butus ir komercines patalpas.

Nekilnojamo turto projektas ,,Mėlyni vilkai“ Skroblų gatvėje pradėtas vystyti 2021 m. balandžio mėn.  Investicijos į I-ą etapą siekia 11,9 mln. eurų iš kurių 6,4 mln. bus finansuojama Šiaulių banko paskola. Ji suteikta 2 metams. Vos pradėjus I-o etapo pardavimus, projektas susilaukė klientų susidomėjimo bei palankių vertinimų. Dabar I-ame etape preliminariai jau parduoti daugiau nei 70 proc. butų. Planuojama, kad bendros, dviem etapais vystomo, projekto investicijos sieks 20,7 mln. Antrajame projekto etape numatyta pastatyti dar du daugiabučius namus, o jų statybos turėtų prasidėti 2022 m. I-ąjį ketvirtį.

„Šiaulių bankas – ilgametis partneris, kuris prisideda jau ne prie pirmo ,,Eika“ valdomo projekto finansavimo. Šį banką vertiname dėl profesionalaus ir efektyvaus nekilnojamo turto rinkos išmanymo bei taikomo finansavimo modelio. Mūsų valdomam projektui sekasi gerai, klientai juo domisi, o pardavimai vyksta aktyviai. Esame vieni pirmųjų, patikėjusių Vilkpedės rajono perspektyvomis bei atnešantys į buvusią sandėlių teritoriją naujos gyvybės – vystydami konversinį projektą prisidedame prie tvarios miesto plėtros,“ – sako UAB „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda.

„Vilkpėdės mikrorajonas, pagal lokaciją, daug potencialo turintis Vilniaus rajonas, todėl džiaugiamės prisidėdami prie jo vystymo ir infrastruktūros. Jau ne kartą bendradarbiavome su projekto vystytoju, kuris išsiskiria profesionalumu ir vystomų projektų kokybe, tad neabejojame „Mėlynų vilkų“ sėkme,“ – sakė Kęstutis Grinius, Šiaulių banko Vilniaus regiono verslo klientų direktorius.

„Mėlyni vilkai“ – racionaliam ir vizionieriškam miesto žmogui sukurtas gyvenamųjų namų kvartalas Vilkpėdėje, sudarantis puikias sąlygas gyvenimui arti miesto centro, kurio gyventojai gali džiaugtis aktyviu miesto gyvenimu šalia judraus Naujamiesčio, o tuo pačiu – mėgautis ramybe uždaroje teritorijoje atokiau nuo pagrindinių centro objektų.

„Eika“ įmonių grupė ir „Eternia Solar“ pasirašė susitarimą dėl 5 MW bendros galios saulės elektrinių parko statybos ir eksploatacinės priežiūros. Šiuo susitarimu „Eika“ drąsiai ir užtikrintai kreipia veiklą tvarumo kryptimi – nuo 2023 m. ši elektrinė patenkins 85 proc. „Eika“ įmonių grupės dabartinio energijos poreikio. Nutolusi saulės elektrinė bus statoma Klaipėdos rajone šalia Priekulės. Tai bus galingiausia Lietuvoje vienoje vietoje pastatyta saulės elektrinė, skirta vienai privačiame sektoriuje veikiančiai įmonei.

„Eika“ įmonių grupė į projektą planuoja investuoti beveik 4 mln. EUR. Pasak „Eika“ generalinio direktoriaus Domo Dargio, žalioji energija įmonių veikloje nėra naujiena. „Nuo 2016 m. mes jau perkame žaliąją elektros energiją, kuri buvo naudojama komerciniuose objektuose ir šiuo metu visuose mūsų objektuose naudojama tik tokia energija. Investicijos į nuosavą nutolusią saulės elektrinę tai net tik dar vienas žingsnis skatinant šalyje vartoti tvarią energiją, bet ir svarus įrodymas mūsų pasiryžimo žengti visapusiškai tvarios veiklos keliu“, – teigia D. Dargis.

Planuojama, kad 5 MW saulės elektrinė per savo gyvavimo laikotarpį sugeneruos apie 160 GWh elektros energijos. Šis saulės elektrinių parkas galėtų elektra aprūpinti apie 1200 namų ūkių. Ekspertai taip pat skaičiuoja, kad ši elektrinė per visą savo eksploatacijos laikotarpį sumažins daugiau nei 66 tūkst. tonų šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų emisijų.

Rinkdamiesi partnerį, „Eika“ ypač didelį dėmesį skyrė įrangos kokybei ir pateikto sprendimo ilgaamžiškumui. Bendradarbiavimą su „Eternia Solar“ nulėmė bendrovės patirtis vykdant panašius projektus, pasiūlyta įranga bei optimaliausias inžinerinis sprendimas.

„Tarp mūsų anksčiau įgyvendintų projektų – vienos galingiausių saulės elektrinių Lietuvoje. Džiaugiamės galėdami savo patirtį bei ekspertiškumą pritaikyti ir šiam ambicingam „Eika“ įmonių grupės projektui. Tam, kad būtų pasiektas maksimalus šios saulės elektrinės efektyvumas, bus diegiami aukščiausios klasės dvipusiai moduliai. Be to, įvykdę rangos darbus, teiksime ir eksploatacinės priežiūros paslaugas, užtikrinančias ilgaamžį ir sklandų saulės elektrinės veikimą“, – teigia „Eternia Solar LT“ vadovas Andrius Džiaugys.

Pirmieji paruošiamieji darbai bus pradėti 2022 m. sausio mėnesį, pabaiga – vėliausiai 2022 m. gruodžio 31 d.

 

Skirti daugiau investicijų ir samdyti interjero dizainerį ar taupyti ir viską atlikti savo jėgomis? Su tokia dilema susiduria daugelis naujakurių.

Į dažniausiai kylančius klausimus, kaip pasirinkti interjero dizainerį, kokius svarbiausius klausimus su juo aptarti ir ko negalima pamiršti, pataria Maija Nikitina, įmonės „Apdailos formatas“ Apdailos projektų vadovė.

Kuriame apdailos etape gali padėti interjero dizaineris?

Interjero dizaineris reikalingas nuo pirmos akimirkos, kai tik sugalvojate pirkti ar jau įsigijote būstą. Ypač svarbu konsultuotis su dizaineriu, kai perkate ne standartinio dydžio butą, o labai dideles ar ypač mažas patalpas. Tokiais atvejais dizaineris geriausiai patars, kaip galima erdves išnaudoti efektyviai. Be to, dizaineris jau ankstyvoje būsto apdailos stadijoje gali paruošti brėžinius, kurie vėliau pravers ir atliekant būsto apdailą, ar pakeitimus, kuriuos patvirtino vystytojas. Taip iš anksto sutaupysite lėšų ir su dizaineriu būsite aptarę esminius klausimus.

Kaip ieškoti interjero dizainerio? Kas geriausiai galėtų patarti?

Prieš renkantis interjero dizainerį, būtina padaryti namų darbus ir įsivertinti, ko norite, kiek laiko skirsite susitikimams, ar norėsite fiziškai dalyvauti pasirenkant medžiagas su dizaineriu, ar bus projektuojamos inžinerinės sistemos ir pan.

Renkantis dizainerį, pirma, svarbu įvertinti jo ankstesnius darbus, bet svarbiausia, kad jus sietų vienoda energija – juk tam tikrą laikotarpį praleisite su juo nemažai laiko, klausysitės, diskutuosite, jis taps pagrindiniu jūsų patarėju, kuriuo turėsite pasitikėti.

Po pirmo susitikimo su interjero dizaineriu turite išeiti su gera nuotaika, o ne su mintimi, kad „nėra vaibo“.  Svarbu žinoti, kad dizaineris negali būti tik grožio kūrėjas ar tik techninis žmogus. Jis turi atlikti abi funkcijas, nes, kitu atveju, klientas liks nepatenkintas – jam reikės papildomai samdyti žmones ar pačiam atlikti kai kuriuos darbus.

Be abejo, svarbu aptarti ir pasirašyti sutartį, kurioje sutarsite visas bendradarbiavimo, atsakomybių ir atliekamų darbų funkcijas. Sutartyje svarbu nustatyti terminus, gyvų susitikimų valandas, techninę projekto priežiūrą, ar bus pateikiamos vizualizacijos ar tik brėžiniai ir pan.

Kuo gali patarti interjero dizaineris?

Dizaineriai gali būti naudingi ne tik parenkant gražius bei patogius įrenginius, suderinant spalvas, bet ir pasiūlant geriausią kainą, įvertinant permokėjimo galimybes ar pasiūlant įvairias pasirinkimo alternatyvas. Kompetentingi dizaineriai gali atsakyti į daugumą klausimų: pradedant inžinerinėmis sistemomis, baigiant dažų spalva ar lovos gobelenu. Taip pat dizaineriai turėtų gebėti pakomentuoti tam tikrus klientų sprendimus ar pasirinkimus, tokius kaip maišytuvai, buitinė technika, grindų danga ir t. t.

Deja, pastaruoju metu pasitaiko interjero dizainerių, kurie tiesiog suderina spalvas ir išrenka brangiausią sofą. Tačiau techninė ir praktinė pusė lieka neaptarta bei palikta. Tokiu atveju klientas visada permokės, nes turės samdyti kitus ekspertus, paruošti brėžinius, kurie tinkami techniniams būsto apdailos specialistams. Surasti dizainerį, kuris gebėtų sujungti ir grožį, ir techninius dalykus, nėra lengva ir reikalauja nemažai laiko bei pastangų. Dažniausiai būsto apdailos įmonės jau turi savo interjero dizainerius, tad klientams nereikia jų ieškoti.

Kaip suderinti būsto šeimininko ir interjero dizainerio vizijas?

Kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis. Dažniausiai dar darbų pradžioje dizaineris duoda namų darbus klientui, išsiaiškindamas jo poreikius ir lūkesčius. Viskas priklauso tik nuo abiejų pusių bendradarbiavimo ir įdirbio. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai užsakovas pasitiki interjero dizaineriu, leidžia viską atlikti individualiai ir laukia galutinio rezultato. Bet tai dažniausiai įvyksta tik ilgą laiką bendradarbiaujant.

Tačiau dirbant pirmą kartą su dizaineriu, būtina komunikuoti tarpusavyje ir viską apsirašyti sutartyje. Taip vėliau išvengsite nesusipratimų, kad dizaineris kelis kartus turėjo perbraižyti brėžinius pagal jūsų norus, ar užsitikrinsite kelis medžiagų ar įrengimų variantus, o ne vieną.

Ką svarbu prisiminti dirbant su dizaineriu?

Interjero dizaineris turėtų dalyvauti visame įrengimo procese. Pasitaiko atvejų, kad dizaineris paruošia interjero projektą ir atsisveikina. Klientai brėžinių nesupranta, apdailos meistrai sako, kad neįmanoma to padaryti. Taigi dizainerio sprendimai turi būti ne tik gražūs, bet ir funkcionalūs. Jis visuomet galėtų susitikti su apdailos meistrais bei papasakoti apie savo projekte pateiktą viziją.

 

2021 m. lapkričio 17 d. Vilniaus oro uosto teritorijoje įvyko renginys, skirtas pažymėti naujo „DHL Lietuva“ skubių siuntų terminalo statybų pradžią, ceremonijos metu į pastato pamatus įbetonuota simbolinė laiko kapsulė įprasminanti šio pastato svarbą šiems laikams. Inovatyvaus ir į tvarumą orientuoto terminalo statybų build-to-suit tipo projektą valdo investicijų valdymo bendrovės UAB „Eika Asset Management“ (EAM) fondas UAB „Eika Real Estate Fund“ (EREF). Baigtas statyti pastatas liks šio fondo nuosavybėje, planuojama, kad projekto investicijos sieks 6,3 mln. eurų. Projekto statybų pabaiga planuojama po metų, 2022 m. III ketvirtį. Terminalo generalinis rangovas, atsakingas ir už projektavimo procesą, – UAB „Eikos statyba“.

„Mūsų ir partnerių investicija į tarptautinį skubių siuntų terminalą šiuo laikotarpiu yra ypatingai aktuali, kadangi nuo pat 2020 metų pradžios pasaulį vargina COVID–19 pandemija. Didelę dalį šio laiko mūsų regione, kaip ir visame pasaulyje, vyravo karantinas, ir buvo apribotos žmonių judėjimo galimybės, o tai sąlygojo logistikos procesų sutrikimus visame pasaulyje. Skubios siuntos, kurios iki tol tebuvo patogumas, tapo absoliučia kasdienio gyvenimo būtinybe kiekvienam šalies gyventojui.

Reikšminga tai, kad pastato užsakovu bei pirmuoju naudotoju tapo įmonė „DHL Lietuva“, priklausanti Deutsche Post DHL Group (DPDHL), – didžiausiai pasaulyje logistikos bendrovei, kuri taip pat plačiai žinoma kaip inovacijų lyderė, daug dėmesio skirianti tvarumui, o tai logistikos srityje 2021 metais – itin svarbu“, – teigia EAM generalinė direktorė Viktorija Orkinė.

Skubių siuntų terminalas atitinka aukščiausius tarptautinės siuntų kompanijos DPDHL reikalavimus ir yra suprojektuotas remiantis šios kompanijos įgyta gerąja praktika. Statinys ribosis su Vilniaus oro uosto teritorija, o tai leis operatyviai aptarnauti oro transportu pervežamas siuntas. 4.800 kv. m ploto pastatą sudarys administracinė bei siuntų terminalo paskirstymo dalys, 12.000 kv. m ploto aikštelių.

Inovatyvios technologijos naujajame terminale bus diegiamos ne tik procesų efektyvinimui, bet ir atsižvelgiant į darbuotojų gerovę. Pavyzdžiui, terminale bus sumontuota dviejų lygių paskirstymo linija, kuri galės apdoroti daugiau nei 3.600 pakuočių per valandą, o tai tiek žymiai pagreitins procesą, tiek reikšmingai sumažins fizinio darbo kiekį darbuotojams.

EREF valdomas „DHL Lietuva“ projektas reikšmingai prisidės prie ambicingo DPDHL tikslo tapti klimatui neutraliu verslu. Viso pastato šildymo ir sandėlio vėsinimo poreikiams bus naudojami geoterminės energijos sprendiniai. Langams naudojamas specialiai apdorotas stiklas siekiant užtikrinti komfortabilią darbo aplinką, bei suvartoti mažiau energijos. Pastate taip pat bus įdiegta aukščiausio lygio efektyvaus patalpų valdymo sistema (angl. Building management system, BMS).

Drauge su naujojo terminalo atidarymu „DHL Lietuva“ planuoja žengti dar vieną ryžtingą žingsnį tvarumo link: visam Vilniuje dirbančiam mikroautobusų parkui bus įrengta elektros įkrovimo infrastruktūra ir taip palaipsniui pereinama prie vien tik elektrinių transporto priemonių. „DHL Lietuva“ biuro darbuotojams naujajame terminale taip pat bus suteikta nemokama galimybė įkrauti savo elektra varomas transporto priemonių baterijas.

„Džiaugiamės, kad „DHL Lietuva“ terminalo statyba ir kompanijos investicijos Vilniaus oro uoste užtikrins sėkmingą skubių siuntų verslo plėtrą Lietuvoje.  Automatizuota siuntų rūšiavimo sistema, įgyvendinti procesų efektyvumo sprendimai, dėmesys aplinkosauginiams aspektams leis ne tik teikti aukščiausią paslaugų kokybę „DHL Lietuva“ klientams Lietuvoje, bet ir ženkliai prisidės prie DPDHL bendrovės verslo tvarumo įsipareigojimų, mažinant CO2 emisijas siuntų gabenime.

DHL šiais metais globaliu mastu pripažinta kaip geriausia vieta dirbti Pasaulyje, ir su naujomis investicijomis neketiname šios pozicijos apleisti. Darbuotojams planuojama įrengti laisvalaikio erdvę ant naujojo biuro pastato stogo, kur poilsio metu bus galima stebėti kylančius ir besileidžiančius lėktuvus, numatoma sporto salė ir kitos erdvės pritaikytos efektyviam darbui ar pilnaverčiui poilsiui“, – pasakoja „DHL Lietuva“ vadovas Mindaugas Pivoriūnas.

Šis projektas – sėkmingas bendradarbiavimo rezultatas. Jis pastebimai prisidės prie krovinių aptarnavimo infrastruktūros gerinimo didžiausiame šalies oro uoste. Kaip teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis: „Džiaugiamės, kad su partneriais sutelkus jėgas, projektas pradedamas įgyvendinti. Nes pozicijų stiprinimas krovinių gabenimo srityje regione – viena strateginių plėtros krypčių naudingų ne tik mūsų įmonei, bet ir visai šaliai.“

Be „DHL Lietuva“ terminalo EREF investicinį portfelį sudaro „Highway“ verslo centras ir „Audi“ bei „Volkswagen“ automobilių atstovybės Vilniuje, „BENU“ vaistinių valdytojo „Tamro“ logistikos centras Kaune ir naujo logistikos centro plėtros projektas Kauno LEZ. EREF yra antrasis EAM valdomas nekilnojamojo turto fondas, investuojantis į komercinės paskirties objektus. EREF investuoja į klasikinį komercinį turtą – biurų pastatus, prekybos centrus ir logistikos ar lengvosios pramonės objektus CEE regione. Fondas yra skirtas informuotiesiems investuotojams, kartu su išoriniais investuotojais yra investuojamas ir „EIKA“ grupės kapitalas.

 

Apie EAM

UAB „Eika Asset Management“ yra fondų valdymo įmonė, nuo 2016 m. valdanti investicinius fondus. EAM veikla yra licencijuojama ir prižiūrima Lietuvos banko. Valdymo įmonė turi teisę valdyti informuotiesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus. EAM komanda – tai investicijų valdymo profesionalai, sukaupę daugiau nei 15–os metų patirtį komercinės ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto plėtojime, išmanantys nekilnojamojo turto rinką, gebantys ją analizuoti bei atrasti investicines galimybes.

 

Apie DHL

DHL yra pirmaujantis pasaulinis logistikos pramonės prekės ženklas. Mūsų DHL padaliniai siūlo neprilygstamą logistikos paslaugų spektrą – nuo nacionalinio ir tarptautinio siuntų pristatymo, elektroninės prekybos siuntimo ir sandėliavimo, tarptautinio greitojo, kelių, oro ir vandenynų transporto iki pramoninės tiekimo grandinės valdymo sprendimų. DHL, turinti apie 400 000 darbuotojų daugiau nei 220 šalių ir teritorijų visame pasaulyje, saugiai ir patikimai jungia žmones ir įmones, sudarydama sąlygas tvariems pasauliniams prekybos srautams. Turėdama specializuotų sprendimų, skirtų augančioms rinkoms ir pramonės šakoms, įskaitant technologijas, gyvybės mokslus ir sveikatos priežiūrą, inžineriją, gamybą ir energetiką, automobilių pramonę ir mažmeninę prekybą, DHL yra užsitikrinusi savo pozicija vadintis „Pasaulio logistikos kompanija“.

DHL yra „Deutsche Post DHL Group“ dalis. 2020 m. grupė uždirbo daugiau nei 66 milijardus eurų. „Deutsche Post DHL Group“ siekia iki 2050 m. pasiekti nulinės emisijos logistiką.

Kai dalinė būsto apdaila jau atlikta, atrodo, kad jau čia pat bus galimybė įsikelti į savo nuosavus namus. Bet taip tik atrodo. Lemiamo būsto apdailos etapo metu prireikia ir nemažai kantrybės, ir laiko, ir svarbių sprendimų, ir detalaus investicijų apskaičiavimo.

Labai dažnai naujakuriai susiduria su pirmuoju iššūkiu – o kaip gi apskaičiuoti būsto apdailos sąmatą? Nuo ko pradėti? Kur galima sutaupyti, o kur neverta? Samdyti dizainerį, o gal viską atlikti pačiam? Į dažniausiai kylančius klausimus apie būsto apdailos biudžeto sudarymą atsako Maija Nikitina, „Apdailos formato“ Apdailos projektų vadovė.

Nuo ko pradėti sudaryti visos būsto apdailos biudžetą?

Pirmiausia, rekomenduočiau būsto šeimininkui išsiaiškinti savo poreikius ir atsakyti sau į klausimus – kokie planai ir lūkesčiai, ar tai bus prabangus, ar ekonominis, ar vidutinės klasės butas, įsivertinti, ar tai bus butas nuomai, ar planuojama jame ilgai gyventi. Pagal šiuos atsakymus priklausys, kuriose eilutėse galima sutaupyti, o kuriose numatyti daugiau lėšų.

Kitas žingsnis – nuspręsti, ar samdyti dizainerį, kuris konsultuos, kokias medžiagas ar interjero sprendimus pasirinkti, ir pateiks projekto sąmatą, o tada jau kreipsiesi į apdailos meistrus. O gal viską nuspręsi įsirengti pats?

Po šių svarbių sprendimų, prieš skaičiuojant sąmatą rekomenduočiau nuvykti į būstą ir su juo susipažinti, kruopščiai apžiūrėti, susiplanuoti, kokius darbus reikės atlikti. Jeigu samdomas projektų vadovas ar dizaineris – reikėtų apžiūrėti kartu su jais. Dalinės apdailos aprašymas ne visada tiksliai apibrėžia visas būsto detales, todėl svarbu nuvykti į vietą, pasivaikščioti, išsimatuoti patalpas, kad galima būtų įsivertinti tikslius matmenis, galimas paklaidas ir kiekius – pavyzdžiui, plytelių, grindų dangos ar kitų medžiagų.

Sąmatą siūlau sudaryti nuo medžiagų pasirinkimo, tarsi eiti atbuline tvarka – nuo medžiagų prie darbų. Žinodami medžiagas, žinosime, kokius darbus reikės atlikti bei kokių papildomų medžiagų gali prireikti.

Ar rekomenduotumėte samdyti interjero dizainerį?

Užsisakant bet kokią paslaugą svarbus profesionalaus konsultanto patarimas. Ypač įsirenginėjant pirmąjį būstą, kai pirkėjai nesuvokia daugelio dalykų. Dizaineris gali patarti tiek dėl būsto estetikos, tiek dėl praktiškumo projektuojant butą.

Pavyzdžiui, ar virtuvėje stalviršius planuoti 3 ar 3,5 m? Stalviršiai yra tam tikrų konkrečių matmenų ir pirmu atveju pakaktų 3 metrų,  kitu atveju reikia pirkti du stalviršius, nors iš antro tereikia tik 0,5 metro, o visa kita nereikalinga. Tai, žinoma, neekonomiška, tačiau tokių detalių pirkėjas gali ir nežinoti.

Interjero dizaineris kartais gali sutaupyti net ir 10 ar 20 proc. apdailos sąmatos, kurią galima skirti medžiagoms ar kitiems darbams atlikti.

Kokios esminės dalys turi būti biudžete? Be kokių dalių neįsivaizduojamas biudžetas?

Medžiagos ir darbų įkainiai – tai dvi esminės dalys, kurios sudaro visą sąmatą. Tačiau papildomai reikia ir trečios dalies – išlaidų smulkiems darbams, tokiems kaip medžiagų transportavimas, šiukšlių išvežimas, darbų organizavimas – meistrų atvežimas, išvežimas ir pan. Atrodytų, kad šios sumos nėra didelės, tačiau jų gali būti nemažai, tad bendra suma gali išaugti. Be to, tai laikui imlūs darbai.

Sienos, lubos, grindys, santechnika, elektros instaliacija – šios būsto dalys sudaro didžiąją medžiagų dalį. Tuomet reikėtų nepamiršti prietaisų, elektros taškų, šviestuvų montavimo, įvairių įrankių, prietaisų, kurių prireiks darbams atlikti – juos reikės skolintis, nuomotis ar pirkti, atsivežti. Tai irgi reikia apskaičiuoti.

Rūpintis būsto apdailos darbais – tai lyg 3–5 mėnesius dirbti visu etatu su visais įmanomais viršvalandžiais. Tad tikrai verta gerai apskaičiuoti – ar dirbti pačiam, ar samdyti profesionalus.

Kiek proc. būsto kainos gali sudaryti būsto apdailos sąmata? Kaip ją geriausiai apskaičiuoti?

Jeigu esate skyrę 100 000 Eur naujam būstui, tai, tikėtina, kad apdailos sąmata su medžiagomis ir darbais sudarys apie 20–25 proc., t. y. 20 ar 25 tūkst. eurų. Tokia yra praktika rinkoje, bet tai nėra konstanta. Priklausomai nuo kliento norų, tai gali būti ir kiek didesnė, ir kiek mažesnė procentinė dalis.

Kiek kainuoja kokybiškai parengtas interjero projektas, kas jį turi sudaryti?

Pagal situaciją rinkoje realūs kainų rėžiai būtų 25–40 Eur/kv.m, priklausomai nuo projekto sudėtingumo.

Vieną kartą tai gali būti vieno kambario butas, kitą kartą – tai didžiulis namas, kuriam reikia ne tik plyteles parinkti, bet ir suprojektuoti laiptus, įrengti vėdinimą ir kitą inžineriją. Manau, svarbiausios interjero projekte yra trys dalys: brėžiniai, medžiagos ir sąmata bei projekto priežiūra.

Akcentuoju trečiąją dalį, kadangi tai ne visada pasitaikantis punktas sutartyse, o be šio susitarimo, deja, gali atsirasti ir nesusikalbėjimas, ir klaidos, ir papildomi mokesčiai už korekcijas.

Jeigu sutartyje nesi nusimatęs projekto priežiūros, yra labai didelė tikimybė, kad dizaineriui bus sunku prisiskambinti ir savo jėgomis spręsti iškilusias problemas. Projekto priežiūra yra savisaugos dalis, nes dizaineris žino visus niuansus, kaip ir kodėl buvo sugalvoti konkretūs sprendimai ir įrenginiai. Be to, dizainerio ir apdailos meistro pokalbis kur kas produktyvesnis nei tavo ir dizainerio, o vėliau – tavo ir meistro.

Kokios pagrindinės sudaromo apdailos biudžeto klaidos?

Viena iš esminių klaidų, kad skaičiuojama sąmata nepasirinkus medžiagų ir įrenginių. Jeigu nėra numatyta, koks bus tualeto unitazas, tai jis gali kainuoti ir 100, ir 300 Eur. Arba, pavyzdžiui, nuo plytelių dydžio priklauso klijavimo darbų įkainiai, tai vėlgi keičia sąmatą.

Kita dažnai pasitaikanti problema – netikslūs išmatavimai ir labai didelės paklaidos. Pavyzdžiui, vietoje 5 kv. m plytelių įsigyja 7 kv. m. Kitais atvejais pasitaiko, kai pastatoma lova, o kištukinis lizdas iš karto už jos. Atrodo, smulkmena, bet labai nepatogu ir kištukinį lizdą reikės įrengti kitoje vietoje.

Tokie nesusipratimai kainuoja papildomai. Kadastrinės bylos brėžiniuose nėra visų reikalingų matmenų, todėl prieš pradedant užsakinėti medžiagas ir atlikti darbus, būtina viską preciziškai pamatuoti.

Nepraleiskite rinkos naujienų!