Nuo gruodžio 1 d. iki sausio 6 d. „Eika“ valdomuose projektuose „Metų laikai“, „Bajorų alėjos“ ir „Mėlyni vilkai“ pardavimų ofisuose perkančiųjų būstą laukia dovanų eglutės. Kiekvienas pirkėjas atvykęs į pardavimo ofisą ir pasirašęs preliminarią pirkimo sutartį nurodytu laiku nuo kalėdinės eglutės išsirinks sau dovaną. O dovanos tikrai viliojančios, todėl laukiame užsukančių gyvam pokalbiui apie būsto įsigijimą!

„Mėlynų vilkų“ pardavimų ofisą galite rasti adresu: Skroblų g. 14-117, Vilnius.

Pardavėjo kontaktai:

Erika Višnevskaja

+370 620 95342

erika.visnevskaja@eika.lt

„Bajorų alėjų“ bei „Metų laikų“ pardavimų ofisą galite rasti adresu: Salaspilio g. 6-2, Vinius.

Pardavėjo kontaktai:

Rita Skrupskelienė

+370 616 20 540

rita@eika.lt

„Laikai, kai įmonės rungėsi dėl biurų išskirtinumo, pamažu lieka praeityje. Dabar, įsigalėjus lanksčiam hibridinio darbo modeliui, pagrindinė konkurencija vyksta tarp savo namų ir biuro. Čia viskas turi būti šiek tiek geriau negu namuose – ir kava skanesnė, ir stiklai švaresni, ir kėdė ergonomiškesnė, ir minkštesnės laisvalaikio zonos sofos ar papildomos grožio ar sveikatos priežiūros paslaugos, kuriomis nėra galimybių naudotis namuose“, – pasakoja Agnė Žemaitė, darbo vietos antropologė.

Londone dirbanti konsultantė įžvelgia globalią tendenciją, kad po pandemijos sunkiausia į biurus sugrąžinti vyresnio amžiaus vadovaujančias pozicijas turinčius asmenis – dažniausiai jų gyvenimo kokybė namuose yra geresnė nei biure. O Z kartai, kuri dar tik pradeda žengti karjeros keliu, namuose komforto turbūt mažiau ir jie labiau linkę keliauti į biurą, be to, jiems labai svarbūs kontaktai, buvimas tarp bendraminčių ar mokymasis iš vyresnių kolegų.

Dėmesys darbo ir poilsio balansui

Jau keletą metų pastebima tendencija, kad vis dažniau įrengiant biurus atsižvelgiama į darbo ir poilsio pusiausvyrą. Jau nieko nebestebina, jeigu į biurą kas savaitę gali ateiti kineziterapijos specialistas, veiktų erdvės, skirtos atsipalaidavimui, sveikatinimo paslaugoms, formaliam ir neformaliam bendravimui ar sveikos gyvensenos palaikymui.

Pasak A. Žemaitės, darbuotojų savijautos tema yra labai svarbi ir nemažai biurų įsirengia poilsio kambarius, kuriuose galima ištiesti kojas ant patogių sėdmaišių, pavartyti knygą, užsidėti ausines ir pamedituoti, gal net pasnausti, kitaip tariant, pailsėti ir pasikrauti jėgos kasdieniams darbams.

„Skandinavijos šalyse įvairios poilsio erdvės, kur darbuotojai gali pailsėti ar pasnausti, jau daugiau nei dešimtmetį virtusios kasdiene praktika. Lietuvoje tai irgi tampa neatsiejama įmonių kultūros dalimi“, – sako A. Žemaitė.

Ypatingas dėmesys darbuotojų gerovei, poilsiui ir darbo rutinos paįvairinimui bus skiriamas ir dabar statomame verslo centre „Flow“. Čia bus įrengtas druskų kambarys su muzikos ir šviesos terapija, masažo studija,  stogo terasa su panoraminiais miesto vaizdais, multifunkcė renginių ir susitikimų erdvė – amfiteatras.

„Pastebime, kad nuomotis biurą nusprendusios įmonės daug dėmesio skiria hibridinio darbo modeliui ir planuodamos erdvių įrengimą nori lankstumo, skaidyti jas į mažesnius kabinetus ar komandiniam darbui skirtas vietas. Be to, esant poreikiui, numatėme, kad įmonės savo biure galės įsidiegti darbo vietų rezervacijos sistemą. Ji hibridinio darbo metu užtikrins, kad darbuotojų srautai būtų paskirstomi tolygiai ir visi į darbą atėję darbuotojai rastų laisvą  vietą“, – pasakoja verslo centrą „Flow“ statančios įmonės „Eika“ Turto valdymo departamento direktorius Giedrius Brūzgė.

Biuro erdvės labiau pritaikytos komandai

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad biuruose darbuojasi apie 30–45 proc. darbuotojų, o likusieji – iš namų ar kitų erdvių. Pasak darbo vietos antropologės, pandeminis laikotarpis pakeitė ir požiūrį į biuro paskirtį.

„Dabar biuras tampa komandą vienijančia susitikimo vieta, tokiu branduoliu. Nors įprastos individualios vietos niekur nedingsta, įmonės vis labiau linksta link erdvių, skatinančių bendradarbiavimą. Keičiasi proporcijos, kiek biuro skirta darbo vietoms ir kiek erdvėms, kuriose gali bendrauti su komanda ar netrukdomas pasiskambinti nuotoliu ir ramiai pasikalbėti. Juk tušti darbuotojų stalai niekam nereikalingi, geriau vietoj jų suformuoti komandiniam darbui skirtas erdves“, – pasakoja A. Žemaitė.

Prieš įrengiant erdves darbo vietos antropologė pataria atsakyti į keletą esminių klausimų – atsižvelgti į tai, kuo užsiima įmonė, ką veikia jos darbuotojai, kai ateina į biurą, ir kas yra svarbiausia, siekiant darbuotojams padėti siekti užsibrėžtų tikslų ir kad jie jaustųsi patogiai. 

„Jeigu įmonė yra kūrybiškos krypties, tuomet erdvei reikia daugiau kūrybiškumo, pagalvoti apie sprendimus, kurie padėtų jam skleistis. Jeigu įmonė teikia teisines paslaugas, jų darbo erdvės prioritetai kiti, daugiau reprezentatyvumo ir privatumo. Prieš dešimtmetį technologinės kompanijos darbuotojams įrenginėdavo žaidimų kambarius, kas galbūt visiškai neaktualu architektams. Taigi įrengiant erdves labai svarbu atsižvelgti į individualius kiekvienos įmonės poreikius“, – neabejoja darbo vietos antropologė.

Gedimino prospekte, „Live Square“ komplekse įsikūręs viešbutis „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ įvertintas tarptautiniu „BREEAM In Use“ tvarumo sertifikatu, kurio vertinimo skalėje sulaukė „Excellent“ įvertinimo.

„BREEAM In-Use“ (ang. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) sertifikatas nurodo, kad jau pastatytas ir eksploatuojamas pastatas atitinka aukščiausius aplinkosauginius bei tvarumo standartus. Atliekant pastato vertinimą, nagrinėjamos 9 kategorijos: valdymas, energija, sveikata ir gerovė, transportas, vanduo, medžiagos, tarša, atliekos, ekologija ir žemės panaudojimas.

„Nusprendus siekti tokio aukšto įvertinimo, peržiūrėjome visas keistinas sritis ir išsirinkome tas, kuriose galėtumėme ženkliai pagerinti viešbučio ir konferencijų centro sprendinius: patobulinome pastato inžinerines sistemas bei naujai įrengėme automatines vandens bei šaltnešio nuotėkio aptikimo sistemas, atlikome pagrindinių patalpų apšvietimo matavimus ir pakoregavome sprendinius, įrengėme C02 daviklius, sumažinome suvartojamo vandens kiekius, subalansavome įrenginių veikimą. Be to, teritorijoje įrengėme ir ekologinę gerovę kuriančias priemones – vabzdžių namelius, inkilus paukščiams“, – dalinasi Julius Trepkevičius, „Live Square“ komplekso administravimo vadovas.

„Live Square“ – 2019 m. duris atvėręs, „Eika“ kompleksas, kur organiškai susijungia biurai, viešbutis, parduotuvės bei gyvenamieji namai. Čia įsikūrė pirmasis Lietuvoje keturių žvaigždučių „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ viešbutis, kuris yra atviras Lietuvos ir užsienio svečiams.

Pagal „Hilton“ kompanijos įvertinimus „SALT 2021“ ir „SALT YTD 2022“, „Live Square“ komplekse įsikūręs viešbutis užėmė pirmąją vietą pasaulyje tarp 940 Hilton Garden Inn viešbučių, vertinant viešbučio aptarnavimo lygį, švarą bei paslaugumą priimant svečius.

Spalio 13-14 dienomis įvyko socialinis hakatonas „Smartuoliai“, skirtas rasti naujų efektyvių būdų vaikų ir jaunimo emocinio intelekto ugdymui. Hakatone dalyvavo devyniolika komandų iš daugiau nei dešimt skirtingų Lietuvos vietovių – penkiolika vyresnių klasių moksleivių komandų, iš kurių dvi – šiuo metu Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių, keturios nevyriausybinių organizacijų komandos bei vienas startuolis, iš viso – beveik šimtas dalyvių. Be to dalyviams padėjo beveik penkiasdešimt mentorių-ekspertų ir lektorių bei komisijos nariai, atstovaujantys tiek verslą, tiek nevyriausybines organizacijas, tiek viešąjį sektorių.

Socialinio hakatono tikslas – tapti katalizatoriumi emocinio intelekto ugdymui Lietuvos jaunimo tarpe bei suburti bendraminčius iš skirtingų visuomenės grupių, kurie galėtų tai padaryti. Todėl ir laimėtojų – daug ir įvairių. Pagrindinis prizas – galimybė toliau vystyti savo idėją iki įgyvendinimo drauge su vienu iš penkių hakatono organizatorių-partnerių, tarp kurių – verslo atstovai „Eika“, „ACME Grupė“, „Jung“, „Civinity“ bei Kazickų šeimos fondas. Komisija tolesniam vystymui pasirinko net šešias komandas: moksleivių iš Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos, Grigiškių Šviesos gimnazijos, ukrainiečių moksleivių komandą iš Panevėžio, NVO „Mokytojų palaikymo ratai“ bei startuolį „Meetelp“. Taip pat apdovanota Klaipėdos Varpo gimnazija, o publikos simpatijas pelnė ukrainiečių moksleivių komanda iš Gravitas Schola.

Dalyviai buvo pakviesti kurti idėjas emocinio intelekto ugdymui, pasirenkant vieną iš siauresnių potemių: emocinis raštingumas, santykiai, konfliktų, problemų sprendimas, savęs pažinimas, pasitikėjimas savimi, motyvacija bei empatija. Tarp laimėjusių pasiūlymų – klubas „Argumentuok“, globalių demokratinių problemų sprendimo žaidimas jaunimui, mokantis debatų ir grupinio darbo principų. Kita idėja sprendžia jaunimo užimtumo bei pasitikėjimo savimi klausimus, siūlydama platformą, sujungiančią paauglius su potencialiais darbdaviais. Moksleiviai taip pat pasiūlė stalo žaidimą „Atitrūk nuo realybės!“, kuris žaidybiniu problemų sprendimo būdu galėtų padėti Lietuvos paaugliams, kurie neturi galimybių gauti profesionalią psichologo pagalbą. Kita komanda kviečia „tobulėti kitaip“ ir spręsti mokinių motyvacijos iššūkius pasitelkiant internetinę mokymosi platformą, kur įprastų dalykų būtų galima mokytis iš savo mėgstamų personažų.

Tolesnė pagalba vystant turimus projektus pasiūlyta ir nevyriausybinei mokytojų organizacijai „Mokytojų palaikymo ratai“, kurie nori suteikti emocinės savitarpio paramos įrankį mokytojams, bei ankstyvos stadijos startuoliui „Meetelp“, kuris atkreipia dėmesį į tai, kad psichologų pagalba ne tik sunkiai prieinama, bet iššūkiu tampa ir tinkamo specialisto paieškos.

Idėjas vertino aštuonių asmenų komisija, kurią sudarė hakatono organizatorių-partnerių atstovai D. Dargis, „Eika“ generalinis direktorius, S. Artemiuk, „ACME Grupė“ generalinis direktorius, V. Jackaitė, „Civinity“ vidinės komunikacijos vadovė, E. Maslauskas, „JUNG“ produktų vadovas, J. Kugytė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektų vadovė, V. Gabė, Paramos vaikams centro programos „Вig Brothers Big Sisters“ vadovė ir psichologė, R. Dičpetrienė, „Gelbėkit vaikus“ organizacijos vadovė.

Hakatoną inicijavo nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eika“, kuri jau daugelį metų remia įvairias vaikų ir jaunimo organizacijas bei iniciatyvas. „Įspūdingas ir platus, tarpdisciplininis dalyvių ratas neabejotinai parodo emocinės sveikatos problemų aktualumą. Norėjome visas suinteresuotas grupes pakviesti kurti emocinio intelekto ugdymo sprendimus kartu ir naujai – startuolišku būdu, kuris yra greitas, efektyvus, įtraukus, o be to – verslus, t. y. turime lūkestį, kad sukurtos idėjos gebės pačios save išlaikyti ir todėl bus tvarios. Rezultatai – džiugina ir įkvepia, mes tikime, kad šis renginys – tik pradžia, kadangi kartu su partneriais palaikysime geriausias idėjas, kad jos būtų įgyvendintos“, – įspūdžiais dalinasi Domas Dargis, „Eika“ generalinis direktorius.

Pasak „ACME Grupės“ vadovo Sergej Artemiuk, kai šiomis dienomis aplink tiek iššūkių, žmogaus psichologinis komfortas ir gera emocinė sveikata yra itin svarbi: „Kuo anksčiau pradėsime ieškoti sprendimų emocinio intelekto balansui, tuo lengvesnę ateitį turėsime. Mums svarbi tiek mūsų komandos, tiek mūsų visuomenės emocinė sveikata, todėl labai džiaugiamės galėdami būti šios iniciatyvos dalimi. Ką, mano galva, lemia emocinis intelektas? Kokybiškesnį ir lengvesnį gyvenimą. Manau, kuo greičiau žmogus atpažįsta savo jausmus ir emocijas, tuo kokybiškiau jis gali bendrauti su aplinkiniais, atjausti kitus. Subalansuotas emocinis intelektas jaunam asmeniui gali palengvinti gyvenimą santykius tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigoje, o ateityje – ir bendravimą su kolegomis, partneriais.“

Socialinį hakatoną partnerių prašymu sukūrė ir įgyvendino tripple top line akseleratorius bei startuolių fondas „Katalista Ventures“. Ši patyrusi komanda taip pat konsultuos laimėjusių idėjų autorius. Hakatonas įvyko ISM vadybos ir ekonomikos universiteto inovacijų bazėje.

„Smartuoliai“ įvyko ir daugelio kitų hakatono socialinių partnerių ir draugų dėka. Prie renginio prisijungė visos didžiosios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su vaikais ir jaunimu – kaip konsultantai, mentoriai, diskusijų, komisijos nariai: „Gelbėkit vaikus“, „Vaikų linija“, „Jaunimo linija“, „Paramos vaikams centras“, „Lietuvos Junior Achievement“, „Reach for Change“, „GovTech Lab“, „Krizių įveikimo centras“.

„Tiek asmeniškai, tiek kaip „Jaunimo linijos“ atstovas, labai džiaugiuosi įvykusiu hakatonu: buvo be galo smagu matyti, kaip moksleiviai kalba apie emocijas ir jų valdymą, galvoja kaip įtraukti platų ratą moksleivių, mokytojų, psichologų. Vieni siekia įprasminti savo veiklą, kiti – galvoja apie verslo modelius. Esu įsitikinęs, kad tokie renginiai skatina tiek verslumo, tiek problemų identifikavimo ir jų sprendimo paieškas. O tai jau savaime yra nauda patiems moksleiviams, jų draugams, mokyklai“, – apie socialinį hakatoną pasakojo „Jaunimo linijos“ valdybos narys Nerijus Adomaitis.

Prie renginio įgyvendinimo taip pat reikšmingai prisidėjo organizacijos „Jaunimas gali“, „Pažinimo medis“, NVO Avilys, Code Academy, Lietuvos socialinių inovacijų klasteris. Kūrybinė agentūra „Autoriai“ sukūrė socialinio hakatono įvaizdį, prizus įsteigė „Mindletic“ ir „Digiklasė“, vaišino „Pergalė“, „Maisto manija“, „Brooklyn Brothers“.

Šiaulių bankas pasirašė sutartį su „Eika“ akcininkais susijusia įmone UAB „Verslo investicijos“ dėl 28 mln. eurų finansavimo sostinės Konstitucijos pr. plėtojamam verslo centrui.

Pagal aukščiausius tvarumo standartus vystomas komercinės paskirties pastatas rinkai pasiūlys 15 000 kvadratinių metrų ploto biuro patalpų. Projekto, orientuoto į sveiką darbo aplinką, statybos darbus tikimasi baigti 2023 metų trečią ketvirtį.

Pasak „Eika“ Generalinio direktoriaus Domo Dargio, tai iki šiol didžiausias suteiktas finansavimas įmonės valdomų projektų istorijoje: „Šiaulių banko parodytas ypatingas pasitikėjimas „Eika“ įmonių grupe šiame globaliniame kontekste leidžia dar tvirčiau jaustis NT rinkoje ir užtikrintai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus „Flow“ statybų aikštelėje. Džiaugiamės, kad suteikta paskola leis sklandžiai tęsti darbus, laiku įvykdyti įsipareigojimus partneriams ir jau ateinančiais metais pristatyti „BREEAM Outstanding New Construction“ tvarių pastatų sertifikatą atitinkančią biurų erdvę“, – pažymi jis.

Šiaulių banko Vilniaus regiono verslo klientų direktoriaus Kęstučio Griniaus teigimu, „Eika“ plėtojamas verslo centras kurs vertę ne tik čia dirbantiems, tačiau ir miestą lankantiems svečiams.

„Inovatyvūs ir tvarūs sprendimai visuomet sveikintini. Dar pavasarį pradėję vertinti šį projektą, įsikursiantį tokioje perspektyvioje sostinės vietoje, neabejojome, kad jis taps traukos centru ne tik vilniečiams, bet ir miesto svečiams. Džiaugiamės, kad galime prisidėti prie projekto, kuriančio vertę visam miestui,“ – sakė Kęstutis Grinius, Šiaulių banko Vilniaus regiono verslo klientų direktorius.

„Flow“ verslo centrą sudarys du – 15 ir 20 aukštų – sujungti pastatai, kurių pirmuosiuose aukštuose numatytos įvairios bendros erdvės ir paslaugos, skatinančios darbuotojų dienotvarkės subalansavimą: druskų kambarys su šviesos ir garso terapija, masažo kabinetas, Business Lounge erdvė su geriamojo vandens stotelėmis, sulčių bei sveikų užkandžių baru. Pastato 16 aukšte darbuotojai galės mėgautis 450 kvadratinių metrų ploto – didžiausia darbuotojams skirta terasa Vilniaus mieste, kurioje bus įrengtos poilsio bei jogos, mankštos zonos, atsivers senamiesčio panorama, kuria bus galima mėgautis visus metus.

Automobilių bei elektromobilių parkavimui numatyti trys požeminiai aukštai. Pastato erdvėse bus įrengtos dviračių saugyklos, veiks dviračių remonto punktas, paspirtukų ir dviračių plovykla, bus įrengtos rūbinės ir dušai, įkrovimo lizdai elektrinėms transporto priemonėms. Pastatas suprojektuotas pagal A++ energinio naudingumo klasės standartą.

Apie verslo centrą FLOW

„Flow“ nurodo nuolatinį judėjimą, tėkmę. Tai būsena, kai iššūkis jungiasi su įgūdžiu, kai sutelkiamos mintys ir įtempiamas mąstymas, o tada judama aiškiu minčių, idėjų, darbų ir tikslų link. „Flow“ – tai nauja erdvė verslui, kuri skiria ypatingą dėmesį gerai darbuotojų savijautai tiek darbo metu, tiek poilsio akimirkomis, nes tik ramios ir koncentruotos mintys veda tikslingų ir sėkmingų rezultatų link.

Projekto architektai – „Architektūros kūrybinė grupė“ su vedančiuoju architektu Remigijumi Bimba.

Vaikų ir jaunimo emocinės pagalbos konsultantai kasdien sulaukia bent kelių šimtų telefoninių ir elektroninių užklausų, kuriose kreipiamasi dėl patiriamų patyčių, santykių su bendraamžiais, tėvais ar suaugusiaisiais, iškilusių vidinių iššūkių ir kitų nerimą keliančių klausimų.  Siekiant rasti efektyvių būdų vaikų ir jaunimo emociniam intelektui ugdyti, spalio 13-14 dienomis įvyks verslo inicijuojamas socialinis hakatonas „Smartuoliai“.

Emocinio intelekto ugdymas – viena esminių temų, kurią į savo socialinės atsakomybės planus pastaruoju metu įtraukia ir verslo įmonės bei nevyriausybinės organizacijos. „Verslas gali savo pavyzdžiu įkvėpti vaikus ir paauglius rūpintis kitais, kurti ir finansuoti įvairias emocinio intelekto ugdymo programas vaikams, o kas svarbiausia – atkreipti visuomenės dėmesį, kad emocinis pasaulis svarbus ir rūpinimasis juo gali tapti svarbia vertybe mūsų visuomenėje“, – teigia Jūratė Baltuškienė, Paramos vaikams centre veikiančios „Tėvų linijos“ vadovė psichologė.

Dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė, „Vaikų linijos“ psichologė, pastebi, kad dėmesys emocinio intelekto ugdymui yra svarbi investicija į vaiko savijautą bei psichologinę sveikatą: „Padėdami vaikui geriau pažinti savo ir kitų žmonių jausmus, ketinimus, motyvus prisidedame prie to, kad turėsime suaugusius žmones, dėmesingus tiek sau, tiek šalia esantiems, gebančius geriau suprasti save, savo poreikius ir kylančius sunkumus, pasižyminčius geresne psichologine sveikata.“

Kaip rodo statistika, į „Vaikų liniją“ dažniausiai kreipiasi 12ؘ–15 m. amžiaus vaikai ir paaugliai – per dieną konsultantai atsiliepia į daugiau nei 300 vaikų ir paauglių kreipimųsi telefonu bei chatų, kurie vis labiau populiarėja. Vaikus labiausiai neramina sunkumai santykiuose su tėvais bei bendraamžiais, mokykloje ar kitose vietose patiriamos patyčios, taip pat nemažai vaikų dalijasi sunkiais jausmais – nerimu, baime, mintimis apie savižudybę.

Pasak dr. J. S. Jasiulionės, emocinio intelekto ugdymas prasideda nuo pat kūdikystės – jau tada vaiką auginantys suaugusieji turi galimybę atpažinti kūdikio emocijas, poreikius, juos atspindėti bei į juos atliepti – tai ir yra maži svarbūs žingsniai, padedantys ugdyti vaikų emocinį intelektą.

„Vėliau svarbios pačios įvairiausios priemonės – tiek suaugusiųjų pavyzdys, atpažįstant ir suprantant emocinį pasaulį, išreiškiant savo jausmus, sprendžiant konfliktus, tiek įvairios edukacinės priemonės, kuriose gilinamasi į vidinį žmogaus pasaulį. Emocinio intelekto ugdymui puikiai tinka pačios įvairiausios kasdienės veiklos – filmo peržiūra kartu, bendras žaidimas, pokalbiai apie dieną, jos įspūdžius ir išgyventus jausmus – visa tai rodo dėmesį emociniam pasauliui ir padeda vaikams būti atidiems savo emocijoms“, – teigia „Vaikų linijos“ psichologė.

Savo idėjas siūlys ir nevyriausybinės organizacijos, ir moksleiviai

Kokios priemonės ir idėjos galėtų stiprinti vaikų emocinę sveikatą? Į šį klausimą spalio 13–14 dienomis ISM vadybos ir ekonomikos universitete vyksiančiame specialiame socialiniame hakatone „Smartuoliai“ sprendimų ieškos 4 nevyriausybinių organizacijų, 1 startuolių ir 14 vyresnių klasių moksleivių komandos, tarp jų ir dvi – sudarytos iš Lietuvoje šiuo metu gyvenančių ukrainiečių moksleivių. Jos generuos idėjas ir kurs veiksmingus sprendimo būdus pagal septynias psichologų išskirtas temas.

Socialinį hakatoną inicijuoja ir organizuoja nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eika“ kartu su partneriais „ACME Grupe“, „JUNG“ ir „Civinity“,  Kazickų šeimos fondu,  hakatoną kuria „Katalista Ventures“. Organizatoriai tikisi, kad suburta verslo, nevyriausybinių organizacijų, startuolių ir jaunimo bendruomenė toliau vieni kitus palaikys ir kartu kurs didįjį Lietuvos psichologinės sveikatos pokytį.

„Per 30 m. įmonės veiklos laikotarpį parama vaikams buvo svarbi įmonei tema. Pastaraisiais metais, patvirtinus tvarumo strategiją kilo natūralus noras į šią paramos kryptį įsitraukti proaktyviai. Pasikalbėję su didžiosiomis Lietuvoje veikiančiomis organizacijomis, kurios įvairiai prisideda prie vaikų ir jaunimo gerovės: „Unicef“, „Gelbėkit vaikus“, „Vaikų linija“, „Junior Achievement“, „Reach for Change“, „GovTech Lab“, „Raudonos nosys“, pastebėjome, kad problemų ratas – platus. Pasirinkome dirbti su kategorija, kuri pasirodė svarbiausia, bazinė – tai psichologinė vaikų ir jaunimo sveikata. Siekiame akcentuoti ne problemas, o galimybę, t. y. emocinį intelektą kaip įrankį vaikams, jaunimui, tėvams, mokytojams ir mums visiems su kylančiais iššūkiais susitvarkyti“, – teigia Domas Dargis, „Eika“ vadovas.

Rems atrinktų idėjų įgyvendinimą

Kadangi įmonė prioritetiškai orientuojasi į inovacijas, buvo nutarta, vaikų ir jaunimo socialinius iššūkius spręsti startuoliams būdingais metodais – greitai, efektyviai, išmaniai, praktiškai. Tikimasi, kad socialinis hakatonas bus efektyvi pradžia ir naujų priemonių katalizatorius, o sukurtas emocinio intelekto ugdymo idėjas „Eika“ kartu su partneriais planuoja remti iki pat jų įgyvendinimo.

„Skirti dėmesį vaikams ir jaunimui – natūralu, tai yra ateinanti verslo bei kitų sričių karta. Taip pat pasidomėjus jaunimo problemomis Lietuvoje, galima pastebėti, kad įdirbio su jaunimo emocine sveikata itin trūksta. Juk tai sėkmingų santykių, mokslų, kūrybos, karjeros pagrindas. Tikimės, kad hakatonas taps ilgalaikį pokytį kuriančia iniciatyva, vienijančia tiek verslo, tiek nevyriausybines organizacijas“, – teigia D. Dargis.

Prie socialinio hakatono įgyvendinimo prisijungė ir kitos verslo įmonės. „Šis socialinis hakatonas atspindi įmonės vertybes ir socialinės atsakomybės kryptis. Net organizuodami veiklą nemažai dėmesio skiriame komandos narių savijautai, pradedant reguliariais pokalbiais su darbuotojais ir baigiant suteikiama nemokama galimybe naudotis emocinės sveikatos specialistų konsultacijomis. Manome, kad tiek pat dėmesio reikia skirti ir jaunimo emocinės sveikatos klausimams. Visuomenėje esame labai arti vieni kitų, tad skirdami dėmesį mūsų jaunimo emocinei sveikatai ir pasaulėžiūrai, rūpinamės ir savo ateitimi“, – teigia „ACME Grupės“ Žmonių ir kultūros vadovė Ernesta Galinienė.

Socialinio hakatono draugai ir socialiniai partneriai: ISM vadybos ir ekonomikos universitetas (ISM University of Management and Economics), kūrybinė agentūra „Autoriai“, „Lietuvos Junior Achievement“, Reach for Change, „Gelbėkit vaikus / Save the Children Lithuania“, GovTech Lab Lithuania, Lietuvos socialinių inovacijų klasteris, „CodeAcademy“, „Vaikų linija“, „Jaunimo linija“, „Pažinimo medis“, NVO „Avilys“, „Jaunimas gali“, Krizių įveikimo centras, Paramos vaikams centras, „Mindletic“, „Digiklasė“, „Pergalė“, „Maisto manija“, „Brooklyn Brothers“ ir kiti.

„Naujųjų karinių miestelių dėka mūsų kariai turės tokias sąlygas, kokias būtina turėti NATO kariuomenei“, – sakė krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, spalio 7 d. dalyvaudamas karinio miestelio Šiauliuose statybos darbų pradžios ceremonijoje. Stiprinant nacionalinį saugumą ir atgrasymo politiką, Krašto apsaugos ministerija plečia Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą ir Lietuvoje tokių naujų karinių miestelių jau pradėjo statyti tris.

Šiauliuose vykusios ceremonijos metu V. Semeška akcentavo, kad išvystyta ir moderni karinė infrastruktūra yra labai reikalinga aukšto lygio kariuomenės parengtumui, todėl karinių miestelių projektas yra itin svarbus visai Lietuvai: „Statydami naujus karinius miestelius klojame pamatą Lietuvos valstybei – mūsų laisvei ir demokratijai. Niekas kitas valstybės neapgins geriau nei stipri ir profesionali mūsų kariuomenė.“

Viceministras kartu su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadu brigados generolu Artūru Radvilu bei „Eika“ valdybos pirmininku Robertu Dargiu įbetonavo simbolinę laiko kapsulę su laišku ateities kartoms. Kapsulę į būsimo miestelio pamatą įleido Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono karys štabo seržantas Edmundas Girjotas.

„Šioje vietoje įsikurs vienas jauniausių kariuomenės vienetų – „Žemaitijos“ brigados Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas. Moderni infrastruktūra – investicija į karių tarnybos sąlygų pagerinimą. Naujos kareivinės padės kariams dar geriau planuoti ir vykdyti savo pareigas, pakels motyvaciją, paskatins į tarnybą ateiti naujus karius“, – sakė brg. gen. A. Radvilas.

Numatomas bataliono dydžio karinio miestelio Šiauliuose plotas – 7,8 ha. Miestelyje iškils administracinės ir specialiosios paskirties pastatai: kareivinės, valgykla, štabas, medicinos punktas ir kt. Taip pat suplanuota sporto patalpų ir aikščių. Miestelyje bus statoma ir techninės paskirties pastatų: sandėlių, garažų, bus degalinė, plovykla, pastogė technikai. Taip pat bus įrengtos ir rikiuotės bei technikos aikštės, automobilių parkavimo vietos, tarp kurių ir specialiai pritaikytos elektromobiliams ir žmonėms su negalia.

„Kai 2020 m. pabaigoje skelbėme apie „Eika“ įmonių grupės laimėtą konkursą statyti vieną iš trijų karinių miestelių Lietuvoje, tai atrodė svarbus, aktualus karinės infrastruktūros projektas, įdomus ir vis dar Lietuvoje retas viešosios ir privačios partnerytės pavyzdys. Projektą daugiau vertinome per ekonominę prizmę. Šiandien, įsibėgėjant aštuntajam karo Ukrainoje mėnesiui, tai – jau vertybinis objektas tiek mūsų grupei, tiek visai Lietuvai“, – kalbėjo „Eika“ valdybos pirmininkas R. Dargis.

Krašto apsaugos ministerija pernai sutartį dėl karinio miestelio Šiauliuose statybų pasirašė su šiai bendrovei priklausančiomis įmonėmis „Partnerystės projektai keturi“ ir UAB „Samogitia miestelis“.

Pirmųjų dviejų naujų karinių miestelių statybos prasidėjo kiek anksčiau – simbolinės laiko kapsulės rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais buvo įkastos Vilniaus rajone, Rokantiškėse, ir Šilalės rajone, Pajūrio miestelyje. Šių dviejų karinių miestelių statybos darbus vykdo „Darnu Group“ bendrovei priklausanti įmonė „Salvinta“.

Visų trijų naujų karinių miestelių statybų partnerystės sutartys pasirašytos 15 metų laikotarpiui – iš jų projektavimui ir statybai skirtas dviejų su puse metų laikotarpis, o 12,5 metų laikotarpis numatytas infrastruktūrai prižiūrėti ir aptarnauti. Šių miestelių statybas planuojama užbaigti 2023 m. pabaigoje – 2024 m. pradžioje.

Kariniai miesteliai statomi siekiant juose dislokuoti Lietuvos kariuomenės brigadų „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ vienetus. Visuose trijuose naujuose miesteliuose galės tarnauti ir dirbti iki 2,5 tūkst. karių ir krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų.

Trijų karinių miestelių statybos yra strateginis Krašto apsaugos ministerijos projektas. Juo siekiama didinti Lietuvos kovinius pajėgumus, užtikrinti fizinę infrastruktūrą Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų nuolatiniam dislokavimui, stiprinti gynybą ir atgrasymą.

Tai pirmas kartas, kai projektas krašto apsaugos sistemoje vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. Sprendimas vystyti naują karinę infrastruktūrą pasitelkiant verslą buvo priimtas atsižvelgus ne tik į privataus sektoriaus gebėjimą vienu metu vystyti kelis didelės apimties projektus, bet ir dėl didelių investicijų į ginkluotės modernizavimą bei naujų gynybinių sistemų įsigijimą krašto apsaugos sistemoje.

„Eika“ plėtros departamento vadovas Tomas Žiaugra:

Vilniaus naujo būsto rinka traukiasi nuo 2021 m. II-o ketvirčio: per 2022 m. tris ketvirčius būstų buvo parduota 67% mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai (1858 butai lyginant su 5611), o paskutinio ketvirčio rezultatai grįžo į 2012 m. lygmenį. Tačiau naujo būsto poreikis Vilniuje, kaip rodo antrinė rinka, tebėra didelis – sostinėje auga gyvenančių žmonių skaičius ir vis dar auga jų pajamos. Bet rinkos atsigavimą stabdo nerimo ženklai pasaulinės ekonomikos horizonte bei krentantys gyventojų lūkesčiai. Tiek plėtotojai, tiek būsto pirkėjai – stovi sprendimų kryžkelėje: vieni turi ryžtis naujiems projektams užsimerkdami prieš neapibrėžtą statybų kainą, kiti turi apsispręsti dėl pirkinio, didesnį dėmesį skirdami plėtotojo patikimumui bei projekto rizikų suvaldymui. Panašu, kad šaltuoju sezonu pirkėjams atsikvėpti neleis dar ir rekordinės energetinių išteklių kainos, kas greičiausiai lems, kad rinkos atsigavimo galima tikėtis artėjant pavasariui.

Optimizmo įkvepia antrinė būsto rinka, kuri lyginant 2021 ir 2022 m. pirmus 9 mėnesius yra susitraukusi vos 10 proc. Tokiam pirkėjų elgesiui didžiausią įtaką daro tai, kad trūksta pastatytų naujos statybos butų, o naujų butų kainos atrodo rekordiškai aukštos. Be to, pasigirsta rinkoje atvejų, kad net ir preliminarioje sutartyje užfiksuota kaina pirkėjui nėra galutinė. Kyla klausimas, kodėl tuomet klientui skubėti priimti sprendimą rinktis būstą, kuris bus pastatytas po metų, o plėtotojas net neužtikrina sutartos kainos? „Eika“ savo valdomuose projektuose, kurdama tikėjimą rinka ir užtikrindama nesikeičiančias preliminarios sutarties sąlygas, pasiūlė klientams galimybę butą išsirinkti dabar, o galutinį sprendimą priimti pavasarį be jokių nuobaudų nutraukiant preliminarią pirkimo sutartį ir atsiimant visą užstatą, jei sprendimas pasikeistų.

Nepaisant mažėjančios paklausos laisvų butų kiekis rinkoje didėja labai nežymiai. Tebeauganti statybų savikaina, ilgi statybų leidimų išdavimo procesai lemia, kad naujo būsto kiekis rinkoje Vilniuje per III-ąjį ketvirtį padidėjo 7,4 proc. iki 2620 laisvų butų, bet tai yra net 9,7 proc. mažiau nei rinkoje buvo laisvų butų prieš metus laiko (2900 butų).

Metinis naujų butų kainos augimas 2022 spalį pasiekė net 30,5 proc. ribą, kuri rodo, jog naujas būstas Vilniuje per metus pabrango vidutiniškai 765 eur/kv.m. nuo 2515 eur/kv.m. 2021-ų spalį iki 3280 eur/kv.m. šiuo metu. Nors rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais stebėjome kainų stabilizavimąsi, rugsėjį startavę nauji projektai rinkoje vėl kilstelėjo bendrą kainos vidurkį.

Faktai

UAB „Eika“ būdama projekto valdytoja pradeda kvartalo ,,Mėlyni vilkai“ antrojo etapo, esančio Skroblų g. 12 butų pardavimus.  Antruoju etapu planuojama pastatyti du daugiabučius namus ir  pilnai užbaigti projektą Vilkpėdėje. Primename, kad projektas yra antroji „Eika Asset Management“ valdomo fondo „Eika Residential Fund“ investicija. Antram etapui numatytų investicijų suma 15,66 milijonų eurų, bendros projekto investicijos siekia 27,57 milijonus eurų.

 Antrojo projekto etapo metu bus pastatyti du namai, kuriuose iš viso suprojektuoti 141 butai ir 11 komercinių patalpų. Juose būsimi gyventojai pagal poreikį galės išsirinkti nuo 26 kv. m iki 75 kv. m dydžio butus, o verslams bus pasiūlytos komercinės patalpos pirmame aukšte. Pirmajame projekto etape parduoti apie 95% butų, šiuo metu atliekami namų aplinkos tvarkymo darbai, su klientais sudaromos notarinės sutartys. Statybų pabaiga numatyta 2023 m. IV ketvirtis.

Pasak „Eika“ plėtros vadovo Tomo Žiaugros, pirmas projekto etapas „Mėlyni vilkai“ susilaukė didelio klientų dėmesio. Projekte nemažai butų įsigijo gyvenantys kaimynystėje, norintys pasigerinti gyvenimo kokybę ir iš seno būsto keltis į naują. Aplinkiniai gyventojai vertina projekto lokaciją, čia ramu, viskas ko gali prireikti yra arti arba patogiai pasiekiama, prie pat Naujamiestis, o ir Senamiestis visai netoli. Projekte būstus taip pat rinkosi ir gyventojai iš kitų rajonų bei tie, kurie ieškojo būsto investicijai. Atrodo, jog pirkėjai, kaip ir mes, patikėjo projekto vieta, kuri iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti dar neatrasta. Tikimės, kad ir antras projekto etapas susilauks miesto vizionierių dėmesio.

Antrojo etapo projektuojami namai, kaip ir pirmajame etape bus aukščiausios – A++ energinės naudingumo klasės. Kiekvienas butas turės po balkoną, pirmojo aukšto – terasas, o dalies viršutinių aukštų butų gyventojai galės džiaugtis panoraminiais vaizdais iš terasų ant stogo. Antro etapo klientams pasiūlysime požemines ir antžemines automobilių stovėjimo vietas. Projekto teritorija bus uždara, kieme planuojama įrengti vaikų žaidimo aikšteles, aktyvių užsiėmimų erdves paaugliams bei poilsio zonas vyresnio amžiaus žmonėms.

„Mėlyni vilkai“ – tai dar nepažintos, bet daug žadančios teritorijos simboliai. Tokios, kurią renkasi sumanūs ir drąsūs vizionieriai. Čia gyvenantis žmogus mėgaujasi savo atradimu bei nurodo gyvenimo mieste kryptį kitiems. „Mėlyni vilkai“ – vieta šiandienos ir rytojaus legendoms, iš kurių viena esi tu.

„Mėlyni vilkai“ yra antrasis „Eika Residential Fund“ fondo, valdomo UAB „Eika Asset Management“, vystomas gyvenamosios paskirties projektas. Šiuo metu fondas taip pat plėtoja projektą Šv. Stepono gatvėje, o pirmosios fondo investicijos – „Antakalnio panorama“ projekte – visi butai jau parduoti. „Mėlynų vilkų“ projekto valdytoja investuotojų pritarimu buvo paskirta UAB „Eika“, kompanija bus atsakinga už statybų valdymą ir pardavimus.

Projektą ir butus galite peržiūrėti čia www.melynivilkai.lt

Pandemijos įkarštyje sukurta EIKA finansinio saugumo programa šiuo metu NT rinkoje, kur vyrauja būsto įsigijimo sprendimų atidėjimas, vėl tampa aktualia. Naujas programos pasiūlymas „Pakitusio sprendimo garantija“, pagal kurį klientas spalio-lapkričio mėnesiais sudaręs preliminarią būsto pirkimo sutartį, tačiau pavasarį pakeitęs sprendimą, ją galės nutraukti be jokių pasekmių ir atsiimti visą užstatą.

EIKA finansinio saugumo programa sukurta reaguojant į COVID-19 pandemijos sukeltą neapibrėžtumą. Praėjus porai metų būsto rinka dėl karo Ukrainoje vėl susiduria su iššūkiais: sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, išaugusios statybinių medžiagų ir energetikos kainos, nepakankama būsto pasiūla ir šovusios aukštyn kainos bei nenuspėjamos geopolitinė padėtis. Todėl rinkos dalyviai ieško naujų priemonių, kurios paskatintų būsto klientus neatidėti sprendimų tikintis, kad kainos kris ar situacija pasikeis. „Matome ir suprantame rinkos stabtelėjimo priežastis. Tikime, jog mūsų skelbiama garantija suteiks saugumo ir lankstumo mūsų klientams, nepriklausomai nuo jiems kylančių abejonių. Manome, jog žmonėms svarbu jau dabar išsirinkti geriausiai jų poreikius atitinkantį būstą, o galutinį sprendimą dėl pirkimo priimti pavasarį, kai tiek asmeninė, tiek ir makroekonominė situacija bus aiškesnė,“ –  teigia EIKA generalinio direktoriaus pavaduotojas Martynas Žibūda.

Pasak M. Žibūdos, vertindami situaciją savo potencialiems klientams siūlome naują finansinio saugumo programos produktą – „Pakitusio sprendimo garantija“, kuris geriausiai atliepia aukščiau paminėtas aplinkybes. Pagal „Pakitusio sprendimo garantiją“ klientai sudarę būsto pirkimo preliminarią sutartį spalio-lapkričio mėnesiais pasikeitus sprendimui neatsižvelgiant į jokias galimybes iki 2023 m. balandžio 1 d. gali nutraukti sutartį be baudų ir atgauti visą užstatą. Garantija taikoma šiuose projektuose: „Bajorų alėjos“, „Metų laikai“ I etapas ir „Mėlyni vilkai“ II etapas. Preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties užstatas yra 15 proc. nuo sandorio sumos, tačiau užstato mokėjimas gali būti skaidomas dalimis individualiu susitarimu. Nuo 2023 m. balandžio 1 d., nepakeitus sprendimo, preliminari pirkimo-pardavimo sutartis gali būti nutraukiama tik sutarties sąlygomis.

Pasiūlymas galioja naujiems susitarimams. Daugiau informacijos čia.

Nepraleiskite rinkos naujienų!