2021 m. rugsėjo 15 d. gautas Vilniaus miesto savivaldybės leidimas DHL skubių siuntų terminalo statyboms Vilniaus oro uosto teritorijoje. Terminalo statybų build-to-suit tipo projektą valdo investicinės bendrovės UAB „Eika Asset Management“ (EAM) fondas UAB „Eika Real Estate Fund“ (EREF), kuris per II–ąjį platinimo etapą pritraukė 18 mln. eurų investuotojų lėšų. Baigtas statyti pastatas liks šio fondo nuosavybėje, planuojama, kad projekto investicijos sieks 6,3 mln. eurų. Projekto statybų pabaiga planuojama po metų, 2022 m. III ketvirtį.

EREF valdoma įmonė UAB „Terminalo projektas“ 2020 m. laimėjo žemės nuomos aukcioną ir iš VĮ „Lietuvos oro uostai“ išsinuomojo 1,88 ha dydžio sklypo dalį Vilniaus oro uosto teritorijoje. Laimėtas žemės nuomos aukcionas sudarė sąlygas užbaigti skubių siuntų terminalo vystymo ir nuomos sandorį su UAB „DHL Lietuva“. Terminalo projektuotojas bei generalinis rangovas – UAB „Eikos statyba“.

Projektas bus finansuojamas iš šią vasarą EREF vykdyto antrojo platinimo metu pritrauktų 18 mln. eurų lėšų. Antrojo platinimo etape dalyvavo didelė dalis 2019 m. pirmojo platinimo metu atėjusių investuotojų, taip pat prisijungė daugiau nei 20 naujų investuotojų. Iš 18 mln. eurų pritrauktų lėšų 4 mln. eurų sudaro „EIKA“ grupės, investuojančios kartu su išoriniais investuotojais, kapitalas. Pritrauktos lėšos bus skirtos ne tik DHL terminalo statybai,  bet ir „Tamro“ plėtros projektui Kauno LEZ teritorijoje bei naujiems įsigijimams.

„Pastaruosius porą metų aktyviai dirbome formuodami EREF portfelį –  tiek įsigydami jau veikiančius objektus, tiek vystydami naujus projektus. Jaučiame pasitikėjimą EAM komanda iš esamų bei būsimų investuotojų, iš kurių pritrauktas kapitalas leidžia mums toliau kurti vertę formuojant stabilų pajamų srautą generuojantį komercinio nekilnojamojo turto portfelį. DHL projekto statybų pradžia yra geras impulsas naujo EREF veiklos etapo pradžiai“, – teigia EAM generalinė direktorė Viktorija Orkinė.

Skubių siuntų terminalas, kurio statybų pradžia numatoma jau šį rudenį, atitinka aukščiausius tarptautinės siuntų kompanijos DHL reikalavimus ir yra suprojektuotas remiantis šios kompanijos įgyta gerąja praktika. Statinys ribosis su Vilniaus oro uosto teritorija, o tai leis operatyviai aptarnauti oro transportu pervežamas siuntas. Funkcionaliam terminalo darbui užtikrinti įrengiama 12.000 kv. m ploto aikštelių. 4.800 kv. m ploto pastatą sudarys administracinė bei siuntų terminalo paskirstymo dalys, suprojektuoti krovos šliuzai. Siekiama, kad pastatas būtų kuo draugiškesnis aplinkai, tam pritaikyti inovatyvūs sprendimai, tarp jų – šilumos ir vėsos tiekimas įrengiant geoterminę jėgainę.

„Džiugu, kad DHL terminalo projektas iš planavimo fazės pereis jau į statybų etapą ir kompanijos investicijos Vilniaus oro uoste užtikrins sėkmingą DHL skubių siuntų verslo plėtrą Lietuvoje.  Automatizuota siuntų rūšiavimo sistema, įgyvendinti procesų efektyvumo sprendimai, dėmesys aplinkosauginiams aspektams leis ne tik teikti aukščiausią paslaugų kokybę DHL klientams Lietuvoje, bet ir ženkliai prisidės prie DPDHL bendrovės verslo tvarumo įsipareigojimų, mažinant CO2 emisijas siuntų gabenime“, – pasakoja „DHL Lietuva“ vadovas Mindaugas Pivoriūnas.

„Džiaugiamės investuotojui ir DHL bendrovei galėdami pasiūlyti patogų sklypą jų veiklos plėtrai visai šalia pagrindinio šalies oro uosto. Neabejojame, kad šiuo projektu plečiant  krovinių aptarnavimui skirtą infrastruktūrą, didės ne tik Vilniaus oro uosto, bet ir visos šalies konkurencingumas regione“, – kalba Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis.

Be DHL terminalo EREF investicinį portfelį sudaro „BENU“ vaistinių valdytojo „Tamro“ logistikos centro plėtros projektas „Moller Auto“ įmonių grupės nuomojamos „Audi“ ir „Volkswagen“ automobilių atstovybės, „Highway“ verslo centras. EREF yra antrasis EAM valdomas nekilnojamojo turto fondas ir investuoja į komercinės paskirties veikiančius ir vystomus srautinius objektus. EREF investuoja į klasikinį komercinį turtą – biurų pastatus, prekybos centrus ir logistiką Baltijos šalyse. Fondas yra skirtas informuotiesiems investuotojams, kartu su išoriniais investuotojais yra investuojamas ir „EIKA“ grupės kapitalas.

Apie EAM

UAB „Eika Asset Management“ yra fondų valdymo įmonė, nuo 2016 m. teikianti paslaugas informuotiesiems investuotojams. EAM veikla yra licencijuojama ir prižiūrima Lietuvos banko. Valdymo įmonė turi teisę valdyti informuotiesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus. EAM komanda – tai investicijų valdymo profesionalai, sukaupę daugiau nei 15–os metų patirtį komercinės ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto plėtojime, išmanantys nekilnojamojo turto rinką, gebantys ją analizuoti bei atskleisti investicines galimybes ir rizikas.

Apie DHL Lietuva

DHL yra pirmaujantis pasaulinis logistikos pramonės prekės ženklas. Mūsų DHL padaliniai siūlo neprilygstamą logistikos paslaugų spektrą – nuo nacionalinio ir tarptautinio siuntų pristatymo, elektroninės prekybos siuntimo ir sandėliavimo, tarptautinio greitojo, kelių, oro ir vandenynų transporto iki pramoninės tiekimo grandinės valdymo sprendimų. DHL, turinti apie 400 000 darbuotojų daugiau nei 220 šalių ir teritorijų visame pasaulyje, saugiai ir patikimai jungia žmones ir įmones, sudarydama sąlygas tvariems pasauliniams prekybos srautams. Turėdama specializuotų sprendimų, skirtų augančioms rinkoms ir pramonės šakoms, įskaitant technologijas, gyvybės mokslus ir sveikatos priežiūrą, inžineriją, gamybą ir energetiką, automobilių pramonę ir mažmeninę prekybą, DHL yra užsitikrinusi savo pozicija vadintis „Pasaulio logistikos kompanija“.

DHL yra „Deutsche Post DHL Group“ dalis. 2020 m. grupė uždirbo daugiau nei 66 milijardus eurų. „Deutsche Post DHL Group“ siekia iki 2050 m. pasiekti nulinės emisijos logistiką.

Tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų leidinys „Euromoney“ tarptautiniuose nekilnojamojo turto (NT) apdovanojimuose įmonę „Eika“ pripažino geriausia 2021 m. nekilnojamojo turto plėtotoja Lietuvoje ir tai yra devintas kartas iš 17-a metų vykstančio tyrimo, kai įmonė pripažinta geriausia NT plėtotoja mūsų šalyje.

Kaip ir praėjusiais metais 2021 m. „Eika“ pripažinta geriausia gyvenamųjų paskirties projektų plėtotoja Lietuvoje bei pirmą kartą įvertinta kaip geriausia NT plėtotoja Centrinės ir Rytų Europos regione.

„Euromoney“ sektoriaus apdovanojimuose bendrovės vertinamos apibendrinus tarptautinių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių, konsultacinių bendrovių, finansų institucijų ir investuotojų nuomonę. Šiais metais tyrime dalyvavo 3355 respondentų iš viso pasaulio.

Pasak Domo Dargio „Eika“ generalinio direktoriaus, kiekvienas toks laimėjimas skatina išlaikyti lyderystę kuriant erdves ir plėtojant miestus, o, kaip rodo, įvertinamas mūsų pastangos pastebimos ne tik Lietuvoje. „Maloniai nustebino pripažinimas Centrinės ir Rytų Europos regione, tai tikrai padrąsina ir skatina priimti sprendimus dėl plėtros už Lietuvos ribų“, – teigia D. Dargis.

„Euromoney“ vertinimu, geriausia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros įmone „Eika“ buvo pripažinta 2020, 2018, 2013, 2012, 2011, 2010, 2008 bei 2007 m.; geriausia Lietuvos gyvenamojo būsto plėtros įmone – 2020, 2018, 2017, 2016, 2010 ir 2008 m. bei geriausia Lietuvos mišrios paskirties projektų plėtros įmone – 2009 m. 2020 m. žaliosios plėtros sektoriuje užėmė antrą vietą.

Šią vasarą valstybinė komisija pripažino tinkamais naudoti du naujausius „EIKA“ projekto „Bajorų alėjos“ daugiabučius namus, taip skelbiant, kad jie baigti statyti. Du vienodi daugiabučiai namai, keturių aukštų „Beržas I“ ir „Beržas II“, pradėjo antrąjį projekto „Bajorų alėjos“ kvartalą. Salaspilio g. 7 ir 9 esančiuose naujuose mažaaukščiuose daugiabučiuose iš viso įrengti 54 butai.  

Pastatyti butai yra dviejų–trijų kambarių, jų plotas svyruoja nuo 47 iki 61 kv. m. Pirmo aukšto butai – su 16–25 kv. m dydžio terasomis, visi butai – su balkonais. Nors pastatai tik keturių aukštų, juose įrengti liftai, visi butai turi įrengtą rekuperacijos sistemą. Kiekvienas namas turi individualią ekonomišką katilinę. Pastatai projektuojami A+ energinio naudingumo klasės. 

Iš viso antrasis „Bajorų alėjų“ kvartalas bus plėtojamas keturiais etapais, kurių metu bus pastatyta apie 350 butų; numatytų investicijų suma siekia 21 mln. eurų. Užbaigti visus keturis etapus planuojama iki 2025 m. vidurio. Kvartalo architektūrinės koncepcijos ašis – išsaugomas želdynas, į kurį organiškai integruojami pastatai.  

Šiuo metu planuojama antrojo kvartalo, antro etapo statybų pradžia. Planuojama, kad nauju etapu bus pastatyti dar du keturių aukštų daugiabučiai namai „Klevas I“ ir „Klevas II“. Tikimasi, kad jų statybos prasidės šių metų gale. Taip pat pirmojo „Bajorų alėjų“ kvartalo priekyje projektuojamas daugiabutis namas „Vyšnia VI“. Planuojama, kad šie trys pastatai leis papildyti projektą 131 nauju butu. 

„Bajorų alėjų“ pirmajame kvartale iš viso jau pastatyti 10 daugiabučių namų, 153 butai (įskaitant naujai pastatytus); investicijos viršijo 8 mln. eurų. Pastatai – A ir A+ energinės klasės, kiekviename įrengta individuali katilinė. Pirmo aukšto butai turi aptvertas ir įrengtas terasas, kiti butai – erdvius balkonus. Kvartale – daug privatumo.  

Numatoma, kad „Bajorų alėjų“ projektą iš viso sudarys trys kvartalai. Projekto koncepcija siejama su botanikos sodo idėja. Siekiama integruoti esamą landšaftą, išlaikyti ir išryškinti esamus gamtos elementus, medžius, darniai apjungti gamtą ir urbanistinius motyvus. Pirmojo kvartalo centre čiurlena upelis, vaikų žaidimų aikštelė integruota tarp beržų. Antrasis kvartalas suprojektuotas aplink egzistuojantį miškelį. Planuojama konceptą tęsti ir trečiajame kvartale. 

Šiuo metu projekte visi butai yra parduoti arba rezervuoti. Priimamos užklausos besidominčių nauju etapu. 

Tradiciškai Kalėdų laikotarpiu lėšas, skirtas verslo dovanoms, savo partnerių vardu perduodame organizacijoms, kurios prisideda prie Lietuvos vaikų gerovės. Vėliau gauname žinių, ką šios lėšos padėjo nuveikti. Šiandien norime pasidalinti tikrai gražia ir susimąstyti verčiančia organizacijos „Gelbėkit vaikus“ istorija. Nepaprastai džiaugiamės, jog skirta parama padėjo išgelbėti mergaitės globą sunkiu pandemijos laikotarpiu.

Šis pavasaris, dėl COVID–19 pandemijos, buvo sunkus daugeliui. Sudėtingoje situacijoje atsidūrė ir viena moteris, globojanti mokyklinio amžiaus mergaitę. Įprastai, globojama mergaitė keliaudavo į mokyklą, o po jos skubėdavo į savo miesto vaikų dienos centrą, kuriame laiką leisdavo iki vakaro. Baigusi darbus, globėja kartu su mergaite keliaudavo į namus užmiestyje. Deja, Vyriausybei įvedus karantiną ir apribojus ugdymo įstaigų bei vaikų dienos centrų veiklą, moteriai rūpintis globotine tapo labai sunku. Ji nebegalėdavo mergaitės vežti į mokyklą, o dienos centras dėl apribojimų veikė tik tam tikru grafiku. Dėl sudėtingos finansinės situacijos, moteris negalėjo atsisakyti darbo, tad, esant sunkioms aplinkybėms, netgi svarstė mergaitės globos nutraukimą. Parama padėjo išsaugoti mergaitės globą. Net kelis sudėtingiausius mėnesius, kol globėja dirbdavo, mergaite rūpinosi ir socialines paslaugas teikė moteris, kuri su mergaite leisdavo laiką po pamokų, padėdavo jai ruošti namų darbus bei žaisdavo lauke.

Ištiesti pagalbos ranką sunkiu metu – mūsų visų pareiga, todėl skatiname nelikti abejingais ir prisidėti prie kilnius darbus vykdančių organizacijų veiklų, o gal tiesiog pasirūpinti esančiais šalia, kuriems suteikta pagalba gali reikšti labai daug. Dovanokime tai, ko tikrai reikia.

Šią savaitę Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą „Eika“ valdomo verslo centro „Flow“ statyboms Konstitucijos pr. Tai dviejų korpusų – 15 ir 20 aukštų – sujungti pastatai su 3 aukštų požemine automobilių stovėjimo aikštele ir terasa 16 aukšte skirta darbuotojams. Investicijos į projektą sieks 45 mln. eurų. Projekto statybų pabaiga planuojama 2023 m. III ketv.

0.3291 ha ploto „Flow“ teritorijoje centriniame Vilniaus miesto verslo rajone ketinama išplėtoti 15 tūkst. kv. m biurų erdvę, taip pat įrengti žaliąją laisvalaikio zoną šalia verslo centro, skirtą bendruomenei ir aplinkinių verslo centrų darbuotojams.

„Gautas statybos leidimas mus skatina dar intensyviau rengtis statybų pradžiai pačioje statybų aikštelėje. Šiuo metu pasirengimas vyksta dvejomis kryptimis: pirma, su rangovais deriname rangos sutartis, šis procesas jau juda link pabaigos, tad tikime, kad darbus statybų aikštelėje galėsime pradėti visai netrukus. Antra, intensyviai deramės su įmonėmis dėl nuomos sąlygų. „Flow“ erdves nuomosime nuo 160 kv. m., kas sudaro galimybę ir mažesnėms įmonėms ateiti dirbti į šiuolaikišką ir pažangią erdvę pačiame miesto verslo centre, tad susidomėjusių įmonių spektras, dydžio prasme, gana platus. Šiuo metu taip pat vis dar ieškome inkarinio nuomininko, kuris išsinuomotų didžiąją dalį verslo erdvės patalpų“, – sako „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis.

Šis projektas – vienas didesnių žingsnių įmonės tvarumo kelyje. „Eika“ įmonės viduje peržiūri veiklą ir pamažu pradeda vykdyti ją pagal tvarumo principus. Kuriant „Flow“, dar projektavimo etape buvo ieškoma sprendimų, kurie pastatą padarytų draugišką aplinkai ir čia dirbantiems žmonėms, taigi, nuo pat pirmųjų žingsnių nuspręsta laikytis tarptautinio tvarių pastatų standarto BREEAM ir siekiama gauti BREEAM Outstanding (liet. išskirtinis) įvertinimą, kuriame keliami itin aukšti poveikio aplinkai, energijos taupymo, vandens kokybės, medžiagų ir žemės panaudojimo reikalavimai. Be kita ko, šiame komercinės paskirties projekte bus diegiamos pažangios vėdinimo, drėkinimo, efektyvios šildymo ir apšvietimo sistemos, kurių dalis atitinka ir WELL tvarumo standartą, kurios užtikrins kiekvienos darbo dienos komfortą ir tausos aplinką. Tokių pastatų Vilniaus mieste kol kas – vos keli.

„Flow“ nurodo nuolatinį judėjimą, tėkmę. Tai būsena, kai iššūkis jungiasi su įgūdžiu, kai sutelkiamos mintys ir įtempiamas mąstymas, o tada judama aiškiu minčių, idėjų, darbų ir tikslų link. „Flow“ – tai nauja erdvė verslui, kuri skiria ypatingą dėmesį gerai darbuotojų savijautai tiek darbo metu, tiek poilsio akimirkomis, nes tik ramios ir koncentruotos mintys veda tikslingų ir sėkmingų rezultatų link.

Projekto architektai – „Architektūros kūrybinė grupė“ su vedančiuoju architektu Remigijumi Bimba.

   

„Bajorų alėjose“ pastatytas pirmasis pasaulyje išmanusis paštomatas – būstomatas. Atrodo įprastai, tačiau jis priklauso tik kvartalo gyventojams, o ne vienai kuriai iš kurjerių kompanijų. Kai jūsų nėra namuose, galite kurjerio paprašyti, kad paliktų siuntą tiesiog jūsų kieme esančiame būstomate. Kadangi „Bajorų alėjos“ – atokiau nuo miesto centro, prekybos centrų, o arčiau gamtos, nuo čia iki artimiausio įprasto paštomato reikėtų vykti automobiliu. Tad čia būstomatas – itin aktualus. Pasiūlėme gyventojams išbandyti šią inovaciją, tikimės, kad bus patogu.

Būstomato kūrėjas Šarūnas Barauskas pasakoja: „Bajoruose stovi pirmas paštomatas pasaulyje, nepriklausantis jokiai kurjerių kompanijai, aptarnaujantis tik aplinkinius namus ir SMS žinutėmis valdomas pačių gyventojų. Pagamintas nuo A iki Z Lietuvoje. Mūsų sukurtos technologjios, nereikalaujančios elektros ar GSM ryšio, dėka, jis taip pat yra ir pigiausias paštomatas pasaulyje. Įdiegiamas per pusvalandį, be jokio poreikio derinti laidų pravedimą ar pamatų liejimą. Toks pigus ir patikimas, kad jį galima statyti prie kiekvieno daugiabučio, gyvenvietės, bibliotekos, mokyklos, darželio, gamyklos… Kodėl pirmas toks paštomatas stovi Bajoruose? Todėl, kad jo čia reikia. Šalia šio naujai Eikos išvystyto projektas nėra prekybos centrų ar parduotuvių, per kilometrus aplinkui nestovi nei vieno LP Express, DPD, ar kitos kurjerių kompanijos paštomato. O ar jums tokia inovacija neprašviesintų gyvenimo?“

Būstomatą pastatė ir juo rūpinasi UAB „Energo io“.

„Eika“ pradeda objekto adresu Šv. Stepono g. 33, Vilnius, statybas; statybų leidimas gautas šią savaitę. Tai – dviejų dalių projektas: bendro gyvenimo apartamentų (angl. co-living) ir gyvenamasis „Šv. Stepono Baltas lapas“. Į „co-livingo“ projektą investuoja ir jį valdo „Eika“, tuo tarpu „Šv. Stepono Baltas lapas“ yra trečioji „Eika Asset Management“ valdomo fondo „Eika Residential Fund“ investicija. Pastatą suprojektavo „Senojo miesto architektai“. Planuojama, kad investicijos į „co-livingą“ sieks 14 mln. eurų, į gyvenamąją projekto dalį – 12 mln. eurų. Projektą baigti tikimasi 2023 metų ketvirtą ketvirtį.

„Tai, kad šis objektas suprojektuotas iš dviejų dalių – „colivingo“ ir „Šv. Stepono Balto lapo“ puikiai atspindi jo unikalią lokaciją. Jau kurį laiką jaučiame didžiulį susidomėjimą iš vilniečių galimybe čia apsigyventi, taip pat akivaizdu, kad čia norės apsistoti ir tarptautiniai jaunieji profesionalai bei studentai. Be to, kvartale pasiūlysime ir nemažai komercinių patalpų, tad kartu čia kursis ir įvairūs smulkūs verslai, vieta taps dar universalesnė ir patrauklesnė gyventi.

Taip pat šis mūsų projektas – netoliese geležinkelio stoties, kuri žymi jungtį tarp Vilniaus centro ir jo pietinės dalies, kuri pagal naująjį bendrąjį planą sulauks daug investicijų, tad nekantriai laukiame, kaip visa ši teritorija atrodys po 3, 5, 10 metų. Galvojame, kad tai bus naujasis miesto traukos centras“, – pasakoja Domas Dargis, „Eika“ generalinis direktorius.

„Co-livingo“ dalyje numatyti 269 viešbučio kambariai su miegamojo zona, privačiu vonios kambariu bei mini virtuvėle, kambario plotas svyruoja tarp 18 ir 24 kv. m. Bendruomeniško gyvenimo mylėtojams numatytos įvairios bendros erdvės ir paslaugos: visą parą veikianti recepcija, ramaus poilsio ir aktyvaus laisvalaikio leidimo žaidimų zonos, sporto salė, didelė virtuvė ir valgomojo zona, mokymosi erdvės kiekviename aukšte, erdvi stogo terasa, iš kurios bus galima grožėtis senamiesčio panaroma. Viešbučio pastate taip pat suprojektuotos penkios komercinės patalpos, kuriose įsikurs kavinės, sveiko maisto barai, kasdien aktualių paslaugų tiekėjai.

„Šv. Stepono Baltas lapas“ – keturių, penkių aukštų korpusai, kuriuose suprojektuoti 117 butų ir 15 komercinių  patalpų pirmuosiuose aukštuose; bendras butų plotas – apie 7000 kv. m. Butai – vieno–keturių kambarių, jų plotas svyruoja nuo 25 iki 80 kv. m. Pirmo aukšto butai suplanuoti su terasomis. Automobilių parkavimui  numatytas požeminis aukštas, kuriame be vietų automobiliams bei elektromobiliams numatytos ir dviračių saugyklos. Pastatas suprojektuotas A+ energinio naudingumo klasės.

„Statybų pradžia yra puikios naujienos tiek „Eika Asset Management“ komandai, tiek mūsų investuotojams. Norintiems investuoti į nekilnojamąjį turtą tokioje aktyvioje NT rinkoje, kokią matome pastaruoju metu, kai galutinio produkto vertė yra stipriai išaugusi, suteikiame galimybę sudalyvauti šios vertės grandinės pradžioje, ir taip prisidėti prie projekto kūrimo. Matome tendenciją, kad investicijos į NT fondus tampa patrauklia alternatyva būsto įsigijimui nuomai“, teigia Andrius Uždavinys, EAM fondų valdytojas.

Apie įmonių grupę EIKA

1992 m. įkurta bendrovė EIKA yra viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupių Lietuvoje, sėkmingai plėtojanti gyvenamųjų, komercinių, visuomeninių ir kitos paskirties pastatų projektus. Įmonė jau pastatė beveik 5800 butų ir beveik 590 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatų. EIKA daug kartų apdovanota kaip geriausia nekilnojamojo turto plėtotoja Lietuvoje, geriausiais Lietuvoje tapę įmonės projektai „Santariškių namai“, Basanavičiaus 9A bei „Eika namai Pilaitėje“.

Įžvalga

EIKA plėtros vadovas Martynas Žibūda:

Po rekordinio pirmojo metų ketvirčio, kai naujo būsto pirkėjai Vilniuje įsigijo net 2664 butus, antrąjį 2021 metų ketvirtį šis rodiklis krito 40 proc. ir siekė 1561 butą. Bendras 6 mėnesių rezultatas vis tiek yra istoriškai didžiausias – 4225 parduoti butai per pusmetį – ir 2,7 karto didesnis nei per tą patį laikotarpį pernai arba 1,5 karto didesnis nei 2019–ais m. iki karantino.

Šiais metais būsto pirkėjai aktyviausi buvo kovą, kai įsigijo daugiau nei 1000 butų, tuo tarpu birželį buvo fiksuota tik 250 sandorių. Panašu, kad netikėtai kilusią pavasarinę pirkėjų audrą pakeitė vasariškas rinkos štilis. Tam įtakos turėjo trigubai sparčiau nei įprastai per pusmetį kilusios būsto kainos bei rekordiškai sumažėjęs laisvų butų pasirinkimas.

Per pirmus šių metų mėnesius plėtotojų būsto aruodai buvo šluote iššluoti: šiuo metu Vilniuje yra belikę 2850 neparduotų butų – tai yra mažiausias kiekis nuo 2014 metų. Iš jų tik 142 butai yra visiškai užbaigti statyti, visi kiti – pradinėje arba vidutinėje statybų stadijoje, tuo tarpu prieš metus užbaigtų butų buvo beveik 1000.

Įsismarkavusią paklausą plėtotojai gesino ne tik nauja pasiūla, bet ir didindami turimo būsto kainas, kurios per ketvirtį pakilo net 4 proc. – skaičiumi, kuris iki šiol buvo labiau taikomas metiniam kainų indeksui įvardinti. Atskiruose būsto segmentuose, pavyzdžiui – vidutinėje klasėje, šis augimas pasiekia ir dviženklį skaičių.

Panašu, kad tokiu būdu plėtotojams pavyko prisidėti prie rinkos situacijos stabilizavimo: išaugusios būsto kainos bei sumenkęs jo pasirinkimas kuriam laikui išgynė Vilniaus būsto pirkėjus į kitus Lietuvos bei pasaulio kraštus atostogauti ir pasidžiaugti pasibaigusiu karantinu. Plėtotojai, savo ruožtu, skaičiuoja grėsmingai augančius statybų kaštus bei vertina savo galimybes įgyvendinti pirkėjams duotus pažadus. Vasara, tikėkimės, bus laikas, kai normalizuosis ekonominiai procesai ne tik pasaulinėje, bet ir Vilniaus būsto rinkoje, pasiūlos ir paklausos santykis stabilizuosis ir bus galima kalbėti apie tolygesnius rinkos plėtros dydžius.

Faktai

• 2021 m. II ketvirtį pirminėje Vilniaus būsto rinkoje parduotas/rezervuotas 1561 butas, tai yra net 41 proc. mažiau nei rekordinį 2021 m. I ketvirtį (2664 butai), bet beveik 4 kartus daugiau nei pernai metų II ketvirtį (411 butų).
• 2021 metų I pusmečio rezultatas – parduoti 4225 butai. Iki 2018 metų rinka tiek pardavimų nesugeneruodavo per metus, o pernai metiniai pardavimai buvo vos 10 proc. didesni nei šiemet butų parduota per pusmetį.
• Ekonominės klasės butų pardavimai per ketvirtį sudarė 48 proc., vidutinės klasės – 37 proc. sandorių, 15 proc. pardavimų teko prabangaus būsto segmentui.
• Per ketvirtį labiausiai sumažėjo vidutinės klasės būsto pirkėjų skaičius – net 52 proc.: 751 parduoti butai 2021 m. II ketv. lyginant su 1215 butais 2021 m. I ketv. Ekonominės klasės pardavimai per ketvirtį mažėjo 38 proc. lyginant su 2021 m. I ketv. (nuo 1206 iki 751), o prabangaus segmento pardavimai keitėsi nežymiai – sumažėjo 5 proc. (nuo 243 iki 230).
• Per 2021 m. II ketv. laisvų butų kiekis rinkoje sumažėjo net 12 proc. ir šiuo metu siekia vos 2850 laisvų butų skaičių. Mažesnis laisvų butų kiekis rinkoje buvo fiksuojamas tik 2014 m.
• Tik 12 proc. šio sandėlio sudaro baigti ir baiginėjami statyti butai, o likę 88 proc., arba 9 iš 10 pardavinėjamų butų, yra dar tik pačiame statybų įkarštyje ar pradžioje.
• Per ketvirtį laisvų butų skaičius labiausiai sumenko prabangiame ir vidutinės klasės segmentuose, kur laisvų butų per ketvirtį sumažėjo net 34 proc. ir 26 proc., ekonominio segmento būstų pasiūla net šiek tiek didėjo – apie 10 proc.
• 2021 m. II ketv. rinkai buvo pasiūlyti 1328 nauji butai, t. y. beveik trečdaliu mažiau nei 2021 m. I ketvirtį, kai buvo pradėta net 2100 butų statyba bei pardavimai.
• Per 2021 m. II ketv. naujų butų kaina Vilniuje labiausiai augo vidutiniame segmente – net 10,4 proc., 6,8 proc. – ekonominiame, o prabangiame 7,1 proc. Kainų lygis šiuo metu siekia 1960 EUR/kv. m ekonominėje, 2590 EUR/kv. m – vidutinėje bei 3420 EUR/kv. m – prestižinėje klasėje.
• Dėl minėtų kainų pokyčių, bendra vidutinė naujo būsto kaina Vilniuje per ketvirtį kilo 4,0 proc.: nuo 2269 EUR/kv. m balandį iki 2359 EUR/kv. m 2021 m. birželio pabaigoje. Bendra kaina nekilo tiek daug, kiek atskiruose segmentuose, nes tuo tarpu pasiūlą papildė nemažai naujų ekonominės klasės butų už mažesnę kainą.

Iš vandens maišytuvo bėgantis verdantis vanduo, kad iš karto galima užsiplikyti arbatos puodelį. Vonioje stovintis išmanus veidrodis, kuriame galima žiūrėti mėgstamus serialus ar klausytis jutubo muzikos. Balsu valdomas apšvietimas, robotas siurblys, televizorius. Virtualaus asistento perskaitoma orų prognozė. Tai išmanaus buto elementai, kurie greitai taps, o gal jau ir tapo, daugelio žmonių kasdienybės detale.

Pasak „Vilnius Tech“ Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesoriaus dr. Artūro Serackio, išmaniosios technologijos leidžia mums pasijusti, jog gyvename kitame laikmetyje nei anksčiau, nors iš tiesų tai jau yra dabartis.

„Jaučiame technologinį progresą daug kur aplinkui. Kai kurie dalykai, kurie mums kadaise atrodė tolimos ateities ar fantastų išmonė, dabar jau tapo įprastu dalyku. Daug mus supančių žmonių entuziastingai bando naujas technologijas, naujus išmanius įrenginius. Juk jei anksčiau mobiliojo ryšio operatorių salonuose rinkdavomės telefoną ar pokalbių planą, tai dabar renkamės ir garsiakalbį, ir paspirtuką, robotą siurblį, išmaniąsias stebėjimo kameras”, – teigia profesorius.

A.Serackio  teigimu, nors iš pirmo žvilgsnio turbūt atrodytų, jog naujos technologijos svarbesnės daug veiklos, mažai laiko turinčių žmonių buičiai, tačiau jos gali būti ir nebloga pagalba vaikams, fizinę negalią (kad ir laikiną) turintiems asmenims.

„Įsivaizduokite, jei sportuodami susilaužote ranką. Viskas gali apsiversti aukštyn kojomis, nei šaldytuvo neatidarysite įprastu judesiu, o kartais ir tualeto kambaryje norėtųsi turėti išmaniųjų sprendimų, kurie taip paplitę Japonijoje“, – sako profesorius.

Įrengė išmanų butą Naujamiestyje

Išmaniosios technologijos gali būti nesudėtingai ir ekonomiškai pritaikomos kiekvienuose namuose. Tuo įsitikinusi įmonė „Eika“, kuri kartu su partneriais įrengė pavyzdinį išmanų butą. Jame gausu pasitelkus dirbtinį intelektą ir kitas inovacijas valdomų įrenginių, inovatyviausios buitinės technikos ir iš tvarių medžiagų pagamintų baldų.

„Pastebime, kad išmaniosios technologijos mūsų namuose dar nėra kasdienio gyvenimo dalis. Jos išnaudojamos rečiau, nes abejojama savo technologiniais įgūdžiais, gebėjimu jas valdyti. Tačiau mes tikime, kad išmanius namus gali susikurti kiekvienas. Tereikia šiek tiek smalsumo, ryžto ir noro suteikti savo gyvenimui daugiau komforto. „Eika Smart Lab“ išmanus butas – pavyzdys, kaip, atrodytų tolimos technologijos, prieinamos čia ir dabar, ir kaip jos gali gyvenimui suteikti dar daugiau patogumo. Tai bus mūsų tęstinis projektas, į kurį kviečiame prisijungti kuo daugiau technologinių partnerių, ypač Lietuvos kūrėjų“, – teigia Domas Dargis, „Eika“ generalinis direktorius.

Sostinės Naujamiestyje įrengtame išmaniame bute daugelis įrenginių susieti su išmaniuoju telefonu, tarp jų ir virtualus asistentas, kuris leidžia balsu reguliuoti apšvietimą, padėti sudaryti pirkinių sąrašą, išklausyti orų prognozę, paleisti norimą muzikos kūrinį ar patikrinti el. pašto laiškus. Jei išmanių namų technologijas reikėtų valdyti atskirais valdymo pultais, jų reikėtų kone 10-ties, šiuo atveju užtenka vieno išmaniojo telefono arba jūsų balso.

Technika išmaniajame bute taip pat išskirtinė – orkaitėje maistą ruošti galima pasirinkus naujausią, garų funkciją, kaitlentės garai surenkami tuoj pat joje įmontuotu gartraukiu ir nepasklinda po butą, automatiškai valdomas išmanus WC, vonioje įrengtas TV-veidrodis, naudodamasis telefonspyne atėjusius svečius gali pamatyti telefono ekrane.

Patarimai, kaip paversti butą išmanesniu

Ekspertai pastebi, kad savo namus paversti išmanesniais tikrai nereikia didelio biudžeto ar aukštojo inžinerinio išsilavinimo. Pradžiai pakanka nusipirkti tinkamus šviestuvus, papildomą priedėlį įrenginiams ir įsigyti virtualaus asistento programėlę.

„Jeigu gyvenimo eigoje sugalvojote savo butą paversti išmanesniu, pradžioje rekomenduočiau patikrinti, kokius įrenginius turite namuose, ar jie gali būti susieti su virtualaus asistento funkcija. Tada pradėti nuo vieno kambario įrengimo su išmaniomis lemputėmis. Toliau pamažu pabandyti naujus elementus”, – pataria Maija Nikitina, „Eika“ plėtros projektų vadovė ir inovacijų ambasadorė.

Pasak jos, siekiant 50 kv. m bute apšvietimą valdyti automatiniu būdu, pakaks ir 500 Eur investicijos: „Išmanius namus gali padėti įsirengti mūsų grupės įmonė „Apdailos formatas“.

Yra įrenginių, kurių neįmanoma paversti išmaniais. Tuomet pravers specialus kištukinis lizdas, susietas su virtualiu asistentu. Tokiu būdu bus galima balsu paprašyti arbatinuką užvirti vandenį ar paprašyti virtualaus asistento, kad įjungtų apšvietimą.

„Žmonės mano, kad paprasčiau atsistoti ir įjungti mygtuką, nors tai tiesiog yra įprotis. Kai pradeda naudotis virtualaus asistento pagalba ar kitais su išmanių technologijų privalumais, suvokia, kad toks gyvenimas ne tik patogesnis, bet saugesnis ir tvaresnis. Daugelis šių išmanių technologijų gali taupyti resursus ir prevenciškai perspėti, jei kas nutinka namuose”,  – neabejoja M. Nikitina.

„Eika Smart Lab“ išmanusis butas buvo kuriamas kartu su partneriais: „Grohe”, „Nolte Küchen Lietuva”, „Ekoliumenas“, „BTN“, „ISKU baldai“, „Stentron“, „Transformuojami baldai“, „Parkis“.

Vaistų didmeninio platinimo įmonė „Tamro“ UAB sudarė sandorį su investicijų bendrovės UAB „Eika Asset Management“ valdomu fondu UAB „Eika Real Estate Fund“ dėl „built-to-suit“ tipo pastato vystymo ir jo nuomos Kauno rajone. Fondas taip pat įsigis šiuo metu bendrovei nuosavybės teise priklausantį pastatą. Sandorio vertė neatskleidžiama. Sandorio metu „Tamro“ UAB atstovavo tarptautinė nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovė „Newsec“.

Sandorį sudaro dvi dalys – dabartinės „Tamro“ būstinės pardavimas bei naujo logistikos ir biurų centro vystymas ir nuoma. Vaistų didmeninio platinimo įmonė persikels į „built-to-suit“ tipo projektą, kai objektas būna vystomas pagal bendrovės poreikius ir pasirašoma ilgalaikė nuomos sutartis. Naujas pastatas iškils Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Į logistikos bei biurų centrą investavo „Eika Asset Management“ valdomas komercinio NT fondas UAB „Eika Real Estate Fund“ (EREF).

Lietuvoje veikianti „Tamro“ UAB yra dalis „Tamro Baltics“, didžiausios vaistų didmeninio platinimo įmonės ir „BENU“ vaistinių tinklo valdytojas Baltijos šalyse, priklausantis tarptautinei „PHOENIX group“, platinančiai vaistus bei kitas medicinos prekes 27-iose Europos šalyse.

„Sprendimas persikelti į naujas patalpas yra logiškas ir savailaikis žingsnis, kurio laukėme jau kurį laiką. Turime ilgametę nuoseklaus bei sėkmingo darbo patirtį, todėl natūraliai atėjo laikas plėstis. Savo klientams visada stengiamės suteikti kuo aukštesnės kokybės paslaugas, o naujasis logistikos centras leis kokybės kartelę pakelti dar aukščiau. Negana to, persikrausčius į erdvesnes patalpas galėsime pasiūlyti dar daugiau paslaugų esamiems bei naujiems klientams.  Tuo pačiu, noriu pasidžiaugti ir dėl visų „Tamro“ Lietuvoje darbuotojų, kurie dirbdami ofise galės tai daryti patogesnėje ir šiuolaikinius poreikius atitinkančioje aplinkoje. – teigia „Tamro“ Lietuvoje generalinė direktorė Rasa Montvilė.

Perkelti „Tamro“ veiklą į Kauno LEZ buvo pasirinkta dėl palankios lokacijos distribucijai, infrastruktūros verslui bei darbuotojams. Vieta įsikūrusi šalia nacionalinės ir tarptautinės svarbos magistralinių kelių A1 ir A6 sankryžos, kuri užtikrina patogų susisiekimą su daugeliu Lietuvos miestų ir Europos šalimis.

„Nuomos sandoris su „Tamro“ išsiskiria itin aukštais nuomininko reikalavimais vietai, projekto techniniams parametrams bei įgyvendinimo terminams. Tikime, kad tai yra didelę vertę kurianti EREF investicija į industrinio NT sektorių, panašaus tipo investicijas planuojame daryti ir ateityje“, – teigia Viktorija Orkinė, „Eika Asset Management“ generalinė direktorė.

Šis sandoris papildys esamą EREF investicinį portfelį, kurį sudaro „Highway“ verslo centras, „DHL“ terminalo projektas šalia Vilniaus oro uosto bei neseniai įsigytos „Moller Auto“ įmonių grupės nuomojamos „Audi“ ir „Volkswagen“ automobilių atstovybės. Fondas investuoja į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą ir yra skirtas informuotiesiems investuotojams.

Kaip pažymi „Newsec“ tarpininkavimo grupės vadovė Jurgita Ragaišė, klientui buvo labai svarbus kompleksinis sprendimas, esamo pastato pardavimas bei naujo logistikos centro išvystymas, leisiantis bendrovei užtikrinti veiklos tęstinumą. Tarptautinė bendrovė ieškojo lankstaus partnerio, kuris išpildytų visus sandorio reikalavimus bei sugebėtų suvaldyti procesus besikeičiančioje rinkoje, o tokius kriterijus geriausiai atitiko „Eika Asset Management“.

„Per pastaruosius metus industrinio segmento NT aktualumas smarkiai išaugo, todėl rinkoje jaučiamas padidėjęs kokybiškų objektų poreikis. Tokio tipo dvigubi sandoriai gali padėti klientams vienu šūviu nušauti du zuikius – iš senųjų patalpų išsikraustyti tada, kai naujosios jau bus pilnai paruoštos“, – teigia J. Ragaišė.

Nepraleiskite rinkos naujienų!