Įžvalga

EIKA generalinis direktorius Domas Dargis:

2020 m. I-as ketvirtis Vilniaus būsto rinkoje fiksavo vidutiniškai panašius rezultatus, kaip ir visus 2019 metus – buvo rezervuota-parduota 1390 butų. Tačiau statistika po skaičiais slepia ne tik ypatingai aktyvius sausio ir vasario mėnesius, kai buvo mušami rekordai ir pardavimai siekė net 660 butų per mėnesį, bet ir visuotinio karantino užkluptą kovo mėnesį, kai rinkoje beveik visi įvykę sandoriai buvo užfiksuoti per pirmąsias 10 kovo mėnesio dienų ir jų tebuvo 140 arba apie 80 proc. mažiau nuo prieš tai mėnesių vidurkio.

Žvelgiant detaliau į kovo mėnesio įvykius, pastebime, kad paskutinės dvi kovo mėnesio savaitės, kai buvo paskelbtas karantinas, rinkoje prilygo šoko būsenai – apribotas notarų darbas, vis griežtėjančios karantino sąlygos bei šalį apėmusi nežinomybė visus rinkos dalyvius privertė sustoti. Plėtotojai skubiai persvarsto savo planus ir matuoja iš naujo galimybes užbaigti pradėtus projektus. Pirkėjai, savo ruožtu, vertina resursus ir ateities perspektyvas. Faktas, kad neskubama priimti skubotų sprendimų ir nutraukti preliminarių sutarčių ar atsisakyti rezervacijų, rodo rinkos brandą ir nuteikia pozityviai. Netgi visoje rinkoje rezervacijų, kurios dažniausiai yra nemokamos, nutraukimas yra minimalus – iš 150 projektų tik penkiuose projektuose atsilaisvino daugiau nei po du butus iš jau rezervuotų.

Šiuo metu Vilniaus būsto rinkoje yra apie 3620 laisvų būstų – 17 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Dabartinėmis sąlygomis tai yra palankus veiksnys, nes rinka nėra perpildyta. Iš rinkoje esančių laisvų butų 1100 yra baigti arba baiginėjami – šių būstų plėtotojai nebesusidurs su projekto užbaigimo iššūkiais, kaip ir klientai dėl laiku baigiamo būsto įsigijimo sandorio. Kita vertus, apie 2520 butų yra pačiame statybos įkarštyje ir jų statytojai turės imtis papildomų priemonių, kad nenutrūktų statybų finansavimas ir būtų įgyvendinti įsipareigojimai klientams.

Prognozuoti artimiausias būsto kainų kitimo tendencijas šiuo metu sudėtinga ir matyt neatsakinga. Tai priklausys daugiausiai nuo to, kiek tęsis karantinas ir jį gaubianti nežinomybė bei, kaip keisis bankų pozicija tęsiant projektų finansavimą ir svarbiausia naujai finansuojant būsto pirkėjus. Šiuo metu vidutinė rinkos kaina Vilniuje iš inercijos nuo 2018 metų ir yra pasiekusi aukštumas – 2170 eur/kv.m arba per metus augusi 7,5 proc.

Kaip rinkai pavyks išgyventi šoką, priklausys nuo to, kaip kiekvienas rinkos dalyvis – klientas, bankas, vystytojas, statytojas – elgsis atsakingai, priims tik racionalius į greitą atsigavimą orientuotus sprendimus.

Faktai

UAB „Didlaukio namai“ su EIKA akcininkais susijusi įmonė šią savaitę baigia antros dalies pastato esančio Blindžių g. 24A Žvėryne įsigijimo sandorį. Ši dalis įsigyta vasario mėnesį laimėjus „Turto banko“ skelbtą aukcioną. Už 2,6 tūkst, kv. m ploto administracinio pastato dalį sumokėta 2,86 mln. EUR.

Laimėjus šį aukcioną „Didlaukio namai“ tapo vienintele viso pastato savininke, nes pirmąją pastato dalį 1,9 tūkst. kv. m dar 2019 m. lapkričio mėn. įsigijo iš AB „Swedbank“.

Pasak EIKA generalinio direktoriaus Domo Dargio, Žvėryne esame išvystę ne vieną pasiteisinusį projektą, šiuo metu paskutiniame išplėtotame šiame rajone projekte „Vytauto 35“ belikę keturios prestižinės erdvės verslui ar gyvenimui, todėl vertindami savo įvairiapusį tiek komercinio, tiek gyvenamosios pasiūlos portfelį, siekėme objektu Žvėryne papildyti savo pasiūlos portfelį. „Įsigytas turtas investicijų prasme yra saugioje vietoje, galimi įvairūs jo plėtojimo scenarijai nuo nuomos privačiai mokyklai ar gydymo įstaigai iki rekonstrukcijos į administracinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis. Dabar būtent ir vertiname šiuos scenarijus,“ – teigia D. Dargis.

Karantino metu EIKA griežtai dirba tik nuotoliniu būdu, visi darbai persikėlė į virtualią erdvę. Tačiau net ir ekstremaliomis sąlygomis turime vykdyti savo įsipareigojimus klientams, kadangi jie, savo ruožtu, taip pat turi planus ir įsipareigojimus, tame tarpe ir su bankais.  Praėjusios savaitės gale buvo atnaujintas Notarų darbas, o tai reiškia, kad šią savaitę pradėsime pasirašinėti iš anksto suplanuotas sutartis, tačiau užtikrinsime maksimalią klientų, Notarų bei savo komandos apsaugą.

Klientams, kurie šiuo laikotarpiu išeiti iš namų atsisako, sutarties pasirašymą nukelsime. Taip pat nepriimsime tų, kurie pastaruoju metu buvo užsienyje ar jaučia bet kokios į gripą, peršalimą ar korona virusą panašios ligos simptomus.

Socialinis kontaktas Notaro biure bus minimalus – tik parašo padėjimo formalumas. Visos sutarties detalės bus sutartos ir patvirtintos nuotoliniu būdu. Susitikimas truks daugiausiai 15 minučių. Susitikimo metu tarp asmenų bus išlaikytas minimaliai 2 metrų atstumas. Visi asmenys bus aprūpinti kaukėmis, pirštinėmis, dezinfekciniu skysčiu, nenaudotais tušinukais.

Tarp atskirų apsirašymų bus išlaikytas bent 45 minučių tarpas, kurio metu bus vėdinamos patalpos ir dezinfekuojami paviršiai. Klientai su kitais klientais nesusitiks. Bet kuriai iš šalių turint bent menkiausią įtarimą, kad kita šalis serga arba nesilaiko sutartų saugumo standartų, susitikimas bus nutrauktas iškart.

Netaisant to, raginame atsisakyti bet kokių nebūtinų socialinių kontaktų, o neišvengiamais atvejais pasirūpinti visomis apsaugos priemonėmis. Primename, kad beveik viskuo įmanoma pasirūpinti nuotoliniu būdu.

Šiandien EIKA jau prisijungė prie Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) iniciatyvos Lietuvos medikams nupirkti apsaugos priemonių kovai su koronavirusu. Daug kolegų ir partnerių taip pat palaiko šią iniciatyvą, tuo džiaugiamės, ir skatiname prisidėti visus galinčius. Lėšos bus renkamos iki ketvirtadienio, kovo 20 dienos.

LNTPA teigia iš medikų sulaukusi žinių, jog ligoninėse trūksta apsaugos rinkinių, kurie susideda ir apsauginių akinių, respiratorių, kombinezonų ir pan. Gydytojas Prof. Vytautas Kasiulevičius skelbė, kad Lietuvai šiuo metu papildomai reikia ne mažiau kaip 100.000 individualios apsaugos komplektų.

Padėti gali visi, ne tik NT įmonės, kuo daugiau lėšų, tuo daugiau įrangos medikams –

Sąskaitos numeris : LT277044090100123253
Gavėjas: Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija
Paskirtis: Tikslinė parama medicinos priemonėms įsigyti

Daugiau https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2020/03/18/nt-pletotojai-renka-pinigus-medikams-aprupinti

 

Paskelbus Lietuvoje dviejų savaičių (kovo 16–30 d.) karantiną, EIKA vadovaudamasi nustatytomis taisyklėmis ir sąlygomis darbą maksimaliai organizuoja nuotoliniu būdu:

Karantino metu centriniame biure (A. Goštauto g. 40B) jokie susitikimai nevyks ir interesantų neaptarnausime, prašome jūsų supratimo ir susisiekti el. paštu info@eika.lt arba su konkrečiu jus dominančiu asmeniu telefonu arba el. paštu.

Visi santykiai su klientais, tiek biuro patalpų nuomininkų, tiek būsto pirkėjų perkeliami į bendravimą nuotoliniu būdu, telefonu arba kitokiomis technologinėmis priemonėmis.  Visus aktualius kontaktus galite rasti čia https://www.eika.lt/kontaktai/.

Visi suplanuoti susitikimai, butų pridavimai, notarinės sutartys nukeliami. Kai tik bus leista, iškart su visais susisieksime. Tačiau EIKA komanda yra visiškai pasiruošusi jus aptarnauti nuotoliniu būdu, beveik visi mūsų projektai turi virtualios realybės modelius, todėl galime padėti butą jums apžiūrėti virtualiai, turime sukūrę jūsų svajonių buto pasirinkimo testą, kurį galite rasti čia: https://popup.eika.lt/. Įsigijusius būstą klientus kviečiame jungtis prie išmanios NT platformos www.mano.eika.lt, kur rasite visą informaciją apie jūsų įsigytą būstą. Tikime, kad šiuo metu būsto pardavėjai jums suteiks kur kas išsamesnes konsultacijas.

Statybų aikštelėse vyksta darbai tik technologiškai būtiniausiai, laikantis griežčiausių saugos – higienos ir atstumų reikalavimų.

Visi EIKA valdomi ir administruojami verslo ir prekybos centrai veikia pagal karantino nustatytas sąlygas.

Saugokime vieni kitus, tai tik laikinas stabtelėjimas.

Sekite informaciją mūsų kanaluose.

 

 

EIKA pradeda plėtoti gyvenamąjį daugiabutį namą „Mažvydo 2“ Vilniuje, Pilaitėje, Mažvydo gatvėje. Planuojama pastatyti 95 butus, numatytų investicijų suma siekia 5,3 mln. eurų. Statybų pradžia numatoma 2020 m. kovo mėnesį, pabaiga – 2021 m. pirmoje pusėje. Butai pasiūlyti rinkai bus šių metų balandį. Daugiabutis namas suplanuotas greta įmonės jau išplėtoto ir populiarumo susilaukusio kvartalo „EIKA namai Pilaitėje“ Mažvydo gatvėje.

Bendras planuojamas pastato plotas – kiek daugiau nei 4800 kv. m, jį sudarys du korpusai, vienas septynių, kitas aštuonių aukštų. Suprojektuoti 1,5–4 kambarių butai, kurių plotas svyruoja nuo 30 iki 80 kv. m. Pirmo aukšto butai suplanuoti su 9–34 kv. m dydžio terasomis, visi butai – su balkonais. Pastato teritorijoje numatytos vaikų žaidimų ir sporto aikštelės, ramaus poilsio vieta vyresnio amžiaus bei neįgaliesiems žmonėms, teritorija bus aptverta. Pastatas projektuojamas A+ energinio naudingumo klasės.

Skaičiuojama, kad šalia esančiame, 2016 metais baigtame plėtoti daugiabučių namų kvartale „EIKA namai Pilaitėje“ iš viso įsikūrė apie 1000 šeimų. Kvartalas suplanuotas siekiant kurti darnią aplinką su žaliuojančiais kiemais, kur gyventojai mielai leistų laiką sporto ir žaidimų aikštelėse, ramaus poilsio erdvėse. Namai statyti siekiant sukurti kuo daugiau komforto naujakuriams – efektyvų šildymą, kuo geresnę garso izoliaciją, daug saulės šviesos. Šiuo metu Pilaitėje EIKA taip pat plėtoja kvartalą Karaliaučiaus gatvėje, kur įkūrė didžiausią privatų skverą visame rajone.

„Analizuodami mūsų projektuose Pilaitėje jau įsikūrusių gyventojų portretą matome, kad tai dažniausiai jauni vienišiai bei poros, apie 30–35 metų amžiaus. Šie žmonės yra linkę rinktis būstą arčiau gamtos, toliau nuo miesto centro. Jiems svarbi galimybė aktyviai leisti laisvalaikį gryname ore, taip pat – patogi susisiekimo viešuoju transportu infrastruktūra, žiūrint į ateitį aktualu, kad arti būtų darželių bei mokyklų, tad Pilaitė – natūralus sprendimas,“ – apie naujakurius kalba EIKA plėtros direktorius Martynas Žibūda.

Naujam daugiabučiui namui suteiktas „Mažvydo 2“ vardas tęsiant gražią Pilaitės tradiciją vadinti gatves pavadinimais, susijusiais su Mažąja Lietuva ir tokiu būdu stengiantis atkreipti dėmesį į tai, kiek daug Mažoji Lietuva davė Didžiajai Lietuvai. Viena iš tokių dovanų – pirmoji knyga lietuvių kalba, parašyta M. Mažvydo. Būtent šis simbolis pasirinktas plėtojant prekės ženklą.

Kovo  mėnesį kviečiame apsilankyti  šių projektų atvirų durų dienose:

Atvirų durų dienos metu:

„Balkonas yra tavo buto veidas, durys į viešąją erdvę. Nepatarčiau ten laikyti dviračių, snieglenčių, kitų laisvalaikio ar ūkinių daiktų, žiemą jo nepaversti uogienių šaldytuvu. Prisiminkite, kad balkonas pagal priskirtas funkcijas nėra sandėlis“, – pataria architektas Povilas Čepaitis. Tad kaip rekomenduojama pritaikyti balkoną ir paversti jį jaukia erdve?

 Čepaičio teigimu, žvelgiant į architektūros istoriją, pirmiausia, balkonas buvo vertinamas lyg tarpininkas tarp privačios ir viešos erdvės. Nors vėliau jį daugelis pradėjo išnaudoti kaip įvairių daiktų laikymo vietą.

„Dabar požiūris į balkonų pritaikymą Lietuvoje keičiasi. Vis dažniau išgirstame, kad žmonės nori naudoti balkonus kaip kiemelį, lauko terasą ir ten praleisti kokybišką laiką – skaityti knygas, gerti kavą, leisti laisvalaikį su bendraminčių kompanija“, – sako „Unitectus“ architektas. – „Pastebima, kad auga laiko leidimo gryname ore kultūra, miestas gyvėja, tai pradeda atsispindėti ir privačiose erdvėse – balkonuose.“

Didesni balkonai išnaudojami neefektyviai

Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, standartinis balkono dydis Vilniuje – 4 kv. m. Toks plotas yra racionalus ir optimalus tiek technologiškai jį įrengiančiam statytojui, tiek gyventojui, kuris efektyviai išnaudoja visą erdvę.

„Tiesa, kartais pirkėjai patogų balkoną įsivaizduoja žymiai didesnį. Tačiau, kaip rodo praktika, 4 kv. m viršijantis plotas dažniausiai tiesiog paverčiamas vieta mažai naudojamiems daiktams susikrauti“, – sako „Eika“ pardavimų vadovas Justinas Šavelskis.

Jo teigimu, butai be balkonų, priklausomai nuo vietos mieste, dažniausiai kainuoja apie 5–10 proc. pigiau, todėl NT plėtotojai siekia įrengti bent jau „prancūziško“ stiliaus balkonėlį.

„Kai klientai apžiūri norimą butą, visada įvertina balkono būklę, dydį, išsidėstymą. Tai svarbus namų elementas. Itin didelė paklausa butų, turinčių privačias terasas. Jos dažniausiai būna viršutiniuose namo aukštuose. Tokių butų pasiūla Vilniuje yra tik apie 3 proc., o kainos apie 20-25 proc. didesnės nei kituose to paties daugiabučio butuose“, – pasakoja pardavimų vadovas.

Baigiasi savavališka balkonų įstiklinimo mada

Architektas P. Čepaitis džiaugiasi, kad pamažu baigiasi savavališka balkonų įstiklinimo mada ir atkreipia dėmesį, kad nereikia tapatinti balkono ir lodžijos, kuri visuomet būna dengta. Lietuvoje du minėti skirtingi architektūriniai elementai dažnai tapatinami.

„Ryškėja teigiama tendencija, kad pirkėjai naudojasi tokiomis erdvėmis, kokias nusipirko. Tokiais balkonais, kokie buvo plėtotojo ir architekto vizijoje. Žinoma, kad lauko baldai, kėdės, kilimas, staliukai yra sveikintini. Džiugu, kad balkonai neperdažomi ar neklijuojamos plėvelės ant stiklinių turėklų. Vadinasi, gyventojai sąmoningėja ir priima ekspertų pasiūlytą balkono koncepciją“, – sako architektas.

Be tinkamų baldų parinkimo, balkonui jaukumo suteikia tinkamas apšvietimas. Prieš projektuodami fasadą, apšvietimą įvertina architektai. „Apšvietimas turi būti funkciškas, kad šviesos pakaktų ir temstant, nereikėtų galvoti apie papildomą šviestuvą. Jeigu kiekvienas balkonas turės skirtingą šviestuvų dizainą, apšvietimo intensyvumą ir spalvą, tai visam pastatui suteiks nereikalingo chaoso“, – apšvietimo įtaką įvertina P. Čepaitis.

Architektas pritaria ir augalų auginimui balkone. Tiesa, atvėsus orams, žiemos metu tai sudėtinga.

„Tikėtina, kad šiltėjant žiemoms balkonų išnaudojimas vis labiau ilgės. Jeigu balkonas yra architektūriškai įkomponuotas į fasado nišą, vėjo, tiesioginių kritulių mažiau. Tokią žiemą kaip ši, ten galima pasistatyti šildytuvą ir ilsėtis bei skaityti knygą“,  – sako P. Čepaitis.

_MG_5930 [Desktop Resolution]

 

 

 

EIKA plėtotam biurų pastatui Gedimino prospekte „Live Square“ suteiktas „BREEAM In Use“ „Excellent“ įvertinimas. Tai vienas aukščiausių įvertinimų, skiriamų pastatui už efektyviai pritaikytus tvarumo sprendimus.

BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) – tarptautinis tvariųjų pastatų standartas. BREEAM sertifikato siekiančių naujų pastatų vertinimo procedūra susideda iš dviejų dalių – pirmajame etape vertinami statinio projektiniai sprendiniai, o pasibaigus statyboms vėl atliekamas auditas ir išduodamas tikrasis sertifikatas.

Suteikdami „BREEAM In Use“ sertifikatą, auditoriai įvertina 8 sritis, susijusias su pastato tvarumu ir darnumu. „Live Square“ aukščiausiu balu įvertintas saugumas – signalizacijos sistemų panaudojimas, poveikio aplinkai ir žmogui sprendimai įsigyjant medžiagas, efektyvus ekstremaliųjų situacijų valdymo planų įgyvendinimas. Gerai įvertintas akustinis komfortas, moderni oro vėdinimo ir drėkinimo sistema, natūralios šviesos kiekis darbo vietose. Vertinant verslo centrą dėmesys buvo atkreiptas ir į indėlį į ekologiją – statybinių atliekų rūšiavimą, tinkamos erdvės suteikimą medžiagų perdirbimui, informacijos apie rūšiavimą skleidimui bei kitas valdymo procedūras, kurios susijusios su atliekų susidarymu ir pašalinimu. Naujajame verslo centre puikų įvertinimą gavo verslo centrą supanti infrastruktūra, leidžianti žmonėms naudotis alternatyviomis susisiekimo priemonėmis, tokiomis kaip dviračiai ir elektrinis transportas. Taip pat įvertintas biologinės įvairovės didinimas ir žaliųjų plotų kūrimas greta verslo centro. „Live Square“ dėmesys atkreiptas į išskirtinai mažą suvartojamo vandens kiekį bei atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą

UAB „Eika“ turto valdymo direktoriaus Giedriaus Brūzgės teigimu, norint būti konkurencingiems šiandieninėje biurų nuomos rinkoje pastatams yra privalu atitikti BREEAM ar kitą alternatyvų pastatų tvarumo standartą. „Pastatų sertifikavimas jau nebėra naujovė Lietuvoje ir verslo centrų, kurie gauna tvarumo sertifikatus, vis daugėja. Tai natūraliai suteikia galimybes darbdaviams ieškant naujų, kokybiškai pastatytų ir įrengtų patalpų savo darbuotojams, reikalauti iš pastato savininko eksploatavimo efektyvumą patvirtinančio sertifikato. To neturėdami, verslo centrai neretai praranda potencialius klientus. Tad gautas „BREEAM In Use“ sertifikatas ir puikus jo įvertinimas, šiuo atveju „Excellent“, pabrėžia mūsų pastato efektyvumą, tvarumą, suteikia pranašumo rinkoje ir leidžia pasiūlyti itin patrauklią erdvę vystytis verslams“, – teigia G. Brūzgė.

„Live Square“ – Vilniaus centro erdvė, kuri organiškai sujungianti biurus, parduotuves, gyvenamuosius namus ir turistinius objektus. Tai vieta, kur pulsuoja gyvybė ir novatoriškumas, verda šiuolaikinių miestiečių gyvenimas ir kultūra. Ši erdvė prikelia apsnūdusią Gedimino prospekto dalį ir atveria ją aktyviam gyvenimui, darbui ir buvimui – čia ir dabar. „Live Square“ buria dinamišką ir kultūringą bendruomenę, įkvepia investuoti į žinias, idėjas ir žmones. Šiame 6.400 kv. m ploto biurų pastate įsikūrė tokios įmonės kaip advokatų kontora „Sorainen“ ir pirmasis Baltijos šalyse bendradarbystės centras „Spaces“.

_MG_5670

Populiariausias Vilniaus rajonas tarp investuotojų ir aktyvų socialinį gyvenimą mėgstančių jaunų šeimų, kurios dar tik planuoja atžalas. Tarp galimų pasirinkimų jį įvardija ir šeimos su mažamečiais vaikais. Taip nekilnojamojo turto ekspertai apibūdina Naujamiestį jau keletą metų priskiriamą prie madingiausių gyventi sostinės vietų. Skaičiuojama, kad siekiant gauti paskolą būstui minėtame rajone kiekvieno iš dviejų dirbančių šeimos narių atlyginimas turi siekti 900–1 000 Eur.

 Šiuo metu Naujamiestyje plėtojami 12 skirtingų projektų, kuriuose galima rinktis iš 460 butų pasiūlos. Tiesa, daugiau nei pusė projektų baigiami ir ten tėra likę po kelis neparduotus butus.„Naujamiestis visuomet patenka tarp didžiausią paklausą turinčių sostinės rajonų. Tai artimiausias rajonas Senamiesčiui, todėl pirkėjai įsitikinę teigiama rajono vertės perspektyva ir kainos prieaugiu. Pirkėjai mano, kad būstas Senamiestyje, kaip ir Naujamiestyje, ateityje brangs“, – pasakoja Justinas Šavelskis, „Eikos“ pardavimų vadovas.Jo teigimu, dažnai butus Naujamiestyje perka tie, kurie svajoja gyventi Senamiestyje, bet negali ten įpirkti būsto. Todėl renkasi artimiausią alternatyvą, kuri yra apie trečdaliu pigesnė.

 Svarsto gyvenimą be automobilio

 Pastebima, kad Naujamiestis patrauklus tiek nekilnojamojo turto plėtotojams, tiek pirkėjams. Rajone netrūksta pastatų ir vietų, kurias galima transformuoti į naujus namus ar ištisus kvartalus. Keičiant senus namus naujais, keičiamos ir gerinamos viešosios erdvės. Tokios transformacijos augina rajone esančio būsto vertę.

 Naujamiesčio naujakuriai pagrindiniu prioritetu įvardija greitai pasiekiamą Senamiestį. „Vieniems svarbus atstumas iki Senamiestyje esančio biuro, kitiems – atstumas iki Trakų gatvės, rotušės ar katedros. Daugeliui gyventojų taip pat aktualu, kad aplinkui būtų kavinės, restoranai ar kitos laisvalaikio praleidimo vietos“, – pasakoja J. Šavelskis.

Pasak jo, rinkdamiesi būstą pirkėjai dažnai svarsto, ar jiems gyvenant Naujamiestyje reikės automobilio. Taip jie gali sutaupyti nuo 10 iki 20 tūkst. Eur už parkavimo vietą ir tas lėšas skirti, pavyzdžiui, būsto apdailai.

Idealus vidutinės klasės būsto rajonas

 NT ekspertas pastebi, kad Naujamiestis konkuruoja su Šnipiškėmis arba Markučių pradžia, kurią pirkėjai linkę klaidingai vadinti Užupiu. Minėtoje dalyje kainos žemesnės nei pačiame Užupio rajone.

 „Vidutinė kvadratinio metro kaina Naujamiestyje siekia 2 300 Eur, tačiau rajoną pagal vyraujančias kainas galima padalinti į dvi dalis. Parduodamų butų tarp Pylimo ir Švitrigailos gatvės vidutinė kaina yra apie 2 640 Eur, į jį patenka ir dabar plėtojamas kvartalas „Baltas lapas“, o nuo Švitrigailos iki Žemaitės, Savanorių prospekto – apie 2 070 Eur už kvadratinį metrą. Įsigyjant standartinį 2 kambarių butą, skirtumas tarp dviejų Naujamiesčio dalių būtų apie 30 tūkst. Eur.  Žinoma, kuo arčiau Senamiesčio, tuo brangiau“, – sako „Eikos“ pardavimų vadovas.

 Vidutinės kainos Naujamiestyje kur kas mažesnės nei Senamiestyje (3 180 Eur už kv. m) ar Užupyje (2 800 Eur už kv. m) ir artimesnės Šnipiškėms (2 150 Eur už kv. m).

Jau ketvirtus metus iš eilės vidutinės klasės turto pardavimai auga, o ekonominės mažėja. Tai natūralu, kai ekonomika auga, didėja atlyginimai ir žmonių poreikiai, jie renkasi Naujamiestį vietoj miegamųjų rajonų Vilniaus pakraščiuose. Žmonės gali įpirkti aukštesnės klasės būstą, o Naujamiestį galima vadinti tobulu vidutinės NT klasės rajonu“, – dabartines NT rinkos tendencijas apžvelgia J. Šavelskis.

 Ištikimi savo rajonui

 Projektą „Baltas lapas“ Naujamiestyje plėtojanti „Eika“ skaičiuoja, kad 44 proc. butų parduota investicijai, o 56 proc. – savo gyvenimui. NT ekspertas pastebi, kad Naujamiestis unikalus tuo, jog riba tarp įsigijimo gyvenimui ar investicijai yra labai maža.

 „Dažnai pirkdami būstą sau pirkėjai tai pavadina gera investicija. Jaunesnio amžiaus – 22–30 m. – klientai įsigyja butus pagyventi sau, o kai šeimyniniai planai taps rimtesni, jie ieškos didesnio būsto, o šį galės išnuomoti. Jų prioritetas – 25–45 kv. m butas su atskiru miegamuoju. Kita investuotojų dalis – vyresnio amžiaus, šiuo metu gyvenantys atokiau centro ir auginantys vaikus. Tačiau ateityje, vaikams palikus namus, jiems bus patogiau gyventi šalia Senamiesčio“,  – investuotojų pasirinkimus įvardija J. Šavelskis.

 Tarp pirkėjų paklausiausi butai su nedideliais, racionalaus ploto, 10–12 kv. m miegamaisiais ir didesne svetainės erdve. Didelė dalis naujakurių įsigyja būstą savo lėšomis.

 „Naujamiesčio pirkėjui yra siekiamybė gyventi tame rajone ir dažniausiai jis visą gyvenimą lieka jam ištikimas, pervilioti į kitą rajoną beveik neįmanoma. Jis nori gyventi prie centro, mėgstamas Senamiesčio vietas pasiekti pėsčiomis, būti nepriklausomas nuo automobilio“, – sako J. Šavelskis.

 

DAL_7082

Nepraleiskite rinkos naujienų!