Centrinio Vilniaus verslo kvartalo, įsikūrusio Konstitucijos pr. ir jo prieigose, ribos toliau yra plečiamos į rytinę prospekto pusę, formuojant urbanistinę kalvą Kalvarijų gatvės link. Šioje prestižinėje verslo zonoje įsikūrusiuose moderniuose verslo centruose vakansija siekia tik 5,1 proc., o senesni biurai nuomininkams yra mažiau patrauklūs ir neatitinka šiuolaikinių verslo poreikių.

Komercinės paskirties objektų vystymui tinkamų sklypų pasiūla šioje miesto zonoje yra ribota, ypač tokių, kuriuose jau artimiausiu metu galėtų būti statomi nauji verslo centrai. Todėl 2023 metais iškilsiantis, šiuo metu projektuojamas, biurų kompleksas „Flow“ yra perspektyvi galimybė įmonėms, norinčioms įsikurti centriniame sostinės verslo rajone ir būti matomoms savo klientų. Pagal aukščiausius tvarumo standartus vystomas projektas rinkai pasiūlys 15 000 kv. m ploto biuro patalpų, orientuotų į sveiką darbo aplinką.

Verslo centras FLOW

Pasak pastatą išskirtinėmis teisėmis nuomojančios bendrovės „Newsec“, naujas objektas šioje miesto dalyje duos stiprų impulsą rytinės centrinio verslo rajono dalies vystymui. Pagal bendrąjį Vilniaus miesto planą Konstitucijos pr. numatyta urbanistinė kalva – nuo aukščiausio „Europos“ verslo centro pastato kiti aplink esantys pastatai turi žemėti ir suformuoti kalvos įspūdį. „Europos“ verslo centrą sudaro 33 aukštai, tuo tarpu „Flow“ biurų kompleksą sudarys dvi, 15 ir 20 aukštų, sujungtos dalys su 3 aukštų požemine automobilių stovėjimo aikštele ir 15 aukšte įkurta terasa, skirta darbuotojams.

„Ryškėja tendencija, kad biurus įmonės renkasi prioretizuojant darbuotojų poreikius, o ne tik vadovų norus įsikurti prestižiniame verslo rajone. Dėl besikeičiančio darbo modelio, ateities biuras turės būti labiau nei bet kada patrauklus darbuotojams, todėl verslo centre „Flow“ ypatingas dėmesys bus skiriamas gerai darbuotojų savijautai – skatinama daugiau judėti, leisti laiką žaliosiose erdvėse ir naudotis sveikatinimo veiklomis. Biurų komplekse bus įrengtas druskų kambarys, masažo kabinetas bei sulčių baras“, – teigia objekto vystytojo „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis.

„Įmonės, artimiausiu metu norinčios įsikurti centrinėje Vilniaus verslo zonoje, turėtų suskubti, nes komercinio NT plėtros galimybės šioje miesto dalyje nėra begalinės. „Flow“ verslo centras ypač aktualus toms organizacijoms, kurios rūpinasi darbuotojų savijauta – pandemijos ir nuotolinio darbo iššūkių išvarginti žmonės jau trokšta grįžti į biurus. Pastarieji turės būti prisitaikę prie naujos realybės ir siūlyti lanksčias darbo vietas – pradėti ruoštis ateities biurui reikia jau dabar“, – pabrėžia Jurgita Ragaišė, „Newsec“ tarpininkavimo grupės vadovė.

Verslo centras FLOW

Ragaišė pastebi, jog ateityje keisis biurų funkcionalumas – fiksuotas darbo vietas keis bendros erdvės, bus įrengiama daugiau susitikimų kambarių, projektiniam ar komandiniam darbui skirtų kabinetų. Darbuotojai greičiausiai biuruose dirbs lanksčiu grafiku, o biurų erdvės taps labiau multifunkcinės.

Dabartiniame centriniame Vilniaus verslo rajone yra įsikūrę tokie verslo centrai kaip „Europa“, „Quadrum Busness City“, „3 Burės“, „Forum Palace“, „Radisson Blue“, „K29“, „Tower“, „S7“, „Narbuto 5“, „Bussiness Stadium“ ir „Park Town“ kompleksai, „Swedbank“ ir „SEB“ būstinės bei Vilniaus miesto savivaldybė. Greitu metu bus baigti statyti „Lvovo“ ir „Core“ verslo centrai, o ateityje čia iškils biurų kompleksai „Flow“, „K18B“ ir „HERO“.

 

Apie „Newsec“:

„Newsec“ – tarptautinė nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė, 1994 metais įkurta Švedijoje, veikianti septyniose Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse, kurios teikiamų paslaugų spektras apima visas komercinio NT paslaugų sritis.  „Newsec“ tarpininkauja investicijų į nekilnojamąjį turtą sandoriuose bei nuomojant ir parduodant komercinį NT, teikia NT valdymo paslaugas, atstovauja klientų interesus vystant naujus ar plėtojant esamus projektus. Bendrovė teikia licencijuotos turto ir verslo vertinimo paslaugas, turi stambiausią rinkos tyrimų ir analitikos padalinį Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse. Visapusiškas teikiamų paslaugų paslaugų spektras užtikrina aukščiausią teikiamų paslaugų kokybę ir kompetenciją. „Newsec“ ekspertai dirba remdamiesi RICS (Royal Institution of Chartered Surveyors) standartais ir laikosi tokių nustatytų darbo principų kaip skaidrumas, atskaitomybė, tęstinumas ir stabilumas. Bendrovė taip pat yra BNP (Paribas Real Estate) aljanso narė.

Gartraukis. Kuo ypatinga ši įprasta kiekvienos virtuvės dalis? Ir kodėl gartraukio apskritai reikia namuose? Daugelis nė nesusimąstome, kokia išties yra gartraukio funkcija.

„Gartraukis – ne tik gražus virtuvės aksesuaras, skirtas kvapams surinkti, jis atlieka ir labai svarbią higieninę funkciją: ištraukia iš patalpos ir pašalina anglies dvideginį (CO2), leisdamas patekti šviežiam švariam orui. Kartu su CO2 gartraukis šalina ir virusus, mikrobus ir bakterijas esančias mikroskopiniuose vandens lašeliuose, kurie tvyro patalpų ore. Ištraukimo metu gartraukis pašalina visus šiuos elementus, kurie ir sudaro nepageidaujamus kvapus. Natūralu, kad pašalinus juos dingsta ir kvapai,“ – pasakoja Rasa Pečiulaitė, EIKA projektų vadovė.

Naujo nekilnojamojo būsto rinkoje galima pastebėti keletą gartraukių sprendimų:

Apie 20 proc. atvejų tiek prestižinėje, tiek vidutinėje ir ekonominėje naujo būsto klasėse matome, kad yra tiesiog nurodoma, kad klientas turės įsirengti gartraukį su recirkuliaciniu (angliniu) filtru. Tai yra pakaitalas įprastam gartraukiui, kuris filtruoja ir eliminuoja tik kvapus, bet neištraukia nešvaraus oro, nemažina CO2 kiekio, nepašalina virusų, bakterijų, mikrobų ir drėgmės, esančios patalpų ore. Todėl renkantis būstą patartina atkreipti dėmesį ir į šią detalę.

Įžvalga

EIKA plėtros projektų vadovas Tomas Žiaugra:

 Baigiant 2020 m. metus atrodė, kad Vilniaus būsto pardavimai jau pasiekė kulminaciją ir jau nebėra kur kilti aukščiau, tačiau 2021 m. pirmas ketvirtis atskleidžia, kad dar ir toliau sukamės ypatingai greitu ir svaiginančiu „bugivugi“ ritmu. Vienas rekordas muša kitą rekordą: per kovo mėnesį parduoti 1025 butai – absoliutus mėnesio rekordas; per ketvirtį parduoti 2664 butai – nematytas ketvirčio rekordas; metinis augimas – 93 proc. Atrodo, kad buto įsigijimas karantino metu tapo arba labai smagiu laiko praleidimu, arba sportiniu interesu leidžiant pinigus, nes bijoma jų nuvertėjimo.

Akivaizdu, plėtotojai, statytojai ir kiti uždirbantys iš šio sektoriaus gali ploti atsistoję ir džiaugtis didėjančiomis pajamomis. Galima džiaugtis ir tuo, kad bent vienas ekonomikos sektorių per pandemiją neprašo iš valstybės paramos, o kaip tik pildo valstybės aruodą ir išlaiko darbo vietas. Tačiau, mus kaip ilgamečius ir patyrusius rinkos dalyvius, tai jau tikrai gąsdina ir pradedame abejoti tokių reiškinių tvarumu. Visų pirma, 60 proc. pardavimų fiksuojama dar tik vykstančiuose statybose, vadinasi, perkama iš brėžinių neįvertinant galutinės produkto kokybės ir plėtotojo reputacijos, ar tas būstas tikrai bus pastatytas. Rinkoje yra vos 672 laisvi butai baigiamuose statyti namuose, t.y. 4/5 laisvų butų yra statybų įkarštyje. Antra, pasiūla drastiškai tirpsta. Per ketvirtį pasiūla sumažėjo nuo 3802 iki 3241, t.y. 15 proc., nors plėtotojai buvo labai aktyvūs – pasiūlė rinkai per ketvirtį 2100 naujų butų. Tačiau to neužtenka, kad rinka stabilizuotųsi ir pasiūla laikytųsi. Pirkėjų aktyvumas didesnis nei plėtotojų galimybės. Tokia pirkėjų lavina iškreipia būsto kainas, kurių augimas gali lemti sumažėjusį būsto įperkamumą. Per ketvirtį kainos pakilo 4,3 proc. Didžiausias kilimas yra ekonominėje klasėje, kur kainos didėjo 6,6 proc. per ketvirtį. Jei būdavo normalus 5-6 proc. metinis augimas rinkoje, tai panašų skaičių šiuo metu turim per ketvirtį.

Taigi, lieka atviras klausimas, kada visos šios tendencijos „bugivugi“ ritmo svaigulyje rinką parklupdys ar grąžins į tvarų augimą.

Faktai

 

Kaip atlikti būsto apdailą, kad erdvė būtų lanksti pokyčiams, darbui skirtą vietą nesudėtinga perkelti ir susikurtumėme patogią aplinką gyventi? Klausimai, į kuriuos dažnai atsakymo ieško naujakuriai. Būsto apdailos ekspertų teigimu, reikia numatyti keletą paprastų veiksmų ir transformuoti erdvę pavyks dažniau nei kas kelerius metus.

 Pirmiausia, ekspertai pataria kruopščiai pasiruošti elektros ir apšvietimo išplanavimo projektą ir maksimaliai įvertinti visus galimus gyvenimo pokyčių scenarijus – kur galėtų atsirasti darbo vieta ar vaikų žaidimo kampas.

„Idealu, jeigu kiekvienoje sienoje numatysite bent po vieną kištukinį lizdą. Tokiu atveju ateityje, jei atsiras poreikis, turėsite galimybę jų kiekį padidinti. Taip pat labai svarbu suplanuoti interneto kištukinius lizdus, t. y. vietas, kuriose galėtų reikėti televizoriaus ar laidinio interneto. Šių įvadų vietas svarbu įsirengti gana tiksliai, nes jas kokybiškai padauginti ar perkelti sudėtinga”, – pasakoja Ramunė Vytė, „Apdailos formato“ apdailos projektų vadovė.

Numatyti, kur stovės Kalėdų eglutė

 Buityje naudojama daug elektros prietaisų, kuriuos reikia įkrauti, todėl rekomenduojama kištukinių lizdų planuoti daugiau. Pavyzdžiui, dulkių siurblio įkrovimo stotelės kištukinis lizdas gali atsirasti po spintele, čia jis bus nematomoje vietoje ir liks nepastebėtas. Vonioje kištukinius lizdus galima suplanuoti vonios spintelės zonoje, taip prietaisus krauti bus kur kas patogiau.

„Dažnai žmonės senos statybos butuose prisitaiko prie minimalaus kištukinių lizdų skaičiaus ir kraustydamiesi į naują būstą nepagalvoja, kad jeigu jų būtų kur kas daugiau, gyvenimas taptų patogesnis”, – sako R. Vytė.

Atrodytų smulkmena, bet naujakuriai dar prieš apdailos atlikimą turėtų numatyti, kur stovės Kalėdų eglutė, ir ten suplanuoti įrengti kištukinį lizdą. „Tiems, kurie perka butą vasarą, patarčiau iš anksto pamąstyti, kurioje vietoje per Kalėdas spindės žaliaskarė. Ją tikrai norėsite papuošti šviečiančiomis girliandomis, tad greta reikės ir kištukinio lizdo. Juk nesinori po visą butą išvedžioti prailgintuvo, todėl apie patogų gyvenimą reikėtų pagalvoti prieš atliekant apdailą“, – sako „Apdailos formato“ ekspertė.

 Rekomenduoja gipsines lubas

 Dar kelios buto vietos, į kurias verta atkreipti dėmesį – apšvietimas ir lubos. Planuojantiems lanksčią erdvę pokyčiams ekspertai pataria rinktis gipsines lubas. Jos leidžia nesudėtingai pakeisti šviestuvo vietą arba padidinti apšvietimo taškų skaičių. Tai kur kas sudėtingiau padaryti, jei įrengtos įtempiamos lubos.

„Apdailos metu svarbus ir apšvietimo kabeliavimas. Šviestuvų jungikliai šiais laikais jau nebėra tokie aktualūs, nes nesunkiai rasite šviestuvų, kurie valdomi nuotoliniu pulteliu ar telefonu. Tačiau jei norite laisvės: vietoje vieno suplanuoto šviestuvo turėti kelis, juos įjungti atskiromis grupėmis ar reguliuoti apšvietimo intensyvumą (dimeriuoti) – išvedžioti kabeliai turi būti storesni”, – atkreipia dėmesį R. Vytė.

Svarbu atsakingai pasirinkti grindų dangą

Norintiems dažniau keisti buto baldų išdėstymą geriau nesirinkti natūralaus medžio parketlenčių ar masyvo grindų, o pagalvoti apie kokybišką laminatą arba vinilinę dangą. Tokios dangos atsparesnės įbrėžimams bei smūgiams nei natūralus medis, taip pat mažiau arba visiškai nejautrios saulės spindulių poveikiui. Jei visgi nuspręsite grindis kloti parketlentėmis ar medžio masyvo lentomis – geriau rinktis šviesesnius atspalvius, balintą medieną – šviesesnių grindų spalvos pokyčiai ne tokie ryškūs.

„Natūralus medis keičia spalvą nuo saulės šviesos, tad jei norėsite atlaisvinti grindų plotą, kur bent metus stovės sofa ar komoda, tikrai pastebėsite grindų spalvos skirtumus“, – sako buto apdailos ekspertė.

 Jeigu atsirastų noras dažniau keisti baldų pozicijas, patartina rinktis modulinius baldus, kurie sudaryti iš atskirų segmentų arba lengvai transformuojami. Juos galima perrinkti ir, pavyzdžiui, trivietę sofą padalyti paverčiant dviviete sofa su pufu.

 Patarimai virtuvės įrengimui

 Kokia turėtų būti virtuvė? Pirmiausia, su kompaktiškai išdėstytais pagrindiniais virtuvės atributais – šaldytuvu, plautuve, indaplove, orkaite bei kaitlente. „Jeigu buto erdvės nedidelės ir norisi virtuvėje kuo daugiau lankstumo, būtiniausius prietaisus patarčiau įrengti prie vienos sienos – kad būtų kuo daugiau galimybių likusios erdvės sprendimams”, – sako R. Vytė.

Jos teigimu, jei namų erdvės didelės, elektros, vandens bei nuotekų taškus virtuvės zonoje įsirenkite taip, kad, ateityje norėdami keisti virtuvės išplanavimą, plautuvės ar kaitlentės vietą, turėtumėte kuo daugiau galimybių. „Čia akcentas santechniniai taškai, kuriuos atvesti į tam tikrą vietą net apdailos metu ne visada galima, o be jų prijungti plautuvės, indaplovės ar skalbimo mašinos negalėsite. Papildomas vandens įvadas sienoje pravers ir tuo atveju, jei panorėsite ledukus gaminančio šaldytuvo ar kavos aparato, kuris vandeniu pasipildo pats“, – sako „Apdailos formato“ ekspertė.

 Vytė atkreipia dėmesį ir į baldų ant kojelių privalumus bei sudaromas galimybes lankstesniems pokyčiams. Pavyzdžiui, baldai ant kojelių robotui siurbliui leidžia išvalyti ir erdves po baldais, svarbu pasirinkti aukštesnes baldų kojeles, bent 15 cm aukščio. Kojelės leidžia prasiskverbti ir saulės šviesai po baldu, tai ir grindų spalvos pokytis tampa kur kas švelnesnis, o tokie baldai buto erdvėje atrodo lengvesni. Tinkamai suprojektuoti ir pagaminti minėti baldai gali būti lengvai transformuojami, pavyzdžiui, nedidelė virtuvės sala su pusbariu vėliau gali virsti komoda ir prieškambario konsole.

Fondų valdymo įmonės UAB „Eika Asset Management“ (EAM) valdomas nekilnojamojo turto fondas UAB „Eika Real Estate Fund“ (EREF) užbaigė sandorį su „Moller Real Estate Baltic AS“, pagal kurį įsigijo Audi ir Volkswagen atstovybių pastatus Vilniuje. Pardavėją atstovavo tarptautinė NT konsultacijų bendrovė „Newsec“, sandorį finansavo „Luminor“ bankas. Sandorio suma neatskleidžiama.

EREF įsigyti pastatai yra su ilgalaikės nuomos sutartimis. Pirmasis, daugiau nei 2 tūkst. kv. m ploto pastatas, esantis Ukmergės g. 252, Vilniuje, yra Audi atstovybė; objekto ilgalaikis nuomininkas – UAB „Moller Auto Keturi žiedai“. Antrasis, beveik 3 tūkst. kv. m ploto pastatas, esantis Laisvės pr. 127, Vilniuje, yra Volkswagen atstovybė, kurios ilgalaikis nuomininkas – UAB „Moller Auto“. Teisiniais klausimais pardavėją konsultavo „TGS Baltic“, pirkėją – „Fort Legal“.

Pasak EAM generalinės direktorės Viktorijos Orkinės, ši investicija laikoma itin saugia, nes įsigyti pastatai yra išplėtoti pačios „Moller Auto“ kompanijos pagal savo pačios poreikius bei turi ilgalaikes nuomos sutartis, kurias yra galimybė pratęsti. Nusprendus sutarčių nepratęsti, sklypuose būtų vystomi nauji projektai, kadangi jų vieta mieste yra itin vertinga.

„Esame patenkinti, kad pasiekėme susitarimą su EAM dėl šių dviejų objektų pardavimo, tai strateginis žingsnis mums valdant savo portfelį. Pardavę šiuos objektus, galėsime toliau koncentruotis į savo pagrindinę verslo veiklą ir panaudoti atlaisvintą kapitalą tolesnei verslo plėtrai“, – teigia „Møller Real Estate Baltic“ vadovas Thomas Sletten.

Anot „Newsec“ investicinių sandorių grupės vadovo Baltijos šalyse Andriaus Švolkos, šis sandoris puikiai atspindi naują atgalinės nuomos (angl. „sales leaseback“) tendenciją. Įmonės vis dažniau nusprendžia parduoti nuosavą NT ir likti objektų nuomininkais, o laisvą kapitalą nukreipti į pagrindinę veiklą. Tokių sandorių Lietuvoje tikimasi matyti tik daugiau.

„Luminor“ banko nekilnojamojo turto finansavimo ekspertas Gediminas Kesminas pažymėjo, kad nepaisant neapibrėžtumo ir nuolat besikeičiančių prognozių, Lietuvos komercinio NT rinka išlieka atspari pandemijos iššūkiams. „Nors automobilių salonai yra specifinis nekilnojamasis turtas, šiam sandoriui pasitikėjimo suteikia jo dalyvių ilgalaikė ir sėkminga patirtis savo veiklos srityje, patraukli objektų lokacija ir papildomos galimybės vystyti šiuos žemės sklypus“, – pažymėjo G. Kesminas.

„Moller Auto“ turto įsigijimai tapo trečiąja bei ketvirtąja EREF investicija ir taip baigė formuoti portfelį iš pirmojo platinimo metu pritrauktų investuotojų lėšų. Fondas anksčiau yra įsigijęs verslo centrą „Highway“ Vilniuje bei pasirašęs sandorį su UAB „DHL Lietuva“ pastatyti skubių siuntų terminalą šalia Vilniaus oro uosto.

EREF yra antrasis EAM valdomas nekilnojamojo turto fondas ir investuoja į komercinės paskirties veikiančius ir vystomus srautinius objektus. EREF investuoja į klasikinį komercinį turtą – biurų pastatus, prekybos centrus ir logistiką Baltijos šalyse. Fondas yra skirtas informuotiesiems investuotojams, kartu su išoriniais investuotojais yra investuojamas ir EIKOS grupės kapitalas.

Šiandien naujo būsto pasirinkimas Vilniuje – itin platus. Ir nors visam naujam būstui galioja tie patys energetiniai bei inžineriniai reikalavimai, juos pasiekti yra daugybė būdų, todėl sprendimai skiriasi tiek priklausomai nuo būsto klasės, tiek nuo konkrečių vystytojų pasirinkimų. Pradedame naują skiltį, kuri, tikimės, padės besirenkantiems naują būstą priimti geriau informuotus sprendimus, susijusius su inžinerinėmis sistemomis, o tuo pačiu – būsimo gyvenimo kokybe.

Vėdinimas. „Atsižvelgiant į dabartinius energinius reikalavimus, pastatai tapo itin sandarūs, todėl juose būtina įrengti priverstinę vėdinimo sistemą. Reikia užtikrinti oro apykaitą patalpose, nes dėl aukšto  sandarumo lygio ji natūraliai nesusidarytų ir patalpose turėtume prastą oro kokybę. Tai reikštų per didelę drėgmę, dėl kurios rasoja langai, per didelę CO2 koncentraciją, dėl kurios jaustumėmės nepailsėję ir prastai išsimiegotume, užsistovėtų nemalonūs kvapai. Nevėdinamose arba nepakankamai vėdinamose patalpose kaupiasi mikrobai ir susidaro puiki terpė virusų sklidimui,“ – pasakoja Rasa Pečiulaitė, EIKA energetikos projektų vadovė.

Rinkoje šiuo metu rasite skirtingų vėdinimo sprendimų:

 

R. Pečiulaitė pastebi, kad apie 30 proc. naujos statybos būstų, šiuo metu esančių rinkoje, nėra įrengiama jokių vėdinimo sprendinių, jie yra tik numatomi. Tai reiškia, kad būsimas buto savininkas privalės vienokį ar kitokį vėdinimo sprendinį įsirengti pats, jei norės komfortiškai gyventi A, A+, A++ klasės pastate, todėl reikia nusimatyti papildomą investiciją, kuri gali siekti 500–3000 Eur butui.

Po dalinės buto apdailos darbų priėmimo naujakuriui svarbu išsiaiškinti savo poreikius, nuspręsti, kaip gyvenamoji erdvė bus naudojama, ir kartu su specialistais pasirengti buto apdailos projektą.

„Rengiant apdailos projektą svarbiausia yra išplanavimas, zonų išdėstymas ir prie jų pritaikyta inžinerija. Pirmiausia, peržiūrima, ar išplanavimas yra tinkamas, ar jį galima koreguoti į patogesnį. Pateikiami galimi baldų išdėstymo planai. Patvirtinus tinkamiausią, užsakovui paruošiamas santechnikos, elektros, apšvietimo, lubų, grindų, sienų apdailų planai. Įvertinami durų pločiai ir kryptys, kad gyvenant būtų patogu bei atitiktų ergonomikos standartus“, – pasakoja Ramunė Vytė, „Apdailos formato“ Apdailos projektų vadovė.

Būsto apdailos projektas leidžia sužinoti visą darbų sąmatą prieš juos pradedant. Jeigu projekto nėra, sąmata telieka orientacinė.

„Matydamas galutinę sąmatą gyventojas gali iš anksto suderinti galimybes ir poreikius. Jei tenka taupyti, geriausia pakeitimus atlikti prieš pradedant darbus. Kuo daugiau darbų atlikta, tuo mažiau galimybių išlaidoms sumažinti. Pavyzdžiui, keletas taupymo galimybių yra įrengiant lubas – galima atsisakyti nišų užuolaidoms ar LED apšvietimui. Jei reikia sutaupyti daugiau, gipsines lubas galima keisti įtempiamomis, o daugiau lėšų skirti geresnei grindų dangai. Bet jeigu projekto nėra, o lubos jau sumontuotos, lėšų nepavyks perskirstyti“, – pasakoja apdailos ekspertė.

 Apdailos projektas leidžia nevėluoti ir sutaupyti

Parengtas projektas leidžia ne tik efektyviai skaičiuoti finansus, bet optimaliai atlikti darbus – galima numatyti, kam ir kiek tiksliai reikia laiko, kokia seka darbai atliekami. Visų apdailos medžiagų kiekiai numatomi iš anksto, o tai padeda laiku užsakyti medžiagas bei nevėluojant atlikti apdailos darbus.

„Kuo aiškesnis projekto planas, tuo mažiau staigmenų laukia ir tuo kruopščiau viskas įgyvendinama. Kai būsto šeimininkai patys planuoja, būna situacijų, kad reikia klijuoti plyteles, o jų dar tenka laukti mėnesį. Todėl sustoja kiti darbai“, – pasakoja R. Vytė.

Ji pastebi, kad kvalifikuoti projektuotojai gali itin pagelbėti būsto šeimininkui. „Projektui parengti reikia techninių žinių ir apie elektrą, ir apie apšvietimą, ir apie medžiagas. Projektuotojai turi patirties įvertinti ir patarti, kas geriausiai atlieps būsto šeimininko poreikius bei lūkesčius, ne tik estetiniu požiūriu, bet ir praktiškai ilgalaikėje perspektyvoje. Įsigilindami į naujakurių gyvenimo būdą, pomėgius ir įpročius gali iš anksto informuoti apie tam tikrų pasirinktų sprendimų ar medžiagų ypatybes jas eksploatuojant“, – pasakoja būsto apdailos ekspertė.

Jos teigimu, gerų sprendimų ir medžiagų daug, tačiau tai, kas tinka jaunuoliui, ne visuomet tiks šeimai su vaikais, papildomų poreikių kyla turintiems augintinių, dirbantiems namuose, mėgstantiems gaminti, dar kiti sprendimai reikalingi įrengiant butą, kurį planuojama nuomoti.

 „Kvalifikuotas specialistas projekto rengimo metu padeda apdailą priderinti ir prie kliento finansinių galimybių. Pavyzdžiui, dažnas pasirinkdamas mozaiką vonios ar virtuvės sienų apdailai, nežino, kad jos klijavimo darbai bus 3–4 kartus brangesni nei įprasto dydžio plytelių,“ – pasakoja Apdailos projektų vadovė.

Kvalifikuotas projektuotojas gali perspėti gyventoją, kokios dabar priimtų sprendimų pasekmės gali laukti ateityje. Pavyzdžiui, jeigu montuojami šviestuvai su integruotu LED šviesos šaltiniu, jiems perdegus reikės keisti visą šveistuvą. Tikėtina, kad teks kviesti elektriką. Jei norima tokias situacijas spręsti paprasčiau ir savarankiškai, geriau rinktis šviestuvus su lemputėmis.

„Natūralaus medžio parketlentė puiki ir kokybiška grindų danga, tačiau jei auginate didelį šunį ar mėgstate perstumdyti baldus, grindyse ne tik atsiras daug įbrėžimų. Laikui bėgant ši danga keičia spalvą nuo saulės, pakeitus baldų vietas, grindų spalvos skirtumai gali būti labai pastebimi“, – sako „Apdailos formato“ atstovė.

 Darbams samdyti vieną komandą

Ekspertė rekomenduoja, kad visus apdailos darbus atliktų viena komanda – tai itin svarbu sėkmingam rezultatui. Jeigu darbai atliekami atskirai samdomų meistrų, kurie nederina savo darbų, eigos, atsakomybių, iškyla įvairių nesusipratimų.

„Svarbu, kad tiek elektrikai, tiek santechnikai, dažytojai ar tinkuotojai, grindų ir plytelių klojėjai susiderintų darbus vieni su kitais. Pavyzdžiui, jei plytelės suklijuojamos, prieš tai tinkamai neatlikus elektros instaliacijos, vėliau korekcijos, jei ir įmanomos, yra brangios ir sudėtingos. Sakantiems, kad daug ką galima išspręsti, tikrai neprieštarausiu, tik dažniausiai už visus pakeitimus ir pataisymus tenka mokėti užsakovui. Kai samdoma viena komanda, kuri dirba pagal tinkamai parengtą ir kliento patvirtintą projektą, tokių nesusipratimų beveik nenutinka, o jei ir įvyksta nesusikalbėjimas, darbai atliekami įmonės kaštais“, – teigia R. Vytė.

Nekilnojamo turto plėtros įmonės „Eika“ plėtojamame projekte „Mindaugo Baltas lapas“ pradedami III-ojo etapo butų pardavimai. Pirmajame etape pardavus visus butus, o ir antrajame likus nedideliam butų kiekiui, III-asis projekto etapas pasiūlą Naujamiestyje papildys dar 51 butu.

Trečiasis projekto etapas tęsiamas vidinėje sklypo dalyje. Projektą papildys dar 2 namai, kurių aukštingumas – 5 ir 6 aukštai, juose suprojektuotas 51 butas, kurių dydis nuo 24 iki 99 kv. m. Dėl jaučiamo klientų poreikio, šiame etape didesnę pasiūlos dalį užima 3-4 kambarių butai, kuriuose galės kurtis didesnės šeimos ar daugiau erdvės norintys klientai.
Pirmasis projekto etapas šiuo metu jau yra visiškai pabaigtas, jame jau kuriasi ir gyvena naujakuriai. II-asis etapas turėtų būti baigtas 2021 m. I ketv. III-iąjį projekto etapą planuojama baigti, po metų, o visą projektą – 2023 m.

Pasak EIKA plėtros vadovo Martyno Žibūdos, „Mindaugo Baltas lapas“ – tai projektas, kuris susilaukė vieno iš didžiausių klientų susidomėjimo bei simpatijų. Butais domisi tiek aplinkui gyvenantys naujamiestiečiai, tiek gyventojai iš kitų mikrorajonų bei Lietuvos miestų. Tai nestebina, nes projektas puikiai pritaikytas šiuolaikiniam miesto gyventojui: solidi bei išraiškinga architektūra, išmanus grindinis šildymas, aukštos lubos, dideli langai, aptverta ir kameromis stebima teritorija, dviračių saugyklos, požeminė parkavimo aikštelė bei želdiniais apjuostos žaidimų zonos vidiniame kieme. „Be to, projektas yra ypač geroje miesto lokacijoje, ties Naujamiesčio ir Senamiesčio riba, kurią, kaip matome, vertina ir klientai,“ – teigia M.Žibūda.

„Mindaugo Balto lapo“ projekto vidinis kiemas kuriamas taip, kad taptų ramybės oaze miesto centre. Jame numatytos vaikų žaidimo aikštelės bei poilsio zonos paaugliams bei vyresnio amžiaus žmonėms. Požeminėje stovėjimo aikštelėje – 231 automobilių stovėjimo vietos, kurias galės įsigyti ir savo automobilius saugiai laikyti visų projekto etapų gyventojai. Projekto namai atitinka A+ klasės reikalavimus.

Projekto architektūrinius sprendimus kūrė architektų grupė UAB „Unitectus“, kurių vizija buvo sukurti projektą, įsiliejantį į senamiesčio ir Naujamiesčio architektūrą, o kiekvieną namą su savitu charakteriu, stiliumi ar fasadu.
Projektas vystomas 1,26 ha dydžio sklype, kuriame iš viso bus pastatyta 10 daugiabučių, 330 butų, o investicijos į visą projektą sieks 35,5 mln. EUR.

Baltas lapas – atgyjančios miesto vietos prie pat miesto centro. Baltas lapas – metafora, nurodanti daug žadantį pradžios tašką. Nauji namai yra naujas etapas, nauja pradžia ir nauji prisiminimai – Jums. Šiuo atveju tai „Mindaugo Baltas lapas“, kurį įrėmina Mindaugo, Šaltinių ir Aguonų gatvės, bei „Šv. Stepono Baltas lapas“, greta Šv. Stepono gatvės Vilniuje, Naujamiestyje.

Naują etapo butus galite apžiūrėti čia

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Eika“, šiemet planuojanti investuoti apie 38,6 mln. Eur, dėmesį ir toliau ketina koncentruoti į būsto ir biurų projektus, tačiau pradėjo žvalgytis galimybių kituose segmentuose.

Praėjusiais metais bendrovė į projektų plėtrą investavo 26,4 mln. Eur, arba 41% mažiau, nei planavo.

„Buvo dvi pagrindinės priežastys. Per pandemiją kiek stabtelėjome su projektais, bet taip pat per 2020 m. pamatėme absoliučiai pasikeitusią Vilniaus savivaldybės poziciją plėtotojų atžvilgiu. Buvo labai sudėtingos derybos su miestu dėl projektų, investicijų į infrastruktūrą. Tai mus labai pribloškė ir mokėmės dirbti iš naujo“, – VŽ sako Domas Dargis, UAB „Eika“ vadovas.

Šiemet bendrovė daugiausia investuos Vilniuje (36,4 mln. Eur), didžiąją dalį lėšų kreips į būsto segmentą – 25,2 mln. Eur, dar 13,4 mln. Eur numatė komercinio NT plėtrai.

„Eika“ ketina pradėti daugiabučio ir bendro gyvenimo („co–living“) projekto plėtrą sostinės Šv. Stepono gatvėje, kvartalo „Mėlyni vilkai“ statybas. Praėjusiais metais įmonė pardavė 351 butą už 36,5 mln. Eur, o šiemet ketina Vilniaus rinkai pasiūlyti 400 butų šešiuose projektuose.

Investicijas įmonė taip pat kreips į biurų pastato „Flow“ greta Konstitucijos prospekto ir į parduotuvės Pilaitėje statybas, į pastato „Eikos verslo centras“ plėtrą.

„Šiemet norime kuo greičiau pradėti tuos projektus, kuriuos ketinome statyti 2020 m. Be minėtų būsto projektų, kurių statybos prasidės jau netrukus, mums svarbus ir biurų pastato „Flow“ projektas – statybos leidimą tikimės gauti balandį ir, jei nebus kataklizmų, jos prasidės antrąjį ketvirtį“, – sako D. Dargis.

D. Dargis VŽ interviu pasakoja, kaip pavyko išgyventi pandeminius metus, pristabdžiusius dalies „Eikos“ projektų plėtrą, kodėl neplanuoja parduoti viešbučio Vilniaus centre ir imtis logistikos objektų statybų.

Kaip jums sekėsi praėjusiais, pandeminiais, metais? 

Patys plėtros neskubinome, tačiau dėl pasikeitusios savivaldybės pozicijos kai kuriuos projektus, projektinius pasiūlymus turėjome viešinti ne kartą, derinti, nuolat gaudavome pastabų, naujų sąlygų, departamentai nesutardavo, ko reikalauti iš mūsų, buvo įsteigta naujų komisijų. Drįsčiau teigti, kad dėl to projektavimo procesas pailgėjo 3–6 mėnesiais.

Netikėta buvo ir tai, kiek miestas tikisi investicijų į infrastruktūrą. Ta suma kai kuriais atvejais viršijo vėliau patvirtintą infrastruktūros mokesčio tarifą.

2020 m. buvo pereinamieji metai. Dabar šiek tiek aiškiau, kaip reikia dirbti su savivaldybe. Nors žmonės joje nepasikeitė, tvarkos labai pasikeitė.

Gal taip projektai tampa tik geresni?

Gal. Manau, kad mūsų projektai niekada nebuvo prasti. Ir apskritai projektų kokybė Vilniuje gerėja. Tačiau būtų gerai žinoti lūkesčius, kad jie būtų įvardyti ir laiku, o ne nuolatos po žiupsnelį trupinama naujovių. Kartais net nežinai, ką daryti.

Kaip jūsų veiklą veikė pandemija?

Dėl pandemijos kai kuriuose projektuose padarėme 3 mėnesių pauzę. Pavyzdžiui, atidėjome pastatų „Flow“ ir „Eikos verslo centras“ plėtrą, nes norėjome pasižiūrėti, kokia bus situacija rinkoje. Nusprendėme be nuomininkų nestatyti. Buvome pristabdę vieno daugiabučio Pilaitėje plėtrą, bet dabar statybos ten vyksta visu tempu.

Jūs turbūt vieni pirmųjų rinkoje sureagavote į koronaviruso krizę ir ėmėtės realių veiksmų, kai daugelis tiesiog laukė, kas bus: stabdėte projektus, pasiūlėte pirkėjams tam tikrų garantijų. Ar šie žingsniai pasiteisino?

Pasiteisino sugebėjimas reaguoti greitai. Finansiškai mes jautėmės saugūs. Pavyzdžiui, buvo vienas projektas, kuriam anksčiau patvirtintas finansavimas buvo atšauktas, tačiau jį statėme be finansavimo, tikėdamiesi, kad dėl jo susitarsime vėliau.

Naujų projektų pristabdymas mums padėjo sukaupti lėšų kitiems jau statomiems projektams, pavyzdžiui, kvartalui „Baltas lapas“ ar plėtrai Pilaitėje.

Greita reakcija mums davė pasitikėjimo savimi, kad esame pasiruošę blogiausiam ir, jeigu bankai nefinansuos, vis tiek statysime.

Kalbant apie pirkėjus, dėl pasiūlytų garantijų tokių sutarčių pasirašėme, bet jų buvo nedaug, turbūt iki 10. Tačiau po to pasikeitė bendras fonas rinkoje. Tad šio sprendimo efektas buvo netiesioginis, vis dėlto tuo metu rinkoje jo reikėjo.

Šiemet ketinate plėsti bendruomeniško būsto portfelį ir esate tie, kurie šiame segmente turite daugiausia patirties. Kaip vertinate situaciją dabar, kai segmentu domisi vis daugiau rinkos dalyvių?

Kaune su partneriais esame investavę į studentų bendrabučio „Solo Society“ projektą, kuriame šiuo metu įrengiame dar virš 30 kambarių ir jų jau turėsime daugiau nei 270. Taigi Kaune vyksta nedidelė plėtra. Vilniaus Šv. Stepono gatvėje planuojamame projekte taip pat numatyta 70 tokių kambarių. Juos galėsime pasiūlyti, kai judėsime link atidarymo 2022 m.

Mes šio segmento turtinius vienetus traktuojame ne kaip būstą, o kaip kambarius, kurie yra neatsiejama viso projekto dalis. Šiuos projektus rengiame taip, kad jie negalėtų būti parduodami kaip atskiri butai, nes yra daug bendrų erdvių, paslaugų ir joms skirtas patalpas būtų sudėtinga pakeisti į kitą paskirtį. Tokius projektus būtų lengviau konvertuoti į viešbučius nei į daugiabučius.

Pats segmentas vis dar yra embrioninėje stadijoje, nes Kaune yra vienas pusiau profesionalus projektas ir vienas Vilniuje. Visa kita dar ankstyvoje stadijoje, nors norinčių investuoti yra daug.

Manau, kad pagrindinis klausimas bus, kokio dydžio yra ši rinka. Pavyzdžiui, Kaune daugiau apie tokius projektus negirdžiu, o Vilniuje jų planuojama labai daug, nors laikinojoje sostinėje mokosi daugiau užsienio studentų nei sostinėje. Tad įdomu, kas čia bus.

Galbūt dabar viltys dedamos į jaunus profesionalus, pavyzdžiui, iš Baltarusijos. Tai Vilniuje rinka kiek kitokia, nes Kaune jaunų profesionalų mūsų projektuose negyvena – 100% gyventojų yra studentai.

Pavyzdžiui, „Inreal“ skaičiuoja, kad Vilniuje šiuo metu suplanuota 1.400 tokių būstų. Ar ne per daug?

Jeigu imti vien studentus, būtų pakankamai. Vertinant jaunų profesionalų auditoriją, potencialas yra 500 atvykstančių per metus, tad tikrai yra erdvės siūlyti ir daugiau.

Kokios plėtotojų nuotaikos dėl būsto?

Šiuo metu tai turbūt karščiausias iš visų NT segmentų. Nesitikėjau tokio greito atsigavimo ir stabilumo, priešingo efekto, nei tikėtasi, kainoms. Maniau, kad jos nekris, bet jos labai stipriai paaugo pagal segmentus. Bendrai apie 5–7% per metus, bet atskiruose projektuose buvo ir po 10% ar daugiau. Tai visiškai netikėtas efektas, bet įvykęs daug kur pasaulyje: Vokietijoje, Danijoje, JAV namų segmente.

Tai buvo netikėtumas visiems, todėl būsto buvo pasiūlyta nepakankamai. Ir nesu tikras, ar dar dabar su visais apribojimais ir sudėtingumu gauti statybos leidimą greitai galėsime pasiūlyti.

Dabar ne tik labai ilgai užtrunka projektavimas, bet sudėtinga situacija yra ir su sklypais. Per praėjusios valdžios kadenciją neišsisprendė valstybinės žemės nuomos klausimas, jis vis dar pakibęs. Tai reiškia, kad pusę sklypų rinkoje galima nubraukti kaip potencialius plėtrai, nors jie dažniausiai yra gerose miesto vietose. O likusių savininkai jaučia rinkos situaciją ir bando tuo naudotis.

Papasakokite apie Konstitucijos prospekte planuojamą biurų pastatą. Ar esate ką nors statę centriniame verslo rajone?

Kalbant apie A klasės biurus, pirmiausia jie formavosi Neries krantinėje, kur statėme „Verslo trikampį“, o Konstitucijos prospektas atsirado vėliau. Ir taip, dabar tai mums pirmas projektas čia.

Šio projekto koncepcija nėra susijusi su COVID-19. Jau ir anksčiau jį planuodami manėme, kad darbuotojo gerovė turės vis didesnę reikšmę renkantis biurą. Pandemija tą tik sustiprino, nes prie tos gerovės prisidėjo saugumo sveikatos prasme aspektas. Bet tendencija išlieka: darbuotojai vis labiau diktuoja vadovų sprendimus renkantis biurą.

Taigi vieta, kur bus biuras, gal svarbu vadovui, bet koks bus biuras, svarbiausia darbuotojui.

Iki šiol kalbant apie sertifikavimą, buvo kalbama apie LEED arba BREEAM – dabar jau beveik visi projektai renkasi šį kelią.

Dėl sveikatinimo žengiami pirmieji žingsniai ir atsiranda naujos sertifikavimo sistemos, kurios ilgainiui turbūt taps norma.

Pastate prašysime operatorių orientuotis į sveiką maistą, bus druskų kambarys sveikatai gerinti, galbūt masažai. Rinkoje jau yra kompanijų, kurios pačios tokiais dalykais rūpinasi. Tai mes tapsime operatoriumi, kad jiems patiems nereikėtų apie tai galvoti. Jie galės naudotis bendra pastato infrastruktūra.

(5 liked)

[8:05 AM] Jorūnė Juodžbalytė

Užsiminėte, kad praėjusiais metais priėmėte sprendimą nepradėti biurų plėtros, kol neturite nuomininkų. Galbūt jau dabar su jais deratės arba turite pasirašę sutarčių?

Sutarčių neturime, nors susidomėjimo yra.

Biurų pasiūla šiuo metu yra didelė, pasirinkimo daug. Senesnių pastatų savininkai turi investuoti daugiau ir atsinaujinti, gerinti paslaugas, infrastruktūrą. Mes tą darome savo „Eikos verslo centre“, nes kitaip klientai prašys nuolaidų arba juos prarasime.

Vienas mūsų komplekso nuomininkas norėjo plėstis, tuomet ir sugalvojome plėtros projektą, bet, deja, nepavyko sutarti dėl sąlygų. Kadangi buvome padarę darbą, nusprendėme jį užbaigti. Išnaudojome galimybę virš automobilių saugyklos pakabinti jungtį ties 4–5 aukštu, sujungiant abu pastatus. Šiuos aukštus sujungę, galėsime rinkai pasiūlyti daugiau nei 1.500 kv. m viename aukšte. Ir yra įmonių, kurioms to reikia, nes iki šiol viename aukšte galėjome pasiūlyti 550 kv. m.

Kitas aspektas – populiarėjančios terasos, dabar beveik visi nauji pastatai jas turi. Tai čia ne išimtis, ant jungties stogo planuojame žalią sodą ir terasą, atvirą renginiams ir nuomininkams.

2019 m. prie Lukiškių aikštės atidarėte kompleksą „Live Square“. Kaip suprantu, su biurais ten sekasi gerai, o kokia situacija dėl viešbučio?

Visiški amerikietiški kalneliai: viešbutis vienu metu neveikė visai, nes per pirmąjį karantiną užsieniečiams buvo uždrausta atvykti į Lietuvą, o jie buvo mūsų klientai. Vasarą buvo atsigavimas, nors nepasakyčiau, kad didelis, bet viešbutis gebėjo generuoti teigiamą pinigų srautą. Tam mums padėjo vadinamasis Baltijos burbulas, kai svečiai atvykdavo iš aplinkinių šalių. Rudenį situacija dar buvo kiek pakenčiama, o dabar sustabdytas net atvykimas iš kitų miestų, kai mes jau buvome prisijaukinę klientus iš kitų miestų savaitgaliams ir panašiai.

Dabar pajamas gauname iš ilgalaikių gyventojų užsieniečių, kurie dėl darbo yra atvykę į Lietuvą. Kartais dar būna įvairūs serialai filmuojami ar reklamos. Taigi klientai yra dėl darbo atvykę arba vilniečiai, kurie pas mus vakarieniauja ir nakvoja. Mūsų rezultatai yra geresni nei rinkos, bet viešbutis šiuo metu išsilaiko sunkiai. Bus tikra žiema.

Mes turime franšizę su „Hilton“, tad visi darbuotojai dirba mūsų įmonėje. Praėjusiais metais gavome kompensacijų už prastovas ir darbo užmokestį – pagalbos šiek tiek buvo.

Pats „Hilton“ tinklas skelbia, kad atsigavimas bus greitas, ir tai galbūt skamba labai optimistiškai. Galbūt tai įvyks tose rinkose, kur pandemija yra suvaldyta, atsigauna turizmas, pavyzdžiui, Azijos regionuose.

Nemanau, kad 2021 m. bus tokie, kad galėtume kalbėti apie kažkokius planus. Mums dabar svarbiausia išlaikyti kolektyvą, nes jis labai stiprus.

Kaip manote, kiek dar gali išsilaikyti viešbučių segmentas tokiomis sąlygomis?

Mes galime laikytis ilgai, bet turbūt ne apie visus galima taip pasakyti, nes kiti viešbučių savininkai neturi kitų pajamų šaltinių. Mūsų grupė yra gana diversifikuota, uždirba iš įvairių verslų. Pavyzdžiui, „Live Square“ komplekso atveju galime dengti banko paskolą iš biuro nuomos, nes jį esame nedaug užskolinę.

Iš vykstančių sandorių viešbučių segmente, ko anksčiau nebuvo, matome, kad yra labai daug streso. Panašu, kad tų sandorių dar bus ir viešbučiai pereis į stipresnes rankas, pas didesnes kišenes turinčius savininkus.

Ar šiuo nepalankiu metu rinkoje yra norinčių pirkti viešbučius?

Taip. Mes turbūt nebūsime aktyvūs šiuo klausimu, nebent žiūrėtume oportunistiškai. Tačiau yra strateginių investuotojų, kurie nori eiti į šį segmentą ir gali laukti. Manau, kad jie tikrai derasi su nemažai savininkų.

Ar jūs patys svarstytumėte parduoti „Hilton“?

Ne, nebuvo tokių minčių.

Praėjusiais metais taip pat žengėte į logistikos segmentą: sutarėte dėl DHL logistikos terminalo statybų šalia Vilniaus oro uosto. Ar turite tolesnių planų?

Logistika tikrai domimės ir deramės su nemažai įmonių, kurioms reikia tokių pastatų. Tai yra segmentas, kurį truputį čiupinėjame. Siūlome ir savo sklypus, nes valdome Vilniaus industrinį parką, laisvąsias ekonomines zonas Šiauliuose ir Kėdainiuose, bet esame siūlę teritorijas ir Kaune, ir Klaipėdoje, nes turime susitarimų su žemės savininkais.

Tai galėtų būti 5.000–50.000 kv. m ploto objektai, kad rizika dar būtų priimtina.

Atsiranda netgi tokių konkursų, pavyzdžiui, dalyvavome langų gamintojos „Rehau“ pirkime. Tiek vietos, tiek užsienio gamybininkai, logistai domisi tokiais objektais. Jų plėtra nėra susijusi su pandemija, kuri labai stipriai paveikė tik siuntų verslą ir jo poreikis terminalams labai greitai užaugo. Nejaučiame, kad jis mažėtų, tai galbūt reiškia, kad rinkoje įvyko pokytis, kuris turėjo įvykti per 5–7 metus.

Plačiau: https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2021/01/26/d-dargis-bustas–karsciausias-nt-segmentas-o-viesbuti-galime-islaikyti-ilgai#ixzz6kdBZOmvY

 www.vz.lt

Kiekviena būsto apdailos smulkmena ar, atrodytų, pakoreguota nereikšminga detalė gali būsto šeimininkams sukelti įvairių nepatogumų. Nekilnojamojo turto plėtotojai naujakuriams rekomenduoja būsto apdailos projektą parodyti statybų inžinieriams ir pasikonsultuoti su jais dėl techninių galimybių.

Rengdami išsamius būsto apdailos projektus mažiau patyrę interjero dizaineriai dažnai pagrindinį dėmesį skiria būsto estetikai, stiliui, o patalpų inžinerines sistemas – elektrą, gaisro apsaugos sistemą, vėdinimą, šildymą (ypač jei jis grindinis) – palieka šiek tiek nuošalyje.

Robertas Grigalis, įmonės „Eika“ projekto valdymo departamento vadovas, pataria daugiau dėmesio skirti buto apdailos projekto nagrinėjimui ir būtinai jį  aptarti ir su statybų inžinieriais, išklausyti jų patarimų.

„Jei norima pakeisti pertvarų išdėstymo planą, didinti ar mažinti buto patalpas – tai gali turėti neigiamos įtakos tiek vėdinimo, tiek ir šildymo sistemoms. Jei buto dizaineris rekomenduoja įrengti nišas buto sienose, kurios riboja butą su koridoriumi ar gretimu butu – tikrai sumažės minėtų sienų garso izoliacinės savybės“, – teigia ekspertas.

Apdailos meistrams suteikite daugiau informacijos

 Būsto pirkėjai, pasirašydami sutartį, įsipareigoja vadovautis ir jos priedu Turto apdailos taisyklėmis, taip pat jiems perduodamos įvairios bute įrengtos įrangos instrukcijos, aprašymai, specifikacijos.

„Kiekvienas perduodamas dokumentas ar instrukcija yra svarbi atliekant būsto apdailą, todėl būsto pirkėjams rekomenduojame jas perduoti rangovams. Tuomet jie sužino, kaip veikia elektros ar šildymo sistema, rekuperatorius, įrengta vamzdynų sistema. Meistrams susipažinus su buto įranga, apdaila atliekama sklandžiau ir šeimininkams tenka mažiau mokėti už nenumatytas klaidas. Deja, bet jos neretai pastebimos jau pabaigus apdailos darbus“, – pasakoja R. Grigalis.

Jis pataria būsto šeimininkams atidžiai rinktis ir apdailos darbų rangovus, kiek įmanoma įvertinti jų kompetencijas. Pasitaiko tokių atvejų, kad, atjungus esantį prietaisą, nebesugebama jo prijungti, ar sukomutavus kištukinius lizdus ir jungiklius, pusė jų tiesiog neveikia.

Pasidomėkite, kokia įranga yra bute

Prieš pradedant apdailos darbus būsto šeimininkui patartina pasidomėti ir su pardavėju išsiaiškinti, kokia įranga įmontuota jo bute, kaip veikia inžinerinės sistemos, įrenginiai ir tik tada įsileisti būsto apdailos meistrus.

Dažnai manoma, kad butų apdailos meistrai viską išmano, deja, ne visada taip būna. „Iš pardavėjo gautą informaciją apie bute sumontuotas inžinerines sistemas ir įrangą perduokite buto apdailos meistrams. Būkite reiklūs – perimdami savo butą iš pardavėjo būtinai reikalaukite išaiškinti visų inžinerinių sistemų ir sumontuotų įrenginių veikimo principus“, – teigia „Eika“ ekspertas.

Ekspertai pastebi, kad būsto savininkams gali pasitaikyti ir tokių situacijų, kai bute sumontuota ir jam perduota įranga apdailos meistrų demontuojama, o po to, blogai sumontavus, ji tiesiog neveikia ar veikia blogai.

„Būna atvejų, kai įranga sugadinama, užteršiama dulkėmis ar netgi pakeičiama į paprastesnę būsto apdailos metu. O naujakurys apie tai nieko nežino, nes nesidomėjo ir nesigilino, kas įrengta jo bute, kaip tą įrangą eksploatuoti tiek vykdant apdailos darbus, tiek ir po to“, – pasakoja statybų specialistas.

R. Grigalis pataria nesidrovėti ir apie inžinerines sistemas klausti pardavėjo – tai nekainuoja, o gauti atsakymai padės išvengti bent dalies nemalonių situacijų tiek atliekant būsto apdailą, apdailos darbų metu, tiek ir jau gyvenant bute.

Nepraleiskite rinkos naujienų!