Pirmajame „Eika“ verslo centre CBD (ang. Central Business District) teritorijoje, Konstitucijos pr., 2023 m. IV ketv. įsikurs neobankas „PayRay Bank“ bei oro transporto sektoriuje veikianti įmonė. Šiuo metu intensyviai deramasi dėl daugiau nei pusės verslo centre nuomojamo biurų ploto.

Komercinės paskirties pastatą sudarys du – 15 ir 20 aukštų – sujungti pastatai, kurių bendras plotas – 15 000 kvadratinių metrų. Šis projektas nuo pat projektavimo pradžios plėtojamas pagal aukščiausią tvarumo standartą BREEAM „Oustanding“ (liet. Išskirtinis), numatoma energinio naudingumo klasė – A++. Pirmosios nuomos sutartis pasirašiusios įmonės iš viso išsinuomojo beveik penktadalį verslo centro patalpų, kuriose suplanuotos ergonomiškos ir lengvai skaidomos biurų patalpos.

„Kai pradėjome kurti „Flow“ verslo centro koncepciją, degėme viena idėja – sukurti erdvę, kuri geriausiai atspindėtų XXI a. darbo vietą – būtų ne tik patraukli įvairaus profilio verslams dėl diegiamų energiją tausojančių ir tvarių inžinerinių sprendimų, bet taip pat ir 100 proc. atitiktų šiuolaikinio darbuotojo poreikius. Dar kūrybos procese pradėjome konsultuotis su darbo vietos antropologais, kurių žinios padėjo išsigryninti viziją, kaip turėtų atrodyti darbuotojų kūrybiškumą, produktyvumą ir sėkmingą bendradarbiavimą su kolegomis skatinanti biurų erdvė. Šiandien „Flow“ nebėra tik filosofija ar užmojis, tai – besimaterializuojantis unikalus produktas, su savo tapatybe ir energija, kuriuo tiki ir pirmieji mūsų nuomininkai“, – dalinasi „Eika“ turto valdymo departamento direktorius Giedrius Brūzgė.

Verslo centro filosofija – tarp kertinių faktorių renkantis biurų erdves nuomai

„Ilgai netrukome nuspręsti, kad „Flow“ verslo centras yra būtent tai, ko reikia visai mūsų komandai. Šiuo metu esame įsikūrę centriniame Vilniaus verslo rajone, tad statybų procesą galime stebėti kiekvieną dieną, matyti progresą. Renkantis naujas erdves darbui buvo svarbi ne tik lokacija, kuri atitinka visus mūsų lūkesčius, bet ir darbuotojų fizinė bei emocinė sveikata. „Flow“ filosofija, kuri grindžiama natūralumu, yra orientuota į žmogų, atitinka ir „PayRay Bank“ požiūrį. Norime, kad darbuotojai jaustų maksimalų komfortą, todėl pradėjome projektuoti erdves, kuriose bus ne tik pakankamas skaičius darbo vietų, nes sėkmingai plečiantis verslui, darbuotojų skaičius sparčiai auga, bet ir poilsio zonų, kuriose kiekvienas turės galimybę atsipalaiduoti, pasikrauti energijos tolimesniems darbams“ – teigia neobanko „PayRay Bank“ personalo vadovė Jūratė Dacienė.

Laisvi biurų plotai centriniame Vilniaus verslo rajone – itin paklausūs

Pasak tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ tarpininkavimo grupės vadovės Lietuvoje Jurgitos Ragaišės, Vilniaus biurų rinkoje situacija yra įtempta. A klasės biurų pastatų segmente naujai vystomi vos keli objektai, o esamuose pastatuose laisvų plotų beveik nėra. Naujų projektų vystymas stringa, nes investuotojai susiduria su statybinių medžiagų, finansavimo bei žmonių darbo kaštų augimu.

„Centriniame Vilniaus verslo rajone biuro patalpų pasirinkimas labai ribotas, o maža pasiūla skatina sudaryti sandorius į priekį, numatant įsikėlimą į biuro patalpas tik po 12-18 mėn. Dėl šios priežasties tokiuose unikaliuose projektuose kaip „Flow“ laisvas plotas itin paklausus – nuomininkai siekia rezervuoti norimus pastato aukštus bei fiksuoti nuomos kainas dar pradinėje šio projekto statybų fazėje. Įmonės intensyviai konkuruoja dėl darbuotojų, todėl jaučiamas vis didesnis darbdavių dėmesys kuo patrauklesnėms darbo sąlygoms verslo centruose, ką būtent ir gali pasiūlyti šis biurų kompleksas“, –  teigia J. Ragaišė.

Asociacijos „Infobalt“ kartu su „Civinity“ įkurta skaitmeninių technologijų plėtros NT sektoriuje grupė „PropTech LT“ plečiasi – prie grupės prisijungė viena didžiausių NT plėtros ir valdymo įmonių „Eika“.

„Infobalt“ asociacijoje įsteigta „PropTech LT“ grupė, jungianti nekilnojamo turto (NT) plėtros  ir valdymo, IT įmones, startuolius ir mokslo įstaigas, yra NT skaitmeninių inovacijų, kompetencijų centras ir bendradarbiavimo platforma.

„Skaitmeninių technologijų poreikis auga visose srityse. NT valdymas – vienas iš imliausių joms sektorių, kur šios technologijos padeda ir efektyviau išnaudoti turimus NT ir energijos resursus, mažinti poveikį aplinkai, ir kurti naujus verslo modelius. Mūsų, „Infobalt“ žingsnis įkurti „PropTech LT“ grupę, kuri taptų tiltu tarp skaitmeninių technologijų ir NT valdymo ekspertų buvo savalaikis. Džiaugiamės plėtra, kad prisijungia „Eika“, kuri reikšmingai sustiprins mūsų grupę“, – sako „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas.

„Nesibaimindami galime sakyti, kad EIKA yra viena iš proptech pradininkių Lietuvoje ir Baltijos šalyse, o inovacijos yra mūsų DNR. Nuo 2017 metų inovacijų diegimą struktūrizavome pasitelkdami Inovacijų programą. Per šį laikotarpį sukūrėme ne vieną NT technologinį ar naujo verslo modelio sprendimą, kuriuos naudojame patys ir esame pasirengę pasiūlyti rinkai, įmonės viduje rengiame idėjų turnyrus, su partneriais organizuojame hakatonus, kuriuose gimusias idėjas imame plėtoti ir įgyvendinti. Todėl prisijungimas prie „Infobalt“ ir „PropTech LT“ darbo grupės yra logiškas, tiek mums, tiek asociacijai kuriantis vertę žingsnis“, – teigia nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo įmonės „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis.

Pernai rugpjūtį įsteigtos „PropTech LT“ grupės veiklos pagrindinės kryptys yra pastatų valdymo ir stebėsenos procesų skaitmeninimas, vieningos informacinės sistemos kūrimas,  gerosios pastatų valdymo praktikos savivaldybėse kūrimas, tvarumo standartai ir išmanieji miestai.

„Infobalt“ „PropTechLT“ grupės veikloje šiuo metu dalyvauja 16 įmonių ir organizacijų: „Eika“, „Civinity“, „Infoera“, „In Re“, „Hnit Baltic“, „Citify“, „Pingin“, „Cobalt”, „CGI”, „Terra Modus”, „Horion Digital”, „Untu”, „EMbank” „Microsoft“, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Tarp grupės partnerių – LR Aplinkos ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, Registrų centras, Lietuvos savivaldybių asociacija, VšĮ „Atnaujinkime miestą”, Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA).

Nuo šių metų birželio 1 d. UAB „Eika“ suformuojama nauja generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigybė, į kurią paskirtas Martynas Žibūda iki šiol ėjęs Plėtros departamento direktoriaus pareigas. M. Žibūdos pareigas perima Tomas Žiaugra, Plėtros projektų vadovas.

Žibūdos naujosios pareigos apims išskirtinai visų „Eika“ grupės valdomų nekilnojamo turto projektų plėtojimo sprendimus ir atsakomybę. Generalinio direktoriaus pavaduotojas rūpinsis investicijų į NT sprendimais bei viso NT produkto plėtojimo ciklo komandos formavimu, taip pat užtikrins NT projektų įgyvendinimo procesus, savalaikius terminus ir kokybę.

Pasak Domo Dargio „Eika“ generalinio direktoriaus, tai yra nuoseklus pokytis įgyvendinant grupės strategijoje numatytą tikslą – veiklos diversifikaciją. „NT plėtojimas išlieka esmine mūsų veikla, kuriai reikia išskirtinio dėmesio ir priežiūros. Tačiau numatyta strateginė kryptis diversifikuoti veiklą produkto, veiklos ir rinkų atžvilgiu taip pat reikalauja nuoseklaus dėmesio ir resursų. Grupė investuoja ne tik į nekilnojamojo turto, bet ir viešbučių, „coliving“, investicijų valdymo veiklas, kuria IT produktus, kuriuos reikia paruošti startui rinkoje. Todėl šalia strateginio įmonės valdymo, visą dėmesį skirsiu šioms jau pradėtoms plėtoti veikloms, bei investicijoms kitose rinkose,“ – teigia D. Dargis.

Žiaugra naujasis plėtros departamento direktorius perima visas M. Žibūdos atsakomybes – būsto sklypų įsigijimai, produkto formavimas, pardavimo strategijos ir kainodara.

Šiuo metu yra kur kas daugiau galimybių burtis vietos bendruomenėms negu prieš dešimtmetį ar anksčiau. Prie minėtų pokyčių prisideda tiek išmanios technologijos, socialiniai tinklai, tiek didesnė veiklų įvairovė naujai kuriamuose gyvenamuosiuose kvartaluose.

Sociologai pastebi, kad dabar beveik kiekvieno naujo daugiabučio gyventojai dalyvauja savo vietos bendruomenių socialinių tinklų grupėse. Ten sužinoma, kokie klausimai ar problemos kyla, prie kokių veiklų yra kviečiami bendruomenės nariai prisidėti, užsimezga diskusijos tarp vietos gyventojų.

Tiesa, savaime niekas nevyksta. Veiklai išjudinti yra svarbūs lyderiai. Daug žmonių seka naujienas, tačiau retas imasi telkti veiklai. Daugeliui yra patogu, kai iniciatyvos imasi kažkas kitas. Visuomet atsiras gyventojų, kurie prisijungs prie aktualaus klausimo sprendimo ar įdomios veiklos, tačiau pradžioje turi rastis  inciatorius, kuris pakvies ir pasiūlys, kaip galima spręsti klausimą, problemą ar pradėti naują veiklą.

Vienas iš pavyzdžių – bendruomeninis daržas „Idėjų lysvė“, kurio iniciatorės yra architektė Laura Petruškė ir komunikacijos specialistė, vietokūros praktikė Beatričė Umbrasaitė. Prieš trejus metus Pilaitėje pradėjus nuo 5 lysvių, dabar darže jau yra 30, iš kurių 25-ios yra išdalintos pavieniams asmenims. Likusiose auginamos gėlės, mėtos, melisos ir kiti augalai.

„Idėjų lysvė“ yra daugiau nei daržas – tai vieta, kur vyksta įvairios dirbtuvės, kur žmonės mokosi patys kurti ir daryti daiktus, mainytuvės, paskaitos apie tvarų gyvenimo būdą ir ekologiją ir kiti renginiai. Kaip rašome savo manifeste, „Idėjų lysvė“ yra vieta partnerystei, dialogui ir draugystei“, – pasakoja B. Umbrasaitė.

Pasak jos, lysves užsirezervavę asmenys ateina prižiūrėti savo augalų jiems patogiu metu, daržas yra visada atviras. Tačiau, yra ir galimybė darbuotis kartu – ketvirtadienio vakarai paskirti bendram darbui. „Neišnaudotų erdvių įveiklinimui puikiai tinka vietokūros įrankiai, kurie suteikia galią vietos gyventojams patiems kurti jaukius kiemus ir viešąsias erdves“, – sako „Idėjų lysvės“ iniciatorė.

Erdvės skatina susitikti lauke

Naujuose daugiabučių kvartaluose suprojektuotos erdvės taip pat įkvepia įvairiems užsiėmimams lauke ir sudaro sąlygas burtis bendruomenėms.

„Kiekviename kvartale svarbi konkreti erdvė, kuri skatintų atsirasti bendrumo jausmą ir užsiimti vienijančiomis veiklomis. Pavyzdžiui, ten gali išdygti daržai, kuriuose gyventojai kartu augintų daržoves ir jas prižiūrėtų. O gal toji erdvė būtų skirta grupinės mankštos užsiėmimams ar šunų dresiravimo kursams“, – sako architektas Saulius Pamerneckis, „SP architektų grupė“ vadovas.

Visorių rajone „SP architektų grupė“ suprojektavo naują „Eika“ valdomą daugiabučių kvartalą „Metų laikai“, kuris bus vystomas keturiais etapais, parduodama 620 butų. Pasak S. Pamerneckio, rengiant projektą ypatingas dėmesys buvo skiriamas šalia esančiam Visorių miško parkui, siekiant ir gretimų teritorijų žmonėms sudaryti galimybes lengvai į jį patekti. Be to, visame kvartale dominuoja prašviečiamumas, t.y. numatyta daug vietų, iš kurių būtų galima pamatyti Visorių miško parką.

„Rengdami projektą suformavome tris pagrindinius kvartalus su vidinėmis privačiomis erdvėmis kvartalo gyventojams. O taip pat suplanavome du viešus praėjimus nuo Visorių gatvės link miško parko. Taip pat pritarus savivaldybei atsiras nauja vieša erdvė šalia Visorių gatvės, kuri galėtų jungti ne tik minėto kvartalo gyventojus, bet viso augančio rajono bendruomenę“, – pastebi S. Pamerneckis, pažymėjęs, kad iš Visorių gatvės pirmuose projekto aukštuose numatytos komercinės erdvės, kur gali kurtis kepyklėlės ar kavinukės, o priešais jas formuotis pokalbiams ir poilsiui skirtos terasos.

Visorių vizijoje – vidutinės klasės rajonas su stipria bendruomene

Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad pamažu besiplečiantis Visorių rajonas turi daug potencialo formuotis stipriai vietos bendruomenei. Su kiekvienu naujos statybos projektu rajonas pasipildo nauja infrastruktūra – atnaujinamos gatvės, dviračių takai, bendros erdvės, sutvarkomi želdynai. Vienas iš projektų – „Metų laikai“, kuris bus statomas „Eika Development Fund“ įsigytame žemės sklype. Tai yra pirmoji naujausio investicijų valdymo bendrovės UAB „Eika Asset Management“ (EAM) valdomo fondo investicija.

„Visoriai yra vienas žaliausių rajonų Vilniaus mieste, kuris iš visų pusių apsuptas miško parko. Rajonas išsidėstęs prie pagrindinių miesto arterijų – Geležinio vilko ir Ateities gatvių, bet tuo pačiu nėra tiesioginio vizualinio ryšio ir triukšmo, nes gyvenamuosius namus nuo jų skirs Visorius juosiantis miško parkas, kuris gali atverti daug galimybių ir veiklų bendruomeniškumui stiprinti. Tikimės, kad prie to prisidės ir „Metų laikai“, – pasakoja Jolanta Dobradziejienė, įmonės „Eika“ plėtros direktoriaus pavaduotoja.

Visoriai yra nevienalypis rajonas, kuriame kaimynystę tarpusavyje kurs susiformavusių individualių namų kvartalo gyventojai ir naujai besiformuojantis daugiabučių kvartalas. Nekilnojamojo turto ekspertas prognozuoja, kad Visoriuose savo būstą ras tiek studijuojantis jaunimas, tiek brandaus amžiaus senjorai, kurie mėgsta laiką leisti pramogaudami su anūkais gamtoje.

„Visorius pagal aplinką galima būtų palyginti su Santariškių ir Lazdynėlių gyvenamaisiais kvartalais, tačiau minėtas rajonas yra gerokai arčiau miesto centro ir visos infrastruktūros, kurios gali prireikti. Tikėtina, kad po kelerių metų Visoriai bus pozicionuojami kaip stiprus vidutinės klasės būsto rajonas, išsiskiriantis vietiniu bendruomeniškumu“, – teigia J. Dobradziejienė.

Pasaulyje vis daugiau kalbant apie tvarumą, nekilnojamojo turto sektoriuje dažniau pastebimi išsikelti nauji siekiai, tikslai. Dalis bendrovių į savo strategijas įtraukia tvarumą bei jau netrukus matys naudą savo pelno eilutėse.
„Pas mus strategija atsirado pakankamai organiškai – ir pasaulis, ir mes, ir klientai taip nori. Kartu tai ir įmonės sąmoningumo, brandos klausimas. Kitais metais „Eika“ švęs 30 metų, manau, kad jau užaugome būti rinkos lyderiais nešdami šią vėliavą“, – Verslo žinioms sako Jorūnė Juodžbalytė, EIKA rinkodaros ir komunikacijos vadovė, inovacijų ir tvarumo koordinatorė.
Daugiau skaitykite Verslo žiniose: https://bit.ly/3yFxonA

„EIKA“ didžiosioms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios padeda ukrainiečių pabėgėliams Vilniuje, suteikė erdves Žvėryne, kur toliau bus teikiama humanitarinė parama. Blindžių g. 24A adresu esantis, 4,5 tūkst. kv. m ploto pastatas po truputį virsta centru, kur pabėgėliai galės gauti laikiną nakvynę ir maistą, psichologinę pagalbą vaikams ir suaugusiems, paramą higienos reikmenimis, būtiniausius daiktus (rūbus, namų apyvokos, vaikų priežiūros reikmenis). 

 

Šiuo metu pastate jau veikia Lietuvos Caritas bei Lietuvos Raudonasis kryžius. Planuojama, kad prie šių organizacijų greitu metu prisijungs ir „Gelbėkit vaikus“,  „Maisto bankas“ ir kt. Į šią vietą nevyriausybinės organizacijos kraustysis iš dabartinio registracijos centro Minties gatvėje. Patalpos suteikiamos mažiausiai iki vasaros galo.  Ne vienas partneris suvienijo jėgas, kad šis nenaudojamas pastatas galėtų virsti humanitariniu centru. „Servico“ pastatą išvalė ir sutvarkė, „Vilniaus vandenys“ nemokamai tiekia vandenį, „Vilniaus šilumos tinklai“ – šilumą, „Ignitis“ – elektrą.

 

„Karo metu visi stengiamės daryti, ką galime, kad padėtume Ukrainai ir jos žmonėms. Aplinkybės susiklostė taip, kad šiuo metu kaip tik turėjome didelį nenaudojamą, tačiau eksploatavimui tinkamą pastatą Vilniaus centre, kuris laukia leidimo naujam gyvenimui. Iškart prasidėjus karui jį pasiūlėme didžiosioms nevyriausybinėms organizacijoms naudoti, kaip joms atrodo tinkamiausia. Tai – puikus pavyzdys, kai pastatą galima pereinamuoju metu pritaikyti ir panaudoti geriems tikslams“, – teigia „EIKA“ generalinis direktorius Domas Dargis.

Balandžio pabaigoje vykusiame Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos (LŽPT) visuotiniame narių susirinkime 2022-2024 m. kadencijai išrinktas LŽPT prezidentas ir valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius bei naujoji LŽPT valdyba, kurios nariais tapo Laura Nariūnienė  (Akustinių tyrimų centras), Jorūnė Juodžbalytė (Eika), Kęstutis Kvietkauskas (SEES Group), Gintaras Stauskis (Vilnius Tech), Egidijus Dargevičius (Vesta Consulting), Linas Venslovas (Conresta). Valdybos nariai atstovauja NT vystymo, generalinės rangos ir statybų,  konsultavimo paslaugų ir tyrimų įmones bei technikos universitetą.

„Naujosios valdybos laukia didelių iššūkių ir pokyčių kupinas laikotarpis, kai tvarios aplinkos kūrimas taps norma didžiajai daliai statybų ir NT sektoriaus dalyvių“, – sako LŽPT Prezidentas Remigijus Simanavičius. Anot jo, racionalus resursų naudojimas, mažinant poveikį aplinkai, tvarumo, socialinės atsakomybės, žiedinės ekonomikos principų taikymas, „žalieji“ pirkimai įmonių veikloje įgaus vis didesnį mąstą, o tvarių pastatų sertifikavimas, gyvavimo ciklo analizės metodo naudojimas, CO2 emisijos skaičiavimas, taps svarbu architektų, inžinierių, vystytojų darbe.

Lietuvos žaliųjų pastatų taryba – ne pelno siekianti organizacija, kuri skatina tvarios aplinkos kūrimą, žaliųjų pastatų statybą ir inovacijas nekilnojamo turto rinkoje Lietuvoje. Organizacija vienija įvairių NT sričių profesionalus, inovatorius ir savo srities lyderius. Pagrindiniai Tarybos veiklos tikslai yra: formuoti nacionalinius žaliųjų pastatų standartus, mokymų pagalba didinti žaliųjų pastatų profesionalų skaičių ir jų gebėjimus, šviesti visuomenę apie žaliųjų pastatų privalumus ir jų teigiamą poveikį žmogaus sveikatai bei aplinkai bei siekti tvarų vystymą skatinančių teisės aktų atsiradimo.

LŽPT nariai yra šios įmonės: 2L Architects, Be-Live, CITUS, Conresta, Darnu Group, Eastnine Lithuania, EE Plius, Eika, Galio Group, Gealan, Gelmita, GLCO, Hanner, Hydro Building Systems Lithuania, IMI Hydronic Engineering, Jung Vilnius, Moderni izoliacija, MVP Lietuva, Omberg, Rinvest, Saint-Gobain statybos gaminiai, Samsung Climate Solutions, Saulės grąža, Schage Real Estate, SEES Group, Sweco Lietuva, Tarkett Baltic, Tenko Baltic, Tikkurila, Vesta Consulting, Vilnius Tech.

Straipsnis: https://sa.lt/dveju-metu-kadencijai-isrinkta-lzpt-valdyba-laukia-dideliu-issukiu-ir-pokyciu-laikotarpis/?fbclid=IwAR31H0z_rWtzbMiTV9PnCF1F4sziA0Cb_YOR_-_dVrgf1QtYA4VpfgVgA60

Išskirtiniai ir konceptualūs sprendimai atsipirko viešbučiui „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ – lyderiauja tarp 940 „Hilton Garden Inn“ viešbučių pasaulyje, o vietinėje rinkoje lenkė konkurentus ir kainoje, ir užimtume.

Vilniuje esantis viešbutis laimi ne tik vietinius apdovanojimus (kaip pvz. „Lietuvos turizmo forume“ – „Viešbutis-lyderis pandemijos metu“), bet yra pripažintas ir tarptautiškai: kelionių portaluose „Tripadvisor“, „Booking.com“ ir „Expedia“ viešbutis yra įvertintas aukščiausiais balais.

Lyderiauja ir tarp 940 „Hilton Garden Inn“ viešbučių pasaulyje, kurie yra net 55 šalyse. Pagal „Hilton“ kompanijos įvertinimus „SALT 2021“ ir „SALT YTD 2022“, Vilniuje esantis viešbutis viršija 80 rodiklį. Viešbučio komanda didžiuojasi, kad iš keturių įsteigtų „Hilton“ nominacijų, laimėjo net tris: geriausiu 2021 metų „Hilton Garden Inn“ Generaliniu direktoriumi tapo Tadas Ėvaltas, stipriausia pardavimų ir rinkodaros vadove – Zinaida Karpičienė, o vertinant viešbučio aptarnavimo lygį, švarą, paslaugumą priimant svečius, viešbutis „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“  užėmė pirmąją vietą pasaulyje tarp 940 Hilton Garden Inn viešbučių, t. y. pasiekė aukščiausią svečių įvertinimą.

„Pasididžiavimą mūsų komandai kelia ne tik tarptautinis pastebėjimas, išskirtiniai viešbučio rezultatai, bet ir tai, kad mūsų svečiai turi aukščiausią pasitenkinimą savo viešnage pas mus. Didelis komandos susitelkimas padėjo pasiekti šių rezultatų trečiaisiais viešbučio veiklos metais – kai pasaulį ištiko pandemija, o svetingumo industrija ieškojo būdų išgyventi. Tikiu, kad mūsų slaptas sėkmės receptas buvo noras išeiti iš komforto zonos ir nebijoti ieškoti naujų galimybių, eksperimentuoti, rizikuoti, neapsibrėžti aiškiais veiklos rėmais“, – įžvalgomis dalijasi viešbučio vadovas T. Ėvaltas.

Lyderiauja ir Lietuvos rinkoje

„Šiandien galime drąsiai teigti, kad metus baigėme lyderiaudami ne tik tarp konkurentų, bet ir visoje Vilniaus viešbučių rinkoje, savo segmente: pagal užimtumą, vidutinę pardavimo kainą ir rinkos užimamą dalį“, – sako viešbučio „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ vadovas Tadas Ėvaltas.

2021 metais viešbučio užimama rinkos dalis siekė net 191,7 %. Tai reiškia, kad „Hilton Garden Inn“ atveju – šis rodiklis yra dvigubas: viešbutis užpildė ne tik savo, bet ir konkurentų rinkos dalį. Tais pačiais metais viešbutis lenkė konkurentus ir vidutinėje kainoje – net 8 Eur. Tai reiškia, kad nors ir „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ vidutinė kaina buvo aukštesnė nei konkurentų, svečiai vis tiek rinkosi šį viešbutį.

Viešbučio atstovai teigia, kad klientai rinkosi juos ne dėl vienos priežasties. Įtaką darė ir žinomas, patikimas viešbučio prekinis ženklas su aukštais aptarnavimo ir saugumo standartais („Clean Stay“ protokolai). Bet didžiausią įtaką turėjo viešbučio matomumas per įvairius projektus, kurių komanda nepabūgo įgyvendinti pandemijos metu: pirmieji pristatė pop-up degustacines vakarienes kambariuose, kvietė klientus žiūrėti „Kino Pavasario“ repertuarą viešbutyje, siūlė „Privatų barą“ svečio kambaryje, organizavo teminius renginius viešbučio terasoje ir kiemelyje. Pirmieji rinkai pristatė šeiminius jungiamuosius kambarius, dienos kambarius – pavertė juos darbo erdvėmis, teikė ir ilgalaikio apgyvendinimo pasiūlymus.

„Būti kelis kartus sėkmingesniais nei konkurentai yra ne tik didžiulė pergalė, bet ir nuoseklaus darbo, vieningos, veiklios komandos rezultatas. Kartu jaučiame ir didžiulę atsakomybę prieš būsimus svečius, savininkus, socialinius partnerius, nes planuojame rezultatą dar labiau gerinti“, – sako Tadas Ėvaltas.

Šią vasarą viešbutis žada rinkai pristatyti stogo terasą – naują erdvę su panoraminiu vaizdu privatiems renginiams, kurioje organizuos ir temines pop-up degustacines vakarienes. Pažymi, kad viešbučio savininkai „EIKA“ mato augantį viešbučio potencialą: toliau itin didelį dėmesį skirs atsakingam verslui, tvariam keliavimui, viešbučio inovacijoms – tam numatytos papildomos investicijos.

Balandžio 26 dieną jau devintą kartą EIKA pasidžiaugė Vilnius TECH Statybos fakulteto studentais skirdama vardines stipendijas už puikius studijų rezultatus ir aktyvų įsitraukimą į akademinę bei visuomeninę veiklas.

EIKA vardinės stipendijos pradėtos skirti nuo 2014 metų, o bendras stipendijų fondas jau siekia 24 500 tūkst. EUR. Šiemet EIKA stipendijos skirtos: Karolinai Jucikaitei, Henrikui Murauskui, Rokui Songailai, Rūtai Gričenaitei, Ryčiui Bičkauskui, Leonardui Prialgauskui ir Gerdai Vitkauskaitei.

Studentams rankas spaudė EIKOS generalinis direktorius Domas Dargis bei Statybos fakulteto dekanas doc. dr. Remigijus Šalna. Taip pat susitikime su studentais ir dekanu bei prodekane doc. dr. Loreta Kanapeckienė dalyvavo EIKA rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jorūnė Juodžbalytė, projektų valdymo vadovas Robertas Grigalis, projektavimo vadovas Kęstutis Taletas, statybų vadovas Mantas Jurgilas, vidinės komunikacijos projektų vadovė Martyna Gauronskytė. 

Susitikimo metu buvo aptartos statybos sektoriaus aktualijos, inovacijos, temos, kurios įdomios studentams, o EIKA komandų vadovai pasidalino ir savo studijų laikų prisiminimais bei patarimais, kadangi jie taip pat vaikščiojo šio universiteto koridoriais.

Džiaugiamės ilgamete draugyste, studentų susidomėjimu inovatyviomis temomis ir kad galime paskatinti jaunus profesionalus žengti pirmyn.

,,SPA Vilnius Anykščiai“ paskelbtame viešbučio ir SPA centro plėtros architektūriniame konkurse nugalėtoju išrinktas darbas nr. 715612, kurį kūrė architektų kolektyvas – Povilas Čepaitis, Mindaugas Šutėnas ir Berta Meironaitė. Konkursui iš viso buvo pateiktos trys architektūrinės idėjos, kurias vertino kompetentinga komisija. 

Komisijos vertinimu, nugalėtojų darbas pasižymėjo logiškais ir optimaliais funkciniais sprendimais – išvengta begalinių koridorių, SPA ir restoranas yra lengvai pasiekiami, o  konferencijų centro vieta parinkta sėkmingiausiai iš visų pasiūlytų idėjų.

Taip pat buvo įvertinta ir tai, kad pastatų kompleksas sklype užima nedaug vietos, lieka galimybė dar vienam plėtros etapui. Komisija pažymėjo, kad architektai pasielgė labai teisingai suskaidydami viešbučio dalį į atskirus, nedidelius tūrius ir SPA dalį integravo pirmame aukšte po gyvenamaisiais kambariais. Be to architektai puikiai išsprendė recepcijos erdvę, labai sėkmingai sujungiant visas keturias (SPA, viešbutis, konferencijų centras ir restoranas) komplekso funkcijas.

Konkurse taip pat dalyvavo „Aketuri architektai“ bei „Design-Cell Architecture“. Su konkurso darbais galima susipažinti čia.

Primename, kad konkurso tikslas buvo išplečiamam viešbučiui ir SPA rasti geriausią architektūrinį sprendimą bei tinkamiausią vietą sklype. Pastatas turės atitikti sklypui galiojančius reglamentus bei derėti prie esamos aplinkos ir Anykščių šilelio kraštovaizdžio.

Konkursą organizavo UAB „Eika“, jis buvo rengiamas pagal architektūros konkursų rengimo tvarką, numatytą Lietuvos architektų sąjungos Architektūros konkursų organizavimo nuostatuose (patvirtinta Lietuvos architektų sąjungos Tarybos 2019-02-20 d. sprendimu), Lietuvos architektų rūmų Laikinuosiuose architektūrinių konkursų organizavimo nuostatuose (patvirtinta Lietuvos architektų rūmų 2018-04-13 d., Nr. T18/01).

Nepraleiskite rinkos naujienų!