„EIKA“ grupei priklausanti nekilnojamojo turto projektų valdymo įmonė „EIKA Development” skelbia pratęsusi ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį su didžiausia Vilniaus Goštauto g. 40A esančio verslo centro kliente „Shift4 Payments“, kuri toliau didins nuomojamo biuro plotą – pasirašyta sutartis dėl papildomų 1400 kv. metrų naujai statomame jungties pastate.
2017 m. savo biurą Vilniuje atidariusi JAV mokėjimų apdorojimų bendrovė per septynerius metus išaugo į daugiau nei 800 darbuotojų turintį padalinį. Įmonė ko ne kasmet didina Goštauto gatvėje įsikūrusiame „EIKA Verslo centre” nuomojamo ploto kiekį, o šį mėnesį pasirašė naują ilgalaikę sutartį, kurios dėka toliau vykdys biuro plėtrą šioje lokacijoje.
Įmonė „Shift4 Payments“ išlieka didžiausia bendrovės „EIKA Development“ valdomo „EIKA verslo centro” kliente ir po naujai pasirašytus sutarties nuomosis virš 5 tūkst. kv. metrų ploto pastatų komplekse, kurio bendras eksploatuojamas plotas viršija 16 tūkst. kv. metrų.
“Mūsų verslas nuosekliai auga visame pasaulyje, todėl džiaugiuosi, kad kitus metus Vilniuje pradėsime su daugiau nei 850 specialistų komanda. „Shift4“ padalinys Vilniuje yra vienas didžiausių mūsų kompanijos biurų pasaulyje. Vienas iš svarbiausių prioritetų mums – darbuotojų gerovė, todėl norime, kad biure žmonės jaustųsi patogiai ir norėtų čia dirbti. Itin vertiname patogią A. Goštauto gatvės lokaciją miesto centrinėje dalyje bei galimybę kiekvienam darbuotojui suteikti automobilio parkavimo vietą. Po biuro rekonstrukcijos darbuotojai turės ne tik komfortiškas darbo vietas, naujas susitikimų bei poilsio erdves, bet galės leisti laiką ir erdvioje terasoje su nuostabiu vaizdu į Neries upę“, – pažymi Tadas Vizgirda, „Shift4 Payments Lithuania“ vadovas.
„Džiaugiamės galėdami tęsti ilgametį bendradarbiavimą su „Shift4 Payments” ir būdami jų verslo augimo partneriais“, – teigia „EIKA Development“ turto valdymo departamento direktorius Giedrius Brūzgė.
Šių metų lapkritį startavusių „Dvynių” jungties statybų metu tarp 4 ir 5 pastatų aukštų bus statoma 1400 kv. metrų ploto jungtis, įrengiama iki 500 kv. metrų ploto terasa su vaizdu į Nerį, taip pat bus atnaujinama esama pastatų bendroji infrastruktūra. Darbų pabaiga numatoma 2026 metų I ketvirtį.
Be „Shift4 Payments“, šiame verslo centre veiklą vykdo ir tokie tarptautiniai prekės ženklai, kaip „Acme Grupė“, „AON“, „Brink’s Lithuania“, „Pfizer“ ir daugybė kitų. Viename iš „Dvynių“ savo centrinę būstinę turi ir pati „EIKA” įmonių grupė.
Dar 2003 m. vystyti pradėtą ir vienu pirmųjų modernių biurų nuomos pastatų Vilniuje tapusį „EIKA Verslo centrą” sudaro du dvylikaaukščiai pastatai ir jungiamasis 2 aukštų korpusas. Tvarumą akcentuojantis verslo centras prieš penkerius metus sulaukė tarptautinio įvertinimo –2019 metais virš 16 tūkst. kv. metrų ploto turintis verslo centras įvertintas tarptautiniu BREEAM tvarumo sertifikatu „Very good“ kategorijoje, o 2022 metais investavus į pastato pagerinimus, gautas „Excellent“ įvertinimas.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „EIKA Development“ teigia, kad NT rinka Vilniuje pagal pardavimus lapkritį augo 17 proc. lyginant su spalio mėnesiu. Jei pardavimų tempas ir toliau nemažės, per 2024 m. rinkoje bus parduota daugiau nei 3000 butų, tai yra 40 proc. daugiau nei pernai. Rinkos atsigavimą aiškiai iliustruoja ir tai, kad lyginant su pernai lapkričiu, šiemet butų parduota beveik 2,5 karto daugiau. Be to, lapkritį naujos statybos butų buvo parduota daugiau nei jų buvo pasiūlyta rinkai.
„EIKA Development“ duomenimis, šių metų lapkritį Vilniuje buvo parduota 386 butai, kai pernai tuo pačiu metu – 158. Šių metų spalį Vilniuje buvo parduota 329 butai, taigi, per mėnesį pardavimai išaugo 17 proc. Skaičiuojant visus metų duomenis, dar nesibaigus lapkričiui, Vilniuje buvo parduota 2780 butų, kai pernai per visus metus – 2302, o 2022 m. – 2252.
Populiariausi lapkritį buvo vidutinės klasės butai, kurių parduota 196, kai spalį šioje klasėje pardavimai siekė 129. Ekonominės klasės butų pardavimas lapkritį liko beveik toks pats kaip praėjusį mėnesį: lapkritį jų parduota 182, kai spalį – 180. Prestižinės klasės butų lapkritį parduota 10, kai spalį – 18, tačiau šioje klasėje itin sėkmingas buvo rugsėjis, kai buvo parduoti 36 butai.
Lapkritį augo ir naujų butų pasiūla – rinkai pasiūlyti 345 nauji butai, kai spalį – 250. Per šiuos metus iki lapkričio pabaigos Vilniuje rinkai jau pasiūlyti 3402 nauji butai, kai pernai per visus metus – 2810, 2022 m. – 2864.
Iš viso šiuo metu Vilniaus rinkoje siūloma 4240 naujų butų, kai praėjusių metų lapkritį šis skaičius buvo 3517.
„EIKA Development“ šių metų lapkritį pardavė 34 butus, kai, palyginimui, pernai lapkritį – 22. Šiuo metu „EIKA Development“ užima 12 proc. NT rinkos Vilniuje dalį.
„Lapkričio mėnesį Vilniuje parduota daugiausiai butų nuo karo pradžios. Dėl mažėjančių palūkanų bei gerėjančių lūkesčių į rinką grįžta būsto pirkėjai, kurie sprendimą pirkti buvo atidėję nuo 2022 metų, tad toliau matome akivaizdų rinkos atsigavimą, kas leidžia jau galvoti apie tai, kur galima sėkmingai nukreipti investicijas ateinančiais metais“, – sakė „EIKA Development“ plėtros direktorius Tomas Žiaugra.
Lapkričio mėnesio „Investuok“ žurnalui „EIKA Asset management“ generalinė direktorė Viktorija Orkinė pasakojo apie bendro gyvenimo projektą Rygoje ir kodėl į jį investavo.
Didmiesčiuose gyventojų skaičius auga, o būstų jiems visiems nepakanka. Tuo labiau kad daugelis nori gyventi netoli centro ar kitoje patogioje vietoje ir ieško galimybių tai daryti už prieinamą kainą. Vis daugiau Europos didmiesčių kaip išeitį siūlo bendro gyvenimo erdves (angl. co-living), kurios patenkina šiuos poreikius ir siūlo kitus šiuolaikinio gyvenimo būdo privalumus.
Visą straipsnį rasite čia.
Kaina, vieta mieste, galimybė statyti automobilį – svarbiausi kriterijai žmonėms, perkantiems naują būstą, rodo „EIKA Development“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikta reprezentatyvi Vilniaus gyventojų apklausa. Tačiau šie kriterijai gali kisti priklausomai nuo pirkėjų amžiaus, gaunamų pajamų.
Kainą kaip svarbiausią kriterijų perkant naują būstą nurodė daugiausiai Vilniaus gyventojų. Po to sekė rajonas (vieta mieste), galimybė automobiliui statyti, infrastruktūra (netoli esantys darželiai, mokyklos, parduotuvės, viešojo transporto stotelės), garantijos įsigyjant būstą, pastato baigtumas, vystytojo reputacija ir patirtis. Kur kas mažiau žmonių nurodo, kad jiems svarbi būsto aplinka, pastato architektūra ir išvaizda, papildomos laisvalaikio erdvės gyventojams.
Tyrimas parodė, kaip šie kriterijai keičiasi skirtingose amžiaus ir pajamų grupėse. Garantijos įsigyjant būstą – svarbiausias kriterijus vyresniems nei 45-erių metų amžiaus ir gaunantiems mažesnes pajamas Vilniaus gyventojams. Vyresniems nei 55-erių metų žmonėms garantijos perkant būstą beveik dvigubai svarbesnės nei 24-44 metų amžiaus nekilnojamojo turto pirkėjams.
Vystytojo reputacija ir patirtis, atsiliepimai apie statytoją labiau svarbūs jauniems, 24-34 metų pirkėjams, ir vyresniems nei 55-erių metų žmonėms.
Infrastruktūra svarbiausia 24-45 amžiaus žmonėms, perkantiems naują būstą. Vyresniems pirkėjams šis kriterijus taip pat rūpi, bet reikšmingai mažiau. Vyresniems nei 55-erių metų žmonėms mažiausiai svarbi pastato architektūra, išvaizda ir aplinka, ar yra vaikų žaidimo aikštelės, vidinis kiemas, želdiniai, kaip atrodo bendros erdvės, laiptinės.
Vyresniems žmonėms labai svarbu, ar jie turės vietą automobiliui statyti – 24-34 metų amžiaus grupėje šis kriterijus nurodomas kaip mažiau svarbus.
Kainai mažiau jautrūs yra 35-44 metų pirkėjai ir tie, kurie gauna didesnes nei 3001 euro pajamas vienam žmogui. Gaunantiems mažesnes pajamas kaina išlieka pačiu svarbiausiu kriterijumi.
„Tyrimas patvirtino tai, ką matome ir kasdienėje praktikoje. Žmonėms, priklausomai nuo jų gyvenimo aplinkybių, rūpi įvairūs kriterijai, bet kaina aktuali beveik visiems. Šis tyrimas taip pat parodė, kad „EIKA“ pirmauja tarp kitų nekilnojamojo turto vystytojų kaip bendrovė, Vilniaus gyventojų nuomone, siūlanti geriausią kainos ir kokybės santykį rinkoje. Tai atspindi mūsų pačių sau keliamus tikslus, tad džiaugiamės, kad tai mato ir esami ar būsimi klientai“, – sako Tomas Žiaugra, „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius.
Tyrimas buvo atliktas bendrovės „Spinter tyrimai“ 2024 m. spalio 4-17 dienomis, jame apklausti 523 respondentai, tai yra, Vilniaus gyventojai nuo 24 iki 65 metų amžiaus.
Ketvirtadienį, lapkričio 14 d., „EIKA“ grupė išperka 5 mln. eurų vertės emisiją, kuri buvo išleista prieš dvejus metus, 2022 m. lapkritį. Obligacijos buvo išplatintos su 7 proc. pajamingumu, palūkanos buvo išmokamos kas pusmetį. Į šią emisiją investavo 90 fizinių ir juridinių asmenų.
Domas Dargis, „EIKA“ grupės generalinis direktorius, pasakojo, kad sprendimas išpirkti obligacijas buvo priimtas atsižvelgus į grupės valdomų įmonių planus.
„Matome tolesnes augimo ir investavimo galimybes Lietuvoje ir kitose Europos rinkose, taip pat įvertinę stabilią, tvirtą “EIKA” grupės įmonių finansinę padėtį bei įvairias galimybes pritraukti finansavimą, planuojame imtis naujų projektų. Neatmetame galimybės esant patrauklioms sąlygoms sugrįžti ir į obligacijų rinką“, – sako D. Dargis.
Pasak jo, emisijoje dalyvavo tiek mažmeniniai investuotojai, paprastai investuojantys iki 50 tūkst. eurų, tiek laisvų lėšų turintys didesni investuotojai (angl. high net-worth indviduals), didelį susidomėjimą parodė ir privačios bankininkystės klientai: „Esame jiems labai dėkingi už pasitikėjimą ir jau dėliojame ateities planus, kad ir toliau galėtume augti kartu“.
Dar vieną, taip pat 5 mln. eurų vertės obligacijų emisiją „EIKA“ grupė iš investuotojų išpirko rugsėjo mėnesį.
Obligacijų išpirkimas indikuoja saugią grupės finansinę struktūrą ir galimybę naudoti alternatyvius finansavimo šaltinius, ypatingai šios dienos kontekste, kuomet didžioji dalis obligacijų emisijų yra refinansuojamos. Skaičiuojama, kad finansinis grupės svertas arba skolinių įsipareigojimų ir turto santykis (angl. loan-to-value) grupės lygiu nesiekia 45%, ir išlieka konservatyvus.
Šiuo metu „EIKA“ grupės bendrovės taip pat yra išleidusios obligacijas projektinių bendrovių lygyje projektams „Užupio personos“ (1 mln. eurų) ir „Jasinskio2“ (3 mln. eurų), kurios buvo išleistos per obligacijų platformą „BeMyBond“. Grupės įmonė taip pat yra išleidusi 8 mln. eurų obligacijų emisiją karinio miestelio vystymui Šiauliuose, kurią išpirko Baltijos šalių pensijų fondai, emisija yra listinguota pagrindiniame obligacijų sąraše „Nasdaq Baltic“ biržoje.
Miesto lyderiai turi žinoti, kokį miestą jie nori kurti, turėti savo viziją, telkti ekspertus ir bendruomenę – būtent savivaldybė turi būti esminis miesto vystytojas, žinantis kryptį ir bendrą planą, įsitikinęs Robertas Dargis „EIKA” grupės valdybos pirmininkas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas. Apie tai, kokias problemas mato ir kokius sprendimus siūlo, jis kalbėjo šiandien, lapkričio 13 d. vykusiame jau 18-ą kartą surengtame Lietuvos urbanistiniame forume, kuriame visas dėmesys skirtas funkcionaliai subalansuotam, tvariam ir ekonomine logika pagrįstam miestui.
Savivaldybė – pagrindinis miesto vystytojas
Dargis prisiminė, kad dar 2006 m. šis urbanistikos forumas gimė norint suburti visus dirbančius šioje srityje ir turėti vietą, kur būtų galima diskutuoti apie visiems, kuriantiems ir auginantiems miestus, bendras problemas, iššūkius ir galimybes.
„Laisvos Lietuvos augimas stokojo tam tikrų apibendrinimų, tendencijų matymų, o kartu ir bendrų darbų su įstatymų leidėjais, miestų administracijomis, architektais, nekilnojamojo turto vystytojais ar investuotojais“, – pastebėjo jis.
Dargis apgailestavo, kad po nepriklausomybės atkūrimo ir ją sekusios pertvarkos buvo nepelnytai nuvertinta viena svarbiausių valstybės ekonomikos sričių – miestų planavimas. 2000-aisiais tapęs Vyriausybės kancleriu jis pasiūlė žemės politikos valdymą atiduoti i Aplinkos ministerijos rankas, kad į planavimo ir žemės valdymo politiką būtų žiūrima ne kaip į atskiras, o bendras sritis.
„Su premjeru Andriumi Kubiliumi buvome parengę Nacionalinės žemės tarnybos perdavimą Aplinkos ministerijai, kaip ir žemės valdymą savivaldybėms, bet dėl to piestu stojosi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Bet, kaip žinote, nuo šiemet miestas pagaliau disponuoja savo žeme“, – džiaugėsi jis.
Dargis įsitikinęs – esminis miesto vystytojas yra pati savivaldybė: „Būtent ji. Ne „Citus“, ne „Hanner“, ne „Eika“, o pats miestas ir jo lyderiai. Miestas, miesto meras, turintis savo rankose viziją, kokį jis nori matyti miestą po 15-20-25 metų, yra pagrindinis miesto vystytojas“.
Sėkmės receptas slypi bendruomenėse
Dargio nuomone, miestas, savo rankose turėdamas planavimo pajėgumus, valdydamas savo žemę, gali įgyvendinti tvarų miesto augimą: „Miestas, matydamas visus sluoksnius – ekonomiką, infrastruktūrą, švietimą, sveikatą, sportą, socialinius klausimus – gali ir turi užduoti toną visoms mieste veikiančioms bendruomenėms“.
Pasak jo, 21 amžius stipriai keičia supratimą apie šiuolaikinį miestą.
„Aplinkosauga, šilumos dujų išmetimas, technologijų ir socialiniai pokyčiai formuoja ir kitokį supratimą, koks gali ir koks turi būti miestas. Technologiniai pokyčiai kuo toliau, tuo labiau lemia, kad nebėra grynųjų teritorijų – gyvenamųjų, prekybinių, biurų – vis daugiau plėtojamos teritorijos, kurias galėtume pavadinti multifunkcinėmis. Bet tam reikia visų čia dirbančių, gyvenančių, besimokančių bendro indėlio. Miestas visų pirma yra čia gyvenantys žmonės, jų bendruomenės“, – kalbėjo R. Dargis.
Jis pastebėjo, kad pagrindinis augančio miesto sėkmės laidas yra miesto lyderių gebėjimas įtraukti miesto bendruomenes į jo ateities kūrimą: „Gebėjimas suburti miesto bendruomenes, investuotojus, didžiulį mokslinį potencialą ateities miesto vizijos kūrimui ir įgyvendinimui sudaro didžiules prielaidas ne tik pačiam miestui, bet ir regionui“.
Vilnius gali tapti regiono lyderiu
Dargis įsitikinęs, kad šiandien Vilnius turi visas prielaidas tapti regiono centru ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir lyginant su Lenkijos šiaurės rytiniu regionu.
Pasak jo, augimui yra visos reikalingos prielaidos: ekonomika auga sparčiausiai regione, technologijų vystymasis auga kartais vos per kelerius metus, atlyginimai auga kartu su žmonių perkamąja galia, turime stiprų akademinį klasterį, apimantį sritis nuo tradicinių mokslų, menų iki šiuolaikinių biotechnologijų, medicinos klasterį, vienijantį universitetą, ligonines, tyrimų centrus.
Galvojant, ką dėl to reikėtų daryti, R. Dargis darkart priminė ilgalaikės vizijos būtinybę: „Miesto augimas ir vystymas turi turėti aiškius planus, ambiciją, kuriomis kryptimis, kokiomis apimtimis jis augs ir kaip mes įsivaizduojame, kaip atrodys Vilnius ir kiek jame bus gyventojų, pavyzdžiui, 2040-ais metais, kur jie gyvens, dirbs, pramogaus, mokysis, gydysis ir t.t.“
Įvardino spręstinus klausimus
Dargis kalbėjo, kad pagrindinis miesto kokybės gerinimas nėra niekaip apspręstas vieno ar kito vystytojo projekto atsiradimo: „Mes turime nuolat sekti ir planuoti gyventojų infrastruktūros vystymą ir vienas pagrindinių su tuo susijusių dalykų yra judėjimas mieste. Vilniaus mieste žmonės ne tik gyvena – čia kasdien dar apsilanko apie 10 tūkst. žmonių, visų jų judėjimo schemos yra prielaida efektyviam miesto gyvenimui. Teisinga miesto susisiekimo infrastruktūra leidžia žmonėms sutaupyti laiko, kurį jie praleidžia spūstyse“.
Taip pat būtina spręsti miesto aplinkos kokybės klausimus. „Čia daug ką galime pasiekti dirbdami ranka rankon su vystytojais. Akumuliuotos, suplanuotos žalios teritorijos, kurių įveiklinimą galima padaryti sukooperavus lėšas būtų kaip alternatyva nenuilstamai kovai už vieno ar kito medžio išlikimą. Reikia suprasti, kad medžiai, kaip ir žmonės, užauga, pasensta ir miršta, o jei vienas medis neišvengiamai stabdo planingą miesto vystymą ir gali būti atsodintas, reikia kelti klausimą, kokia pozicija turėtų būti teisinga“, – pastebėjo jis.
Vienas iš kertinių tvaraus miesto vystymo aspektų yra ekonomika. „Pragyvenimo kaštai nuosekliai kyla ir turbūt tai irgi turėtų iš dalies padėti nuspręsti, koks miestas turi būti auginamas. Našesnis inžinierinės infrastruktūros išnaudojimas, miesto transporto panaudojimo prioritetas turėtų lemti miesto mastelį ir tendencijas“, – kalbėjo R. Dargis ir atkreipė dėmesį, kad miestas nėra tiesiog vienkiemių sankaupa.
Taip pat, pasak jo, reikėtų galvoti ir apie būsto įperkamumą, socialinius būstas, atsižvelgti ir į prie Vilniaus besiglaudžiančias teritorijas ir ten gyvenančius žmones, patogų jų susisiekimą su sostine.
Investicijų analizės nėra
Nors Vilniaus miestas yra Lietuvos ekonomikos garvežys, R. Dargis apgailestavo, kad iki šiol nėra atlikta jo ekonomikos ir investicijų analizė, neaišku, kiek per paskutinius 10 metų buvo investuota mieste, koks yra investicijų planas ateinantiems 15-20 metų, į kokius sektorius norime pritraukti investicijas.
Taip pat reikia apsispręsti, kokia mokestinė sistema įgalintų planuoti miesto valdyseną. „Dažnai kalbame apie nekilnojamojo mokesčius be supratimo – aš įsitikinęs, kad mokesčiai ir turi būti tas instrumentas, užtikrinantis miesto gyvybingumą ir plėtrą. Tai yra mokestis už tą paslaugą, kuri, kaip kartais klaidingai galvojame, nieko nekainuoja“.
Be to, miestas gali naudotis savo galimybėmis konsoliduojant teritorijas, kad jos būtų vystomos ir įsisavinamos tvariai, taip pat jis turi turėti nuolat veikiančias miesto kūrimo dirbtuves.
„Mums reikia turėti tam tikrą cechą, kuriame tiek vystytojai, tiek architektai, tiek akademiniai žmonės galėtų interaktyviai dalyvauti miesto problemų sprendimuose. Atskirai reikėtų paminėti socialinius miesto augimo aspektus – profesionalių sociologų, socioekonomistų įtraukimas į miesto kūrimą leistų matyti miesto ateitį įvairių kartų miesto žmonių akimis“, – kalbėjo R. Dargis.
Kaip vienas iš galimų ambicijų įgyvendinimų instrumentų, pasak jo, galėtų būti privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės projektai: „Nepamirškime, kad europinių pinigų lietus po 2028 m. pasikeis neatpažįstamai“.
Dėmesio reikėtų skirti ir miesto akcentams, meno erdvėms, skulptūroms ar kitiems kūriniams, sukuriantiems gyvybingą miesto vaizdą.
Veiksmų imtis būtina
Dargis įvardino ir veiksmus, kurių reikėtų imtis, norint įgyvendinti reikalingus pokyčius.
„Kartu su miesto administracija, architektų rūmais, kultūros paveldo institucijomis, miesto bendruomenėmis, akademine bendruomene reikia suburti nuolat veikiantį miesto vystymo forumą, kuriame galėtume diskutuoti savo matymus ir problemas, susijusias su miesto ateitimi. Į aktyvų miesto ateities kūrimo planą ir įgyvendinimą reikia įtraukti miesto tarybos narius ir juos delegavusias partijas – jų įsitraukimas leistų būti daug arčiau ambicijos įgyvendinimo“, – siūlė jis.
Kitas būtinas žingsnis – kartu su miesto administracija, planuotojais ir urbanistais aptarti, koks turėtų būti planavimo-derinimo procesas, ką reikėtų sutvarkyti kartu su įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais poįstatyminiais aktais.
„Manau, reikia turėti efektyvų ombudsmeno institutą – savotišką arbitražą, kuris spręstų iškilusias problemas. Taip pat reikėtų bent kartą per dvejus metus peržiūrėti ir pataisyti miesto bendrąjį planą, padaryti reikiamas korekcijas, kurios atsiranda bėgant laikui“, – siūlė R. Dargis.
„Nuo mūsų visų aktyvumo ir įsitraukimo ir priklausys, kokį Vilnių matysime mes, mūsų vaikai ir anūkai“, – priminė jis.
Žinomiausios Lietuvoje nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovės – „Hanner“, „EIKA“, „Citus“, „Realco“, Darnu Group“, rodo „EIKA“ grupės užsakymu bendrovės „Spinter“ atliktas tyrimas. Jei galėtų pasirinkti, daugiausiai žmonių rinktųsi pirkti būstą iš bendrovės „EIKA“.
„EIKA“ ir „Hanner“ – ryškios lyderės, vertinant tiek bendrą spontaninį žinomumą, tiek pirmą paminėjimą. „Spinter“ tyrimas parodė, kad bendrai spontaniškai „EIKA“ dažniau pamini moterys ir vyresni nei 44 metų respondentai, „Hanner“ – vyrai.
Daugiausiai respondentų (38 proc.) teigė, kad jei reikėtų rinktis nekilnojamojo turto vystytoją naujo statybos būsto pikimui, pirmasis jų pasirinkimas būtų „EIKA“. Antrasis jų pasirinkimas būtų „Hanner“ (37 proc.), toliau – „YIT Lietuva“ (14 proc.), „Darnu Group“ (12 proc.), „Merko“ (11 proc.).
Vertinant NT plėtros bendrovių įvaizdį, daugiausiai apklaustų Vilniaus gyventojų (35 proc.) teigė, kad „EIKA“ yra ta bendrovė, kuri siūlo geriausią kainos ir kokybės santykį. 63 proc. bendrovę „EIKA“ apibūdino kaip turinčią ilgametę patirtį plėtojant būsto projektus, 44 proc. – kaip turinčią profesionalius NT rinkos ekspertus, 43 proc. – kaip patikimą, suteikiančią ir vykdančią garantijas, 39 proc. – kaip užtikrinančią aukštą statybų kokybę.
„EIKA“ kartu su „Hanner“ ir „Darnu Group“ matomos kaip tos bendrovės, kurios rinkoje labiausiai pasižymi socialine atsakomybe, inovatyviais, nestandartiniais sprendimais.
Lyginant su 2023 m. rezultatais, matoma, kad bendrovės „EIKA“ įvaizdis gerėja. Statistiškai reikšmingai padidėjo tai, kaip Vilniaus gyventojai vertina jos ilgametę patirtį, patikimumą, kainos ir kokybės santykį, socialinį atsakingumą bei inovatyvumą rinkoje.
„Nekilnojamojo turto plėtros versle rezultatų negalima tikėtis per vieną naktį, todėl labai džiaugiamės matydami, kad mūsų ilgametis įdirbis, atsakingas požiūris į kokybę, garantijų pirkėjams suteikimą, ieškojimą sprendimų, kaip pasiūlyti kokybę už priimtiną kainą neša savo vaisius. Žmonės mato, kaip mes dirbame, kokius sprendimus priimame ir supranta galintys mumis pasitikėti – o mes ir toliau darysime viską, kad tą pasitikėjimą pateisintume“, – sako Martynas Žibūda, „EIKA Development“ generalinis direktorius.
Vertinant statybų rangos įmonių žinomumą, ryški lyderė buvo „EIKOS statyba“, kurią žinojo 72 proc. respondentų. Antroje vietoje buvo „Veikmės statyba“ (39 proc.), PST (35 proc.), „Naresta“ (34 proc.), „Jungtiniai projektai“ (24 proc.).
Tyrimas buvo atliktas bendrovės „Spinter tyrimai“ 2024 m. spalio 4-17 dienomis, jame apklausti 523 respondentai, tai yra, Vilniaus gyventojai nuo 24 iki 65 metų amžiaus.
Viktorija Orkinė, profesionali investuotoja, investicijų valdymo įmonės „EIKA Asset Management“ vadovė, sako, kad jai pačiai svarbiausias investavimo tikslas – užsitikrinti laisvę ir tai, kad nebūtum priklausomas nuo kitų. Ir nors, tiesą sakant, jau dabar galėtų sau leisti nedirbti, renkasi visgi to nedaryti – atradus savo sritį darbas jai tiesiog pernelyg įdomus. Tuos, kurie svajoja gyventi tik iš investavimo, V. Orkinė patikina – tai tikrai realu. Tik klaida būtų įsivaizduoti, kad tada daryti nieko nereikės – investavimas taip pat yra pastangų ir žinių reikalaujantis darbas.
Investavimas – irgi darbas
Sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ tinklalaidėje „Finansų rentgenas“ dalyvavusi V. Orkinė atviravo – pinigai jai pirmiausia užtikrina laisvę: gali rinktis restoraną, kuris patinka, o ne kurį gali sau leisti, gali keliauti, gali pati spręsti, su kuo ir ką nori dirbti.
„Mano požiūris į darbą yra toks, kad jame, be abejo, siekiu uždirbti, bet taip pat man svarbu ir realizuoti save. Man niekada neatrodė, kad darbas turi būti kančia – jis turi būti tai, kas tau įdomu, kuo tu mėgaujiesi, o kai žinai, kad tai darydamas gali ir uždirbti, be abejo, tai tave dar labiau motyvuoja. Todėl nesu iš tokių žmonių, kurie keltų sau labai konkrečius asmeninius investicinius tikslus, kad uždirbsiu, pavyzdžiui, milijoną ar du, ir tada jau man bus gana. Ne – dirbu, stengiuosi uždirbti ir keliu sau svarbiausią tikslą investuoti taip, kad ir sulaukusi pensijos galėčiau gyventi ramiai, nieko neprašydama ir nuo nieko nepriklausydama“, – kalbėjo ji.
Nors V. Orkinė pati kol kas net nesvarsto trauktis iš darbo rinkos, neslepia – investuotojų, kurie buvo priėmę tokį sprendimą, nes jautėsi uždirbę pakankamai, jai tekę sutikti ne vieną. Visgi, praėjus metams ar dvejiems jie grįžo su naujais sumanymais. Nieko keisto, nes žmonėms, pratusiems auginti verslus ar kitaip įdarbinti savo talentus gavus pakankamai poilsio, laiko sau, galiausiai vėl pasidaro nuobodu ir prabunda ambicijos.
„Tačiau tiems, kas apie tai svajoja – taip, iš investavimo gyventi yra realu. Bet nėra taip, kad investavimas reikštų visai jokio darbo. Tu gali patikėti kažkam savo pinigus ir visai nieko nedaryti, bet vis tiek turėsi pasigilinti, kas su jais daroma. Arba turėsi taip pasitikėti, kad net nekeltum jokių klausimų – bet tarp tų žmonių, kurie uždirba pinigus, neužduodančių klausimų nesu sutikusi. Tad reikės bendrauti, reikės pildyti dokumentus, atsirinkti, kur investuosi – visa tai užima laiko, tad nėra taip, kad nieko nedarysi“, – neslėpė ji.
Žolė svetur ne visada žalesnė
Orkinės ir jos šeimos investicijų portfelis – labai įvairus, kuriame yra akcijų, investicinių fondų vienetų, fizinio nekilnojamojo turto, juvelyrinių meno kūrinių ir tt. „Diversifikacija, tai yra, nesudėti visų kiaušinių į vieną pintinę – pirma investuotojų taisyklė“, – juokėsi ji.
Tai, kad pati turi įsigijusi ir savo vadovaujamų fondų akcijų, jai atrodo natūralu – juk pati jais tiki, o ir kiti investuotojai visai kitaip žiūri, kai žino, kad ji rizikuoja ir savo pinigais.
O pasiduoti kitų nuomonei ir priimti skubotus sprendimus – ne jai, nes visų pirma nori visapusiškai išnagrinėti argumentus. Tad nors ir, neslėpė, buvo sukirbėjusi mintis, kaip daug kas dabar susigundo, pirkti nekilnojamojo turto Ispanijoje, viską apsvarsčiusi jos atsisakė.
„Nėra taip paprasta nueiti į kitą rinką ir nėra visur ta žolė žalesnė, kaip iš pradžių gali atrodyti. Taip, karo pradžioje tikrai važiavau į Ispaniją ir buvau nusiteikusi pirkti ten butą. Nemažai jų apžiūrėjau, pasidomėjau įvairiais variantais, išsinagrinėjau mokesčius, kitus niuansus ir tada supratau, kad ten yra krūvos rizikų. Kai pradedi galvoti realistiškai, ar aš ten norėsiu skraidyti, ar norėsiu nuolat būti, ar nuomosiu, jei taip – kaip tai darysiu, kas jį prižiūrės, kiek tai kainuos, tada supranti, kad ten tos grąžos visai nebelieka“, – pasakojo ji.
Orkinė pabrėžė, kad su investicijomis į nekilnojamąjį turtą nebūna taip, kad užtektų tik sumokėti pinigus ir nededant pastangų laukti grąžos: „Taip nėra, galite pasiklausti tų, kas tiesiog butus nuomoja ir supranta, kiek ten yra darbo: tai kažkas sulūžo, tai nuomininkas išsikraustė, dar kažkas nutiko – to administravimo ir ūkio tikrai yra. Tai dar viena priežastis, kodėl investuodamas namų rinkoje tu jautiesi saugiau: čia žinai įstatymus, žinai, kas blogo gali nutikti, turi planą B, ką darysi, jeigu nutiks – tiesiog esi šalia, arčiau, turi informacijos“.
Visgi, pasak jos, jei pirkdami NT užsienyje jausitės ramiau – pirmyn. „Pirkite, jei taip nusiperkate psichologinį saugumą – viskas su tuo gerai: kai kurios investicijos yra ne dėl grąžos, o dėl to, kad norime jaustis ramiau ar mokame už dalykus, kurie mus džiugina. Bet ar dabar mums čia reikia viską parduoti šimtu procentu ir perkelti kažkur kitur? Manau, kad ne. Kažkiek investicijų užsienyje – labai gerai, tai vėlgi diversifikacija, bet reikia gerai apgalvoti, kiek jų perkelti, gal užtenka 20 proc.? Jei tikrai bus kažkas labai blogai, gal tada užteks ir to? Bet jei tu viską iškeli iš čia, tai mes patys sužlugdysime savo šalį, nereikės net niekam ateiti“, – pastebėjo ji.
Kaip pasirinkti, kur investuoti?
Orkinė pabrėžė – norintiems gyventi iš investavimo būtina būti smalsiems, domėtis, sekti naujienas, bendrauti, uždavinėti klausimus. Jei kažkokios srities visai neišmanote – galbūt geriau nesivelkite, arba investuokite laiko ir pastangų rasti patikimą konsultantą, tik, žinoma, pasiskaičiuokite, kad jam taip pat reikės sumokėti.
Renkantis iš skirtingų investavimo priemonių, reikia įsivertinti įvairiapusius argumentus – turite sau sąžiningai atsakyti, kaip toleruojate riziką, apgalvoti, kiek ilgam galite užrakinti turimus pinigus. V. Orkinė juokėsi, kad net ir jų su vyru nuomonės kartais išsiskiria – ji labiau norėtų naudotis banko paskolomis ir savus pinigus investuoti kitur, jis mieliau rinktųsi visai nesiskolinti ir investuoti tik tai, ką jau turi sukaupęs. Visgi, abiem išklausius vienas kito argumentus, kompromisą pavyksta rasti.
„Pavyzdžiui, aš esu investavusi į „EIKA Real Estate Fund“, komercinį fondą, kur pinigai yra užrakinti penkeriems metams – tai yra mano ilgalaikė investicija. Bet gyvenime būna visokių situacijų, kartais tu turi laisvų pinigų, nenori, kad jie nuvertėtų, bet žinai, kad po metų ar dvejų tau jų kažkokiam tikslui reikės. Tada galima rinktis kitus produktus, tokius kaip paskolos per sutelktinio finansavimo platformas. Tad aš rinkdamasi įsivertinu, ar man tinka laikas, palūkanų dydis, kokios yra paskolos užtikrinimo priemonės, ar jos man atrodo racionalios ir saugios – jei visi atsakymai mane tenkina, trumpuoju laikotarpiu tai yra gera investicija. Nematau didelio skirtumo tarp paskolos su įkeitimu per platformą nuo obligacijų“.
Orkinė aiškino iš investicijų į fondus besitikinti uždirbti daugiau nei iš fiksuotos grąžos produktų, ar tai būtų obligacijos, ar sutelktinio finansavimo platformos.
„Vėlgi, tai, kokią grąžą gausime iš investicijų fonduose, negali būti absoliučiai tiksliai prognozuojama – reikia suprasti, kad pateikiama prognozė iš esmės yra vertinimo metodikos klausimas. Todėl reikia išsinagrinėti ir apgalvoti, kiek tu tomis investicijomis tiki. Mes, pavyzdžiui, priimdami sprendimus esame labai konservatyvūs, visada įsivertiname įvairiausias rizikas, apgalvojame, kaip mes jas spręstume. Iš tiesų kartais tų rezervų mes tikrai susidedame gana daug, kartais dėl jų tau net sunku kažką nupirkti pasidaro, bet mes vadovaujamės požiūriu, kad norime tik pamatuotos rizikos. Tad investicijos fonduose – konservatyvesnės, jose reikalinga ilgesnė distancija, bet ten aš tikiuosi ir didesnės grąžos. O sutelktinio finansavimo platformose viskas labai aišku, fiksuota, kada kiek pinigų gausi, o terminas ten yra trumpesnis. Man atrodo, kad reikia ir tokių, ir tokių turėti“, – investicijų tipus lygino ekspertė.
O jei norite, pavyzdžiui, patys investuoti į nekilnojamąjį turtą, nepamirškite tiek įsigilinti į rinkos situaciją, tiek pasidomėti pardavėjo reputacija.
„Jei kalbame apie gyvenamąjį būstą, pirmiausia reikia pasižiūrėti, koks tai projektas, kur jis yra, kokia jo pardavimo kaina, ar tu pats ja tiki. Nes jei projekte pamatytumėte, pavyzdžiui, butus Naujininkuose, kuriuose kvadratinio metro pardavimo kaina būtų po 10 tūkstančių eurų, tai skambėtų kaip nesąmonė, o jei buto senamiestyje kvadratinio metro kaina kokie 5-5,5 tūkstančių eurų – įsivertintumėte, lyg normali kaina, už tiek jį turėtų nupirkti. Tada pasižiūri, kokia bendrai yra rinka, ar šiuo metu žmonės perka ar neperka butus, kokios yra statybų kainos. Kaip investuotojas tu taip pat turi žiūrėti, kokios yra užtikrinimo priemonės, ar yra kažkokios garantijos iš to, kam tu tuos savo pinigus patiki, ar ne, koks jo patikimumas, reputacija – tokius dalykus būtina pasitikrinti. Aš, tiesą sakant, nesuprantu tokių investicijų, jei yra blogų patirčių ir toliau kažkas investuoja“, – kalbėjo ji.
Svarbiausia – ne žinoti, bet mokėti rasti atsakymus
Orkinė prisipažino, kad valdydama kitų žmonių, taip pat profesionalių investuotojų kapitalą jaučia didesnę atsakomybę nei rizikuodama savo pinigais.
„Sau gali suklysti, ten – nelabai. Bet manęs negąsdina, kad tie žmonės yra profesionalai – taip net įdomiau. Tu ne visada žinai atsakymus, bet ieškai, randi, tada gali kitiems pateikti – taip aš tobulėju ir augu. Aišku, kad visko gali nutikti, bet, kaip sakoma, bijai vilko, neik į mišką. Svarbiausia, kad tu turi save maksimaliai atiduoti – negali aplaidžiai žiūrėti. Kai žinai, ką darai, tuo tiki, dedi energiją ir pastangas – galiausiai viskas pasidaro. Gal ne taip greitai, kaip nori, bet vis tiek tas rezultatas anksčiau ar vėliau būna“, – įsitikinusi ji.
Visą tinklalaidę galite paklausyti: https://youtu.be/f1dcvE9g0JY?si=8JjX_-hdkRmZyKQH
„EIKA“ grupei priklausanti nekilnojamojo turto projektų valdymo bendrovė „EIKA Development“ rūpinsis Kaune statomos šlapio gyvūnų maisto „Akvatera W“ gamyklos statybų valdymu bei statybų technine priežiūra. Skaičiuojama, kad bendros investicijos į šį projektą sieks 20 mln. eurų.
Viena moderniausių Šiaurės Europoje specializuota gyvūnų maisto gamybos kompanija „Akvatera“, priklausanti „KIKA Group“ įmonių grupei, gamina aukščiausios kokybės maistą augintiniams: sausus ekstruduotus šunų ir kačių maisto produktus, graužikų pašarus ir paukščių lesalus bei skanėstus.
Grupės valdomos naujai įkurtos įmonės „Akvatera W“ statomas A++ energinės klasės gamyklos pastatas Žemaitkiemio miestelyje, šalia A1 magistralės, turėtų iškilti iki 2025 m. pabaigos. 7,2 tūkst. kv. m. ploto 2 aukštų pastate bus įrengtos 2 gamybos linijos, įdarbinta apie 90 žmonių. Bendra projekto vertė sieks 20,5 mln. eurų. Projektą planuojama pradėti įgyvendinti 2024 m. ir baigti dar 2025 m.
Produkcijai gaminti bus naudojamos žaliavos, gaunamos tik iš atrinktų, patikimų tiekėjų. ISO standartai ir išsamūs laboratoriniai tyrimai užtikrina saugių ir kokybiškų produktų gamybą bei efektyvią kontrolę.
Sauso maisto „Akvatera“ gamykloje pagaminta produkcija jau pelnė aukščiausius apdovanojimus ne tik Lietuvos konkursuose, bet ir tarptautinį pripažinimą – produktai eksportuojami į daugiau kaip 60 pasaulio valstybių.
„Ši naujausių technologijų gamykla padės mums toliau išlaikyti veržlų augimą. Joje gaminsime šlapią maistą – konservus – dabar pasaulyje itin paklausiose nedidelėse „pouch“ maišelio tipo pakuotėse. Būtent tokio formato produktai mums sudarys sąlygas aktyviau bendradarbiauti su didžiaisiais Europos prekybos tinklais ir pasiūlyti savo klientams naujos kartos „Nature Protection“ funkcinį maistą. Tai dar labiau augins visos grupės konkurencingumą“, – sako Tauras Plungė, vienas iš „KIKA Group“ bendraįkūrėjų.
„Esame dėkingi „KIKA Group“ įmonių grupei už pasitikėjimą. Suprantame mūsų atsakomybę pabaigti gamyklos statybas laiku bei pagal numatytą biudžetą. Esame tikri, kad mūsų turima patirtis leis sėkmingai įgyvendinti ir šį nestandartinį projektą, kad „KIKA Group“ galėtų pasiūlyti dar daugiau kokybiškų produktų žmonėms, mylintiems savo gyvūnus“, – sako Martynas Žibūda, „EIKA Development“ generalinis direktorius.
„Nauja gamykla mums leis labiau išplėsti eksportą ir pasiūlyti dar daugiau produkcijos naminių gyvūnų mylėtojams visose mūsų rinkose. Išties džiaugiamės turėdami galimybę gaminti šiuos produktus Lietuvoje. Vertiname „Eika“ grupės reputaciją, patirtį ir partnerystę, todėl neabejojame, kad naujos gamyklos statybų valdymas yra labai patikimose rankose”, – sako Janita Januškauskaitė–Plungė, „KIKA Group“ bendrasavininkė.
Šiandien „KIKA Group“ valdo 128-ių KIKA prekės ženklo parduotuvių tinklą Lietuvoje ir Estijoje, kuriame grupė pernai pardavė 47% produkcijos. Grupės eksportas pernai augo 35% ir siekė 31,2 mln. eurų arba 43,5% grupės pardavimų. 2023 m. „KIKA Group“ konsoliduoti pardavimai augo 10% iki 71,7 mln. eurų.
Grupė bendrai eksportuoja į 65 pasaulio šalis. Didžiausia eksporto rinka išlieka Europa, kurioje dominuoja Čekija, Suomija, Lenkija, Ukraina ir Italija. Sparčiausiai grupės eksportas auga Azijos šalyse – Malaizijoje, Pietų Korėjoje, Indonezijoje ir Taivane.
Nekilnojamojo turto projektų valdymo įmonė „EIKA Development” skelbia pradedanti vieno pirmųjų Vilniaus verslo centro, esančio Goštauto g. 40A, atnaujinimo ir plėtros darbus, kurių metu statys pastatą, sujungsiantį du esamus verslo centro daugiaaukščius korpusus, o ant naujojo statinio stogo įrengs lauko terasą.
Viename iš „Dvynių“ savo centrinę būstinę turinti „EIKA“ įmonių grupė išlieka ištikima siekiui žengti tvarumo keliu ir skelbia lapkritį pradėsianti verslo centro plėtros projektą. Tarp 4 ir 5 pastatų aukštų bus statoma 1400 kv. metrų ploto jungtis, įrengiama iki 500 kv. metrų ploto terasa su vaizdu į Nerį ir atnaujinama jau dabar esamų pastatų bendroji infrastruktūra.
„Nuolat investuojame į tvarius sprendimus – 2019 metais virš 16 tūkst. kv. metrų ploto turintis verslo centras įvertintas tarptautiniu BREEAM tvarumo sertifikatu „Very good“ kategorijoje, o 2022 metais investavus į pastato pagerinimus, gautas „Excellence“ įvertinimas. Tai parodo, kad stengiamės gerinti kokybę bei rūpinamės, kad atitiktume aukščiausio lygio standartus. Taip gimė ir idėja sujungti pastatus, kurie savo kategorijoje išlieka rinkos lyderiais net ir po 20-ies metų“, – teigia „EIKA Development“ turto valdymo departamento direktorius Giedrius Brūzgė.
„Dvidešimtąjį jubiliejų paminėjęs „EIKA verslo centras“ ir toliau yra paklausus ir vertinamas nuomininkų tarpe – jau keletą metų iš eilės turime 100 proc. užimtumą. Be „Shift4“, didžiausių verslo centro nuomininkų sąraše taip pat galime rasti tokius tarptautinius prekės ženklus, kaip „ACME Grupė“, „AON“ ir daugybę kitų“, – atskleidžia įmonės atstovas.
2003 m. pradėtas vystyti „EIKA verslo centras“ buvo vienu pirmųjų modernių biurų nuomos pastatų Vilniuje. Šalia Neries išdygęs 12-os aukštų statinys tapo verslo centrų kokybės standarto simboliu sostinėje, o jame kūrėsi plačiai žinomų tarptautinių prekių ženklų įmonės. Po trejų metų duris atvėrė identiškas antrasis pastatas „dvynys“, o tarp jų – pastatus sujungiantis 2 aukštų „mažesnysis brolis“.
„Jungties statybų darbai turėtų startuoti jau lapkritį, o darbų pabaiga numatoma 2026 metų vasarį. Iš anksto atsiprašome visų „EIKA verslo centro“ nuomininkų ir mūsų kaimynų už laikinus nepatogumus“, – priduria G. Brūzgė.
