Per 2020 m. apsisuko visas ekonominis ciklas: nuo intensyvaus starto metų pradžioje, iki netikėto pandemijos sąlygoto įkritimo į visišką sąstingį bei vėl staigaus rinkos šoktelėjimo į nustebinusias aukštumas. EIKA įmonių grupė net ir tokioje neapibrėžtoje sveikatos ir ekonomikos aplinkoje išlaikė antrąją poziciją pagal butų pardavimus, išleido pirmąją įmonės istorijoje obligacijų emisiją, su Krašto apsaugos ministerija pasirašė karinio miestelio Šiauliuose plėtojimo ir administravimo sutartį, į projektų plėtojimą investavo 26,4 mln. EUR. Šiuo metu valdomų projektų planuojamų investicijų suma viršija 206 mln. EUR, o per 2021 m. į juos bus investuota apie 38,6 mln. EUR.

 Įžengus į 2021 m.

Pasak EIKA generalinio direktoriaus Domo Dargio pakylėti 2019 metų rekordų ir sėkmingų projektų pabaigtuvių su tokiais pačiais užmojais ir lūkesčiais pasitikome 2020 metus. Tačiau besitęsiantį buvimą kalniuko viršūnėje netikėtai pakeitė staigus kritimas žemyn ir susigūžimas iš baimės, kurią sąlygojo absoliuti nežinomybė, kuria kryptimi pasuks rinka. Teko greitai reaguoti, peržiūrėti investicijų prioritetus, projektų terminus, išmokti nuotoliniu būdu parduoti butus ar išnuomoti biuro patalpas. „Su tokia neįkainuojama greito prisitaikymo patirtimi kur kas tvirtesni žengiame į 2021- uosius metus – toliau laikysimės portfelio diversifikavimo ir NT paslaugų valdymo plėtros krypčių, ką sėkmingai darėme paskutinius kelerius metus, ypatingą dėmesį skirsime kliento patirties gerinimui bei stiprinsime tvarumo principus tiek gamybos procese, tiek galutiniame produkte“, – strategines įmonės kryptis brėžia D. Dargis.

Sėkminga obligacijų emisija – esame pasiryžę ir toliau skolintis iš rinkos

Metų pabaigoje sėkmingai išplatinta pirmoji EIKA grupės įmonių istorijoje 5 mln. vertės obligacijų emisija vainikavo ilgiau nei 25-erius metus kurtą pasitikėjimą ir reputaciją. Pasak D. Dargio pirmos emisijos sėkmė ne tik pamatavo mūsų patikimumą rinkoje, praplėtė  finansavimo šaltinius, bet ir suteikė galimybę kiekvienam gyventojui uždirbti bankų palūkanas ženkliai viršijančią grąžą iš plačiai diversifikuotos Eika grupės veiklos.

„Eika“ planuoja, kad pritrauktos lėšos bus skiriamos būsimų įmonės grupės projektų plėtrai, o pirmiausia – nukreiptos į Šv. Stepono gatvėje numatytą bendruomeniško gyvenimo  apartamentų („co-living“) projektą, kurio statyba prasidės netrukus. Priklausomai nuo lėšų poreikio, įmonė planuoja grįžti skolintis į kapitalo rinką šių metų pabaigoje.

2021 m. planai

2021 m. grupės planuose – baigti statybos leidimo procedūras verslo centro „FLOW“ Konstitucijos prospekte ir pradėti jo statybas, taip pat, susitarus su nuomininkais, 1500 kv.m. praplėsti Eika Verslo Centrą, pastatyti maisto prekių parduotuvę Pilaitėje. Bendro įmonių grupės valdomo komercinio ploto užimtumas praėjusių metų gale siekė 94 proc.

Eika taip pat planuoja kuo greičiau pradėti karinio miestelio Šiauliuose projektavimo darbus ir laiku pradėti suplanuotas statybas. Turime planų dalyvauti ir kituose PPP konkursuose, tam išnaudodami per daugelį metų sukauptą patirtį.

„Eika asset Management“ portfelyje trečiasis fondas

2020 m. UAB „Eika Asset Management“ (EAM) tęsė savo investicinę veiklą ir įsteigė trečiąjį nekilnojamojo turto vystymo fondą „Eika Development Fund“, kuris investuos į mišrios paskirties gyvenamąjį ir komercinį turtą. Pirmoji fondo investicija į gyvenamosios paskirties projektą Vilniuje numatyta 2021 m. pradžioje.

Įmonės valdomas komercinio nekilnojamojo turto fondas „Eika Real Estate Fund“ praėjusiais metais paskelbė apie investiciją į DHL logistikos terminalo statybą šalia Vilniaus oro uosto. Šio fondo investicijų portfelio formavimas per įsigijimus ir naujų projektų vystymą išlieka prioritetine EAM veikla. Pirmasis EAM fondas, „Eika Residential Fund“, 2020 m. baigė gyvenamosios paskirties projektą Antakalnyje, iš šiuo metu plėtoja du naujus projektus – „Mėlyni vilkai” Skroblų gatvėje ir „Šv. Stepono Baltas lapas” šv. Stepono gatvėje Vilniuje.

Butai perkami virtualiai

2020 m. antrus metus iš eilės Eika grupė išlaikė antrąją poziciją pagal naujų butų pardavimus Vilniuje pardavusi 351 butą, kurių vertė viršija 36,5 mln. EUR. Parduotų butų portfelyje dviejuose projektuose parduota daugiau nei 100 butų: „EIKA namai Pilaitėje“ – 109, o „Mindaugo” Baltame lape“ – 106 butai. Bendrame parduotų butų portfelyje vidutinės ir ekonominės klasės butų proporcijos panašios. „Rinkos situacija suponavo, kad negalime tikėtis tokių pačių rekordinių pardavimų kaip 2019 m., tačiau pasiektas rezultatas mus skatina kuo greičiau startuoti su naujais projektais, kad užtikrintume įvairiapusę būsto pasiūlą mūsų klientams. Kitas teigiamas dalykas atsiradęs kaip karantino pasekmė – butus klientai rezervuoja ar net pasirašo preliminarią sutartį neišeidami iš namų, be apsilankymo objekte. Dar 2017 m. pradėjome investuoti į projektų virtualią realybę, šiomis sąlygomis labai lengvai persiorientavome į nuotolinius pardavimus, o klientams tai tiko“, – teigia D. Dargis.

Per 2020 m. EIKA būstą siūlė 9-iuose projektuose, iš kurių keliuose parduoti paskutiniai butai. 2021 m. pasiūloje turėsime šiek tiek daugiau nei 400 butų šešiuose projektuose. Per pirmąjį ketvirtį planuojama baigti statybų leidimo procedūras projektuose „Mėlyni Vilkai“ ir „šv. Stepono  Balto lapas“.

 

Vilniaus universitetas (VU) su partneriu UAB „Eikos statyba“ pasirašė VU Medicinos fakulteto Mokslo centro pastato statybos darbų vykdymo sutartį, kuria pradedamas naujas unikalaus projekto įgyvendinimo etapas. Mokslo centras Vilniaus Santariškių rajone esančiame Santaros slėnyje, kur jau veikia VU ligoninės Santaros klinikos, prisidės prie kitų medicinos bei farmacijos srityse veikiančių įmonių infrastruktūros plėtojimo. Centre atliktų tyrimų rezultatai galės būti greitai pritaikomi klinikinėje praktikoje diegiant naujus ir tobulinant esamus diagnostinius metodus, prisidedant prie sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimo.

Tarptautinio lygio projektas, kuris pagerins medicinos situaciją Lietuvoje

VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas įsitikinęs, kad šis projektas ne tik atveria naujų galimybių, bet yra svarbus ir dabartinės koronaviruso pandemijos akistatoje, kai specializuoti mokslo ir medicinos centrai turi itin didelę reikšmę: „Šis mokslo centras – labai svarbus infrastruktūrinis projektas, kuris sudaro prielaidas proveržiui sveikatos moksluose ir suteikia visiškai naujas galimybes tarpdalykiniam bendradarbiavimui. Statybos prasideda pandeminės krizės metu, kai naujo žinojimo ir modernių technologijų poreikis kaip niekada akivaizdus.“

Pasak VU Medicinos fakulteto dekano prof. Algirdo Utkaus, naujasis mokslo centras bus skirtas ne tik medicinos mokslo fundamentiniams ir klinikiniams tyrimams vykdyti – pokytį pajus ir daugelis mokslininkų, kuriems smarkiai pagerės infrastruktūrinės darbo sąlygos ir atsiras galimybės dirbti su naujausia įranga, kurios įsigijimui pritarusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Pagaliau turėsime mokslo centrą, kuriame bus tikslingai tiriamos problemos, susijusios su žmonių sveikata, o tai svarbu ir valstybiniu, ir tarptautiniu lygmeniu. Permainos gerokai sustiprins Medicinos fakulteto mokslinę bazę, tikimės kokybiškos mokslinės produkcijos augimo, užsienio talentų pritraukimo, o tai neabejotinai bus naudinga ne tik VU, bet ir visai Lietuvai. Be to, mokslo centre įvairių pakopų studentai turės galimybę atlikti savo mokslinius darbus – čia vyks akademinė veikla“, – apie atveriamas galimybes pasakojo prof. A. Utkus.

Sukurta mokslinių tyrimų infrastruktūra leis mokslinę veiklą vykdyti nauju kokybiniu lygiu ir kurti inovacijas aktualiose mokslo kryptyse ir medicinos specializacijose. Bus sudarytos sąlygos atlikti darbus, orientuotus į ligų priežasčių identifikavimo, paveldimumo tyrimus, inovatyvius gydymo bei prevencijos metodus ir jų taikymą klinikinėje praktikoje.

„Šiuo metu pasaulyje itin daug dėmesio skiriama genetikos, genomikos sričiai, tad į tai, be abejo, yra atsižvelgta pastato projekte. Kai prieš 20 metų kilo tokio centro idėja, neturėjome net minčių apie farmacijos studijų programą ir farmacinius tyrimus, o šiandien turime didelių norų plėtoti tyrimus būtent šioje srityje, ne tik medicinoje. Taigi per laukimo laikotarpį norai ir ketinimai šiek tiek keitėsi, tačiau esmė liko ta pati – naujasis mokslo centras yra labai reikalingas ir laukiamas“, – sako VU Medicinos fakulteto dekanas.

Centre bus sudarytos palankios sąlygos vykdyti tarpdisciplininius tyrimus, juos derinti su klinikiniais tyrimais. Modernizavus ir sukoncentravus instrumentinę bazę ir biomedicinos mokslinį intelektinį potencialą aukščiausio lygio fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams vykdyti, bus padidintas mokslinės veiklos efektyvumas – didės tarpdalykinių tyrimų apimtis, publikacijų ir citavimų skaičius, mažės mokslinių tematikų dubliavimas, aktyvės žinių ir technologijų perdavimo ir komercinimo veiklos.

Naujos galimybės mokslininkams ir studentams

17 tūkst. kv. m ploto mokslo centre veiks Genetinių tyrimų centro, fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos, infekcinių ligų ir dermatovenerologijos, krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos, odontologijos, neurologijos ir neurochirurgijos, kitų klinikų specializuotų mokslinių laboratorijų kompleksas, atitinkantis aukščiausio lygio moksliniam ir eksperimentiniam darbui keliamus technologinius reikalavimus. VU Plėtros departamento Projektų valdymo skyriaus vadovo Daumanto Gudelio teigimu, centro patalpos atitiks aukščiausio lygio reikalavimus ir modernius sprendimus.

„Centro patalpų kompleksas atitiks ISO 6–8 švarumo klasę ir BSL2–BSL3 biologinės saugos lygį. Čia veiks širdies chirurgijos, kardiologijos ir angiologijos centras su operacinėmis, pažangiausia smulkių gyvūnų vaizdinimo aparatūra, gyvūnų laikymo patalpomis, bus įkurta vaistinė su ekstemporalių vaistų gamybos laboratorija. Mokslo centre suplanuotos konferencijų salės, auditorijos, konsiliumų, pasitarimų ir seminarų kambariai, kabinetai mokslininkams, doktorantams, bus įkurtas ir simuliacinės medicinos centras, praktinių užsiėmimų kambariai inovatyviam studijų procesui vykdyti“, – pasakoja D. Gudelis.

Naujame mokslo centro pastate numatytose erdvėse mokslininkams, studentams, rezidentams ir doktorantams atsiras daugiau galimybių, pagerės infrastruktūriniai sprendimai, bus kur kas patogiau vykdyti tyrimus, nes visos reikalingos patalpos bus vienoje vietoje – Santaros slėnyje. Išskirtinio projekto vertes įžvelgia ir projekto partnerio UAB „Eikos statyba“ atstovas.

„Po Infekcinių ligų padalinio pastatymo 2019 m. pabaigoje šis Medicinos fakulteto Mokslo centras sukuria mums galimybę kaupti dar didesnę patirtį su medicina susijusių pastatų statybose – tampame tikri ekspertai, o kartu priimame sau įsipareigojimą atlikti darbus kokybiškai ir laiku viename didžiausių įmonės istorijoje projektų tiek savo apimtimi, tiek investicijomis“, – teigia UAB „Eikos statyba“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas.

Bendra Mokslo centro projekto vertė šiuo metu siekia apie 37,1 mln. eurų, iš kurių didžiąją dalį – 23,1 mln. eurų – sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos, be to, 2020 m. pabaigoje gautas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pritarimas skirti 10 mln. eur finansavimą mokslinei įrangai įsigyti. Projektą tikimasi įgyvendinti iki 2023 m. pabaigos.

 

Sausio 8 d. krašto apsaugos  ministras Arvydas Anušauskas  pasirašė viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartis su UAB „Salvinta“ ir UAB „Partnerystės projektai keturi“, kurių galiojimo metu bus sukurta visiškai nauja karinė infrastruktūra trims Lietuvos kariuomenės bataliono dydžio vienetams Šiauliuose, Rokantiškėse (Vilniaus r.) ir Pajūryje ( Šilalės r.). Tai yra pirmas kartas, kai  objektų vystymas krašto apsaugos sistemoje vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. Šis būdas buvo pasirinktas atsižvelgiant ne tik į privataus sektoriaus gebėjimą vienu metu vystyti kelis didelės apimties projektus, bet ir dėl didelių investicijų į ginkluotės modernizavimą bei naujų gynybinių sistemų įsigijimą krašto apsaugos sistemoje.

„Nenoriu prisiimti sau visų nuopelnų už pasirašymą, nes sutartys parengtos dar buvusio krašto apsaugos ministro. Bet pasirinkdami viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdą naujos karinės infrastruktūros vystymui mes galėsime jau 2023 metais turėti 3 naujus karinius miestelius, už kurių pastatymą ir išlaikymą skirtos lėšos bus išdėliotos per ilgą laiko tarpą, taip palengvinant finansinę naštą krašto apsaugos biudžetui. Nauja infrastruktūra taip pat prisidės prie Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimo ir sudarys geresnes sąlygas sąjungininkų buvimui Lietuvoje, nes bus atlaisvinta infrastruktūra batalionuose“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Į šį bendradarbiavimą atsinešame ilgametę profesionalų komandos patirtį, kurią įdarbinsime kuo didesnės naudos Lietuvai kūrimui“, –  po sutarties pasirašymo sakė UAB „Darnu Group“, kuriai priklauso UAB „Salvinta“, generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė. Ši įmonė naująją infrastruktūrą kurs dviem Lietuvos kariuomenės  vienetams: Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajam pėstininkų batalionui, kuris iš dabartinės vietos Rukloje persidislokuos į Rokantiškių kaimą Vilniaus rajone, bei  Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui, kuris iš laikinosios konteinerinės stovyklos Pajūryje , Šilalės r., galės persikelti į šalia sukurtą naująją nuolatinę infrastruktūrą.

Tuo tarpu kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionui naująją infrastruktūrą plėtos  UAB „Partnerystės projektai keturi“, kuri priklauso „Eika“ įmonių grupei. „Esame tikri, kad ši patirtis mums leis užtikrinti, kad šiandien pasirašyta karinio miestelio statybos sutartis bus įgyvendinta viršijant visų suinteresuotų pusių lūkesčius. Be to, toks projektas atitinka „Eika“ strateginį tikslą kuo plačiau diversifikuoti portfelį vertinant verslo rizikas ir gaunamas pajamas ir taps dar viena įmonių grupės vizitine kortele šalia kitų mūsų jau išplėtotų kompleksinių projektų visoje Lietuvoje“, – sako „Eika“ įmonių grupės, kuriai priklauso UAB „Partnerystės projektai keturi“, vadovas Domas Dargis.

Bendra visų trijų sutarčių vertė siekia apie 168 mln. eurų. Dėl pasirinkto partnerystės modelio Krašto apsaugos ministerija didelius statybos kaštus galės paskirstyti lygiomis dalimis per 12,5 metų laikotarpį, po to, kai bus sukurta naujoji Lietuvos kariuomenės dalinių infrastruktūra ir ji bus pradėta eksploatuoti. Kiekviename naujame kariniame miestelyje bus pastatytos kareivinės, štabas, įrengtos valgyklos, sporto ir laisvalaikio patalpos, medicinos punktai, remonto dirbtuvės ir visi kiti reikalingi karinės infrastruktūros objektai. Iš viso juose įskurs maždaug 3 tūkst. karių.

Įžvalga

EIKA plėtros direktorius Martynas Žibūda:

 

„Vilniaus pirminio būsto rinkoje sunku būtų įsivaizduoti kontrastingesnius metus nei praėję 2020–ieji: nuo rekordinių karščio bangų iki visiško sąstingio į ledą. Tačiau panašu, kad  Covid–19  pandemijos išbandymai metų perspektyvoje Vilniaus būsto rinkai neturėjo didelės neigiamos įtakos: 2020–ais  m. Vilniuje buvo parduoti 4874 nauji butai arba tik 14% mažiau nei rekordiniais 2019–ais m. Šis rezultatas buvo pasiektas nepaisant net kelių karantino mėnesių pavasarį, kai sandoriai praktiškai nevyko, tačiau paskutinį metų ketvirtį buvo fiksuoti istoriškai didžiausi pardavimai Vilniaus naujo būsto rinkoje, viršijantys net praėjusių metų rodiklius.

Panašu, kad gyventojų norą įsigyti būstą lėmė keli aspektai. Visų pirma – tai gera ekonominė situacija: nepaisant pasaulinės sveikatos krizės, lietuvių sąskaitose susikaupė rekordinės santaupų sumos. Nerimas dėl galimos infliacijos, kurią gali sukelti ekspansyvi centrinių bankų politika, klientų buvo minimas kaip kitas būsto įsigijimą skatinantis veiksnys. Pirmosios karantino bangos išprovokuotas bankų sąstingis, kai tam tikram laikui buvo sustabdytas naujų paskolų išdavimas, lėmė būstą su paskola pirkusių gyventojų aktyvumą. Pastarieji neretai vadovavosi principu – „reikia skolintis, kol yra galimybė ir kol pajamos dar nesumenko“. Galiausiai vienu didžiausių būsto rinkos katalizatorių tapo sparčiai augančios kainos, kurios nominaliai augo apie 5.1% per metus, tačiau žiūrint į atskirus būsto segmentus, vidutinės klasės būstas brango apie 10%, tuo tarpu ekonominis būstas – beveik 12%.

Susiformavo tam tikras uždaras ratas, kai esama paklausa suformavo dar didesnę paklausą, nes dėl karantino poveikio laikinai sudvejoję plėtotojai nespėjo taip greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją. Neturėdami pakankamos pasiūlos, visus naujus projektus jie įkainojo vidutiniškai 100–150 EUR/kv.m brangiau. NT projektas – laikui imlus ir inertiškas procesas, todėl vystytojų veiksmai aiškiau pasimatys jau kitais, 2021–ais metais. Nepaisant to, kad plėtotojai 2020 m. rinkai pasiūlė beveik tiek pat daug būsto kiek ir pernai, pardavimų apimčių tai dar nepasiekė, todėl laisvų butų sandėlis netgi sumažėjo ir sudarė apie 3800 butų. Tuo tarpu dar visai neseniai buvo diskutuojama, ar rinkai būtų sveikas 5000 neparduotų butų kiekis.

Matydami brangesnio būsto poreikį, plėtotojai koncentravosi ne tik į kuo artimesnes centrui teritorijas – Šnipiškes, Naujamiestį, Užupį ir pan., tačiau pirmą kartą po daugelio metų įžengė ir į tradicinius miegamuosius mikrorajonus su susiformavusia vieša bei socialine infrastruktūra: buvo pradėti nauji projektai Justiniškėse, Viršuliškėse bei Šeškinėje. Pastarųjų projektų kaina sparčiai artėja prie vidutinės klasės būsto kainų dėl išvystytos infrastruktūros ir nepaisant didesnio atstumo iki miesto centro.

Siaučianti pandemija turėjo reikšmingos įtakos ne tik būsto rinkos apimtims, bet ir veiklos pobūdžiui: per labai trumpą laiką parduoti būstą nuotoliniu būdu išmoko ne tik plėtotojai, bet, svarbiausia, tam subrendo ir patys pirkėjai. Turint omenyje, kad didžioji dalis (apie 70%) neparduotų butų yra pradinėje statybų stadijoje, visas sandorio procesas sėkmingai pradėtas įgyvendinti be fizinio kontakto: pradedant nuotoliniais susitikimais, būsto apžiūra virtualios realybės projekto modelyje, baigiant elektroniniu parašu tvirtinamomis sutartimis bei tolesnėmis nuotolinėmis klientų konsultacijomis.

Nepaisant nesisklaidančių debesų sveikatos priežiūros sistemoje, Vilniaus pirminio būsto rinkos padangė 2021–ais metais turėtų išlikti pakankamai šviesi. Svarbu suprasti, kad naujaisiais metais įsigalios A++ energinės klasės reikalavimai bei infrastruktūros įstatymas, kuris Vilniaus mieste, priklausomai nuo vietos, apmokestins kiekvieno naujo būsto kvadratinį metrą nuo 30 iki 50 eurų. Visa tai neišvengiamai kels naujo būsto kainą, tačiau, tikėkime, tuo pačiu ir paties būsto bei jį supančios infrastruktūros – privažiavimo kelių, kiemų bei aplinkos – kokybę ir apskritai Vilniaus kaip miesto patrauklumą gyventojams.“

 

Faktai

 

Nekilnojamojo turto bendrovė „Eika“ Šnipiškių rajone planuoja vystyti A++ energinės klasės verslo centrą „FLOW“. Šis pagal aukščiausius tvarumo standartus vystomas projektas rinkai pasiūlys 15 000 kv. m. ploto biuro patalpų, orientuotų į sveiką darbo aplinką. Planuojamos investicijos į projektą sieks 45 mln. eurų. Šiuo metu pradedama projekto viešinimo procedūra.

„FLOW“  verslo centrą sudarys dvi – 15 ir 20 aukštų – sujungtos pastato dalys su 3 aukštų požemine automobilių stovėjimo aikštele ir terasa skirta darbuotojams. Planuojama statybų pradžia po statybos leidimo gavimo 2021 m. II-ą ketv.

„Projektą vystysime pagrindinėje sostinės verslo arterijoje – šalia Konstitucijos prospekto esančioje Lvovo g. Ši miesto vieta pasižymi greita įvykių tėkme, čia yra susitelkusios sėkmingos įmonės su kūrybingais, motyvuotais ir veržliais savo sričių profesionalais, kurių darbo rezultatai ir veiksmų kokybė tiesiogiai priklauso nuo savijautos ir juos supančios aplinkos. Šiandien, kai darbo vietos sąvoka tapo neapibrėžta ir dirbti galima praktiškai iš bet kur — namų, kavinės ar paplūdimio — vertę įgauna erdvės, kurios sukuria ypatingą darbo atmosferą, atsigręžia į darbą kaip patyrimą, skiria dėmesį darbuotojų savijautai. Atsižvelgę į tai nusprendėme „FLOW“ verslo centre įrengti patalpas darbuotojų sveikatinimui bei sveiko maisto užkandžių ir sulčių barą“, – sako „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis.

Verslo centras „FLOW“ bus statomas Lvovo g. 21A, laikantis tarptautinio tvarių pastatų standarto BREEAM – jam siekiama gauti BREEAM „New construction Outstanding“ įvertinimą. Planuojama, kad toks įvertinimas bus vienas pirmųjų Baltijos šalyse. Įdiegtos vėdinimo, drėkinimo, efektyvios šildymo ir apšvietimo sistemos užtikrins komfortą ir sveiką būvį bei energetinių resursų mažinimą. Siekiant minimalizuoti taršą prioritetas bus skiriamas vietos gamintojų statybinių medžiagų pasirinkimui, o dalis jų bus pagamintos iš antrinių žaliavų.

Viename „FLOW“ pastato aukšte bus galima rinktis nuo 160 iki 850 kv. m. biuro patalpų. 16-tame pastato aukšte bus įrengta terasa, darbui ir poilsiui skirta erdvė lauke, kur veiks WI-FI, bus sodas, mankštos erdvė su vaizdingu panoraminiu vaizdu į Neries upę. Šalia verslo centro apželdintas J. Jablonskio skveras ir naujai formuojamas žaliasis amfiteatras suteiks galimybę susitikimus su partneriais rengti neįpareigojančioje aplinkoje.

Besinaudojantys dviratėmis transporto priemonėmis, jas galės palikti specialiai įrengtose šildomose saugojimo vietose pirmame verslo centro aukšte. Čia veiks dviračių remonto punktas, rūbinės ir dušai, bus įrengti įkrovimo lizdai elektrinėms transporto priemonėms.

Projekto architektai – „Architektūros kūrybinė grupė“ su vedančiuoju architektu Remigijumi Bimba.

 

Savarankiškai atliekami būsto apdailos darbai naujakuriams kartais gali sukelti papildomų nesklandumų, kurių pavyktų išvengti atsižvelgiant į paprastas taisykles ir patarimus. Pirmiausia, nekilnojamojo turto plėtotojai rekomenduoja perskaityti būsto pirkimo sutartį bei priedus ir pasitikslinti, kokie būsto apdailos veiksmai yra leidžiami, o kurių atlikti negalima.

 Pastaruoju metu NT įmonės sulaukia užklausų dėl butuose įrengtų grindinio šildymo sistemų. Pasitaikė atvejų, kad bute per karšta, o sistema sunkiau valdoma. Tačiau atlikus patikrinimus paaiškėjo, kad šildymo sistemos tinkamą darbą paveikė būsto apdailos darbai.

Pasak Roberto Grigalio, įmonės „Eika“ projektų valdymo departamento vadovo, gyventojui perduodamo buto šildymo sistema yra visiškai parengta naudojimui – išbandyta ir subalansuota.

„Buto grindinio šildymo sistema valdoma, kitaip tariant, kambarių temperatūra reguliuojama ant sienų sumontuotais termoreguliatoriais. Jie įprastai būna dviejų tipų – laidiniai ir belaidžiai, t. y. vieni signalą apie buto temperatūrą į šildymo kolektorių perduoda laidais, kiti – radijo bangomis. Kiekvienas ant patalpos sienos sumontuotas termoreguliatorius valdo tos patalpos grindyse sumontuotą šildymo kontūrą – miegamojo, virtuvės, svetainės ir kt.“, – pasakoja R. Grigalis.

Eksperto teigimu, gyventojai, įsigiję butą su grindinio šildymo sistema, nusprendžia keisti patalpų išplanavimą – vienas pertvaras išgriauna, kitas – įrengia. „Minėtais atvejais šildymo sistema nebeveikia tinkamai. Grindyse sumontuoti šildymo kontūrai, pakeitus pertvarų vietas, atsiduria skirtingose patalpose ir tinkamai reguliuoti temperatūrą nebėra galimybės“, – sako statybų ekspertas.

Ko negalima keisti būsto šildymo sistemoje?

Kita dažnai daroma naujakurių klaida – vykdant būsto apdailos ar remonto darbus nuo sienų nuimami termoreguliatoriai. Vėliau jie sumontuojami arba netinkamai, arba sumaišoma jų vieta.  Atjungus termoreguliatorių nuo laidų, kolektorinėje spintoje užsidaro to šildymo kontūro ventilis ir patalpa tampa nebešildoma. Vasarą naujakurys to nepajus, bet žiemą tai gali tapti problema.

„Naujakuriams patarčiau, kad bet kokius termoreguliatorių demontavimo ar perkėlimo darbus atliktų reikalingą išsilavinimą ir žinias turintis specialistas, bet ne dažytojas, kuris glaistys ir dažys sienas. Detalesnę informaciją apie sumontuotas šildymo sistemas ir jų veikimo esminius principus naujakurys privalo gauti iš būsto pardavėjo“, – teigia „Eika“ projektų valdymo departamento vadovas.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad būsto pirkėjai neretai nusprendžia radiatorines sistemas keisti į grindinio šildymo sistemas ar atvirkščiai. To jokiu būdu daryti negalima. „Į minėtas sistemas tiekiamas skirtingų temperatūrų termofikacinis vanduo (šilumos nešėjas). Jei bute, kur įrengta grindinio šildymo sistema, įrengsime radiatorius – jie tiesiog nešils arba šils labai mažai ir atvirkščiai, jei bute, kuriame įrengti radiatoriai, norėsim įsirengti vandeninį grindinį šildymą – grindys bus karštos“, – pabrėžia R. Grigalis.

 Patariama derinti planus ir veiksmus

 Kiekvienas būsto savininkas, pasirašydamas sutartį, įsipareigoja vadovautis ir jos priedu Turto apdailos taisyklėmis. Deja, naujakuriai dažnai jas pamiršta ar neatsižvelgia.

Pirkėjui rekomenduojama laikytis numatytų reikalavimų, susijusių su pardavėjo informavimu apie atliekamus pakeitimus, darbų pridavimu statytojo kontroliuojantiems asmenims, kitu bendradarbiavimu, numatytu sutartyje.

Pasak R. Grigalio, naujakuriui rekomenduojama pranešti statytojui apie pasirinktus rangovus bei techninį prižiūrėtoją, o, atlikus apdailos darbus, ir apie jų pabaigą.

„Patarčiau visada su statytoju derinti savo planus ir veiksmus. Mes tikrai suteiksime reikalingą informaciją ar nusiųsime pas atsakingus projektuotojus, rangovus ar kitaip pakonsultuosime“, – pataria „Eika“ projektų valdymo departamento vadovas.

Jis taip pat pataria naujakuriams kuo daugiau informacijos perduoti apdailos darbų meistrams, t. y. bute įmontuotos įrangos aprašymus, instrukcijas, statybvietės taisykles ir kitus būtinus dokumentus taisyklingai būsto apdailai atlikti.

Vadovautis garantinio aptarnavimo taisyklėmis

 Specialistai atkreipia naujakurių dėmesį, kad ne pagal taisykles atlikta būsto apdaila gali kainuoti garantinį aptarnavimą. Kokiais atvejais nesuteikiama garantija, išsamiai aprašyta garantinėse aptarnavimo tvarkos taisyklėse. Vienas iš kriterijų – jeigu savininkas nesilaikė ar pažeidė pateiktas gaminių eksploatacijos ir priežiūros instrukcijas ir dėl to atsirado kokybės trūkumų.

Garantinis aptarnavimas gali būti neteikiamas ir tokiu atveju, jeigu nustatoma, kad būsto savininko iniciatyva buvo pakeisti buto vandentiekio, nuotekų, šildymo vamzdynai ar įrengimai. Kitaip tariant, jeigu reguliuojama šildymo sistema neveikia dėl atliktų būsto apdailos darbų, garantija, vadovaujantis nustatyta tvarka, nėra suteikiama.

„Jei būsto pirkėjas derina savo veiksmus, nedaro draudžiamų veiklų, tai neturi iškilti problemų nei dėl patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti, nei dėl garantinio aptarnavimo“, – teigia R. Grigalis.

Pirmą kartą vertybinius popierius nusprendusi išleisti nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Eika“ sėkmingai išplatino 5 mln. Eur vertės obligacijų emisiją. Dvejų metų trukmės obligacijos pritraukė daugiau nei 100 mažmeninių ir institucinių investuotojų, o investuojamos sumos svyravo nuo minimalios 1 000 Eur iki 500 tūkst. Eur.

 

„Sėkmingas obligacijų išplatinimas parodo, kad pasitikėjimas, kurį turime NT rinkoje ir verslo bendruomenėje, gali būti „perkeliamas“ ir į kapitalo rinką. Šis lėšų pritraukimo būdas leidžia pasinaudoti alternatyviomis NT projektų finansavimo galimybėmis ir taip diversifikuoti finansavimo šaltinius. Tai ypač svarbu dabar, karantino laikotarpiu, kadangi projektų nestabdome ir viskas vyksta toliau, kaip suplanuota“, – teigia Domas Dargis, „Eika“ generalinis direktorius.

UAB „Eika“ obligacijas nuo spalio 26 iki lapkričio 11 dienos platino AB Šiaulių bankas, taip pat viešoje erdvėje savo klientų susidomėjimą deklaravo turto valdytojas UAB FPĮ „Gerovės valdymas“.

„Eika“ debiutas kapitalo rinkose tapo ypatingu, nes ekonominio neapibrėžtumo metu pavyko sudominti didelį skaičių investuotojų. Įmonės žinomumas, patirtis, patikimumas, diversifikuota veikla – vieni pagrindinių veiksnių, nulėmusių sėkmingą obligacijų platinimą. Pravėrus kapitalo rinkos duris, bendrovė ateityje turės papildomą šaltinį finansuoti veiklą ar specifinius projektus“, – teigia Tomas Varenbergas, Šiaulių banko Rinkų ir iždo departamento direktorius.

 

Visiems investuotojams 5 proc. palūkanos

„Eika“ obligacijų platinimas iš viso pritraukė 107 investuotojų paraiškų. Metinę palūkanų normą – nuo 4,5 iki 5 proc. – kiekvienas rinkos dalyvis galėjo pasiūlyti pildydamas obligacijų įsigijimo paraiškas. Didžioji dalis paraiškų –  61 proc. – indikavo žemiausią 4,5 proc. palūkanų normą, likusieji – aukštesnes palūkanas: 30 proc. – 5 proc., o likę 9 proc. – 4,6 – 4,99 proc. palūkanų rėžyje.

„Platinimą vykdėme sunkinančiomis pandemijos aplinkybėmis, kai vis didesnė dalis investuotojų perėjo į veiklą nuotoliniu būdu, tačiau dėl bendrų pastangų su partneriais, pavyko išlaikyti pirkėjų susidomėjimą ir sėkmingai užbaigti obligacijų platinimą“, – teigia Indrė Dargytė, „Eika Asset Management“ valdybos narė.

Jos teigimu, nepaisant galimybės išsileisti mažesnę emisiją su žemiausia palūkanų norma, „Eika“ nusprendė tenkinti visas investuotojų paraiškas, tad galutinė palūkanų norma visiems investuotojams bus 5 proc. „Mūsų atveju obligacijų paklausa atitiko pasiūlą ir, nepaisant pablogėjusių lūkesčių kapitalo rinkose, leido užsitikrinti teigiamą rezultatą,“ – teigia I. Dargytė. Palūkanos investuotojams bus mokamos kas pusmetį, o obligacijos išperkamos po dvejų metų.

 

Planuoja grįžti skolintis po metų

Kaip ir planavo, į „Eika“ obligacijų emisiją investavo stambus turto valdytojas – UAB FPĮ „Gerovės valdymas“ – seniausias nepriklausomas licencijuotas daugiašeimis biuras (angl. multi-family office) Lietuvoje.

„Kaip ir tikėjomės emisijos pirmosiomis dienomis, teisingo grąžos ir rizikos santykio investicijos visuomet yra paklausios. Tai patvirtino tiek mūsų klientai, įsigydami apie 30 proc. „Eika“ obligacijų emisijos, tiek kiti pavieniai investuotojai. Šis įvykis svarbus visai Lietuvos kapitalo rinkai, nes rodo, kad sėkmingai veikiančios įmonės gali skolintis obligacijų pavidalu ir taip diversifikuoti kapitalo šaltinius. O investuotojai prisideda prie tokių įmonių plėtros“, – teigia Vilius Oškeliūnas, finansų patarėjų įmonės „Gerovės valdymas“ gerovės valdytojas.

„Eika“ planuoja, kad pritrauktos lėšos bus skiriamos būsimų įmonės grupės projektų plėtrai, o pirmiausia, nukreiptos į Šv. Stepono gatvėje numatytą bendruomeniško gyvenimo  apartamentų („co-living“) projektą.

Priklausomai nuo lėšų poreikio, įmonė planuoja grįžti skolintis į kapitalo rinką maždaug po vienerių metų.

 

Nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupės „Eika“ konsoliduotos pajamos pernai pasiekė 53,3 mln. Eur., t. y. 11,5 proc. daugiau nei 2018 metais. 2019 m. „Eika“ pardavė rekordinį skaičių – 450 butų. Taip pat bendrovė 2019 m. liepą baigė vystyti 49 mln. Eur vertės daugiafunkcį kompleksą „Live Square“, kurį sudaro „Live Square“ verslo centras su prekybos galerija ir stogo terasa, viešbutis „Hilton Garden Inn“ bei gyvenamieji apartamentai.

UAB „Partnerystės projektai keturi“, priklausanti EIKA įmonių grupei, laimėjo Šiaulių karinio dalinio, vieną iš trijų Krašto apsaugos ministerijos skelbtų viešosios ir privačios partnerystės projektų konkursą. Projekto įgyvendinimo laikotarpis 15 m.

Per artimiausius keletą metų objektas privalės būti suprojektuotas ir pastatytas, o likusį 12,5 metų laikotarpį įmonė teiks objekto priežiūros ir administravimo paslaugas.

Pasak EIKA generalinio direktoriaus Domo Dargio, tai naujas tokio tipo projektas įmonėje. „Dalyvavome ne viename viešosios ir privačios partnerystės projektų konkursuose, tačiau Šiaulių karinis dalinys bus pirmasis mūsų įmonių grupės portfelyje, kurį įgyvendinsime, o vėliau dar ir aptarnausime. Toks projektas dar labiau sustiprina EIKA siekį turėti kuo plačiau diversifikuotą portfelį vertinant verslo rizikas ir gaunamas pajamas. O įgyta patirtis laimėjus šį konkursą leis užtikrinčiau dalyvauti tokiuose konkursuose ateityje,“ – teigia D. Dargis.

Nekilnojamojo turto bendrovė „Eika“, ilgus metus kaupusi patirtį įrengiant vystomuose gyvenamosios ir komercinės paskirties objektuose esančias erdves, nusprendė praplėsti siūlomų paslaugų spektrą ir įsteigė apdailos paslaugų įmonę, kuri rūpinsis ne tik įmonės parduodamų patalpų įrengimu, bet pasiūlys naujakuriams, įsigijusiems butus ar komercines patalpas ir kitų NT plėtotojų statomuose objektuose, apdailos įrengimo paslaugas.

„Vien per paskutinius 3 metus „Eika“ įrengė 245 butus skirtingos klasės objektuose, o iki šių metų pabaigos planuoja įrengti dar 39 butus. Komercinės paskirties objektų rinkoje taip pat esame patyrę, pastatėme ir įrengėme daugybę visuomenei žinomų projektų, tarp kurių kompleksas „Live Square“ su viešbučiu „Hilton Garden Inn“, verslo centrai „Žalgirio 135“ bei „Eika verslo centras“. Užauginome tokią kompetenciją, kad jaučiamės stiprūs apdailos organizavimo paslaugas pasiūlyti ne tik vidiniams mūsų projektų klientams, bet ir išorės. Dar ir dėl augančios būstų su visa apdaila paklausos natūraliai priėmėme sprendimą didinti darbų apimtis ir įsteigti atskirą įmonę, kuri tikimės, naujakuriams padės transformuoti įsigytą būstą su daline apdaila į namus, o patalpas – į suplanuotai veiklai tinkamą erdvę“, – teigia Martynas Žibūda, „Eika“ plėtros direktorius.

„Apdailos formatas“ pasiūlys pilną apdailos įrengimo paketą, kad klientams beliktų rūpintis tik maloniais kūrybiniais rūpesčiais renkantis interjero aksesuarus bei minkštuosius baldus. Išanalizavus kliento poreikius ir viziją įrengimui, interjero dizaineris sukurs patalpų išplanavimo, baldų išdėstymo planus bei paruoš visus reikiamus brėžinius apdailos įrengimui, padės nustatyti optimaliausiai tinkantį interjero stilių, medžiagiškumus bei spalvinę gamą, suprojektuos įmontuojamus baldus, išrinks santechnikos prietaisus, buitinę techniką. Apdailos medžiagomis ir jų pristatymu rūpinsis projektų vadovas. Darbų kokybę ir trukmę, visą apdailos įrengimo procesą prižiūrės techninės priežiūros darbų vadovas. Atlikus apdailos darbus butas ar komercinė patalpa bus išvalyta, tad nieko nelaukus, klientai iškart galės įsikelti.

Vienas svarbiausių įmonės išskirtinumų – galimybė užtikrinti atliktų darbų kokybę ir suteikti garantijas.  Jei klientai apdailos perdavimo metu pastebės neatitikimus-defektus, įmonė yra pasirengusi per sutartą laikotarpį juos pašalinti. „Apdailos formatas“ dar prieš apdailos darbų pradžią apibrėš tikslius įrengimo terminus bei kainas, kurie įrengimo procese nesikeis, tad naujakuriai galės tiksliai suplanuoti savo laiką ir išlaidas. Apdailos įrengimo darbų kainos įmonėje gali varijuoti nuo 300 iki 550 Eur už 1 kv. m., priklausomai nuo kliento pasirenkamų medžiagų ir integruotų baldų. Paslaugos bus teikiamos Vilniaus mieste tik naujos statybos butuose, komercinės patalpos – derybų objektas.

Fondų valdymo įmonės UAB „Eika Asset Management“ (EAM) valdomas fondas UAB „Eika Real Estate Fund“ (EREF) baigė sandorį, pagal kurį įsipareigojo pastatyti DHL skubių siuntų terminalą Vilniaus oro uosto teritorijoje. Projekto investicijos siekia 6,3 mln. EUR.  

Rugsėjo pabaigoje EREF valdoma projektinė įmonė UAB „Terminalo projektas“ laimėjo žemės nuomos aukcioną, ir iš VĮ „Lietuvos oro uostai“ išsinuomojo 1,88 ha dydžio sklypo dalį Vilniaus oro uosto teritorijoje. Laimėtas žemės nuomos aukcionas sudarė sąlygas užbaigti 4700 kv. m. dydžio skubių siuntų terminalo vystymo ir nuomos sandorį su UAB „DHL Lietuva“.

Pasak Viktorijos Orkinės, EAM generalinės direktorės, šis sandoris yra antroji EREF  investicija. „Beveik prieš metus įsigijome verslo centrą „Highway“, kur investuotojų lėšos buvo nukreiptos į jau išvystytą, veikiantį objektą. Šį kartą investicijos bus nukreiptos į vystymą, kur tikimės sukurti didesnę vertę investuotojams panaudojant EIKA grupės vystymo patirtį bei kompetenciją“, – fondo sprendimą komentuoja V. Orkinė.

„Naujas DHL skubių siuntų terminalas Vilniuje, su įrengta modernia siuntų rūšiavimo sistema, yra bendrovės investicijų plano Lietuvoje dalis, siekiant užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę DHL klientams bei garantuoti tvarią įmonės plėtrą šalyje“, – teigia Mindaugas Pivoriūnas, UAB „DHL Lietuva“ vykdantysis direktorius.

DHL terminalas bus ‚build-to-suit‘ tipo projektas, kai pastatas statomas pagal nuomininko poreikius ir nuomininkas jį išsinuomoja su ilgalaike (10-15 metų) nuomos sutartimi. Preliminariai statybos leidimą planuojama gauti 2021 m. III ketv., o terminalą pastatyti per metus iki 2022 m. III ketv. pabaigos. Dėl projekto statybos generalinės rangos sutartis pasirašyta su „Eikos statyba“, taip pat planuojama, kad „Eika“ imsis techninės priežiūros.

„Atsakingai rinkomės partnerį DHL projekto Vilniaus oro uoste įgyvendinimui, atsižvelgiant į vystytojo reputaciją, komandos profesionalumą, patirtį vystant industrinius projektus bei finansinį stabilumą. Pastaruoju metu nuveikti bendri darbai ir bendradarbiavimo patirtis įrodė, kad mūsų pasirinkimas dėl EIKA grupės buvo teisingas“, – teigia M. Pivoriūnas.

EREF yra jau antrasis EAM valdomas nekilnojamojo turto fondas, kuris buvo įsteigtas 2019 m. kovo mėn. ir investuoja į komercinės paskirties veikiančius ir vystomus srautinius objektus. EREF investuoja į klasikinį komercinį turtą – ofisus, prekybos centrus ir logistiką Baltijos šalyse. Fondas yra skirtas informuotiesiems investuotojams.

Nepraleiskite rinkos naujienų!