Kartais vieta yra istorinė, ją įvertiname ir stengiamės jautriai papildyti. Kartais aplinka – sovietmečiu formuotas rajonas, kuriam reikia naujo ženklo, naujo impulso užduosiančio tolimesnę vystymosi kokybę, tokiu atveju einame kontrasto principu. Kiekvienas projektas – nauja istorija, nauji iššūkiai. Dažnai išgirstame klausimą – kodėl jūsų pastatai visi tokie skirtingi ir atrodo kaip sukurti skirtingų architektų? Atsakau, jog visus juos projektavome žiūrėdami į aplinką, ieškodami, ko jai reikia. Šį klausimą laikau didžiuliu komplimentu. Man atrodo, nėra nieko blogiau nei tas pats architekto kartojamas statinio vizualinis modelis visame mieste, tačiau kardinaliai skirtingose vietose.
Kartais toks įspūdis apima važiuojant Vilniaus naujai vystomais verslo rajonais. Tai šiek tiek primena situaciją Berlyne. Panaši situacija ir su skandinavų architektų pastatais Vilniuje. Tarptautinė architektūra nėra blogai, priešingai, manau, taip išplečiamas ir mūsų akiratis. Tačiau kai pradedi analizuoti fasadų spalvą, kodėl ji, tarkime, keistai žalsva, staiga suvoki, kad tokia spalva puikiai dera prie skandinavų besioksidavusių vario bokštų ir stogų, tačiau juk Vilnius jų neturi… Lietuvoje kalbame lietuviškai, Kopenhagoje – daniškai, tas pats ir architektūroje, privalome gerbti savo kalbą!
Koks yra Jums labiausiai patinkantis pastatas (pasaulyje) ir kodėl?
Pastatais galiu žavėtis, jie kelia emocijas, tačiau įkvėpimo kūrybai juose niekada neieškau. Galva ir taip tiesiog plyšta nuo idėjų ir vizijų, mūsų studijoje nebūna nekūrybingų dienų. O impulsai šioms idėjoms yra paprastas kasdienis gyvenimas, kelionės, labai dažnai – diskusijos su skirtingų specialybių draugais apie politinius įvykius. Mano idėjos gimsta laikant ranką ant gyvenimo pulso. Kiekvienas architektas kuria skirtingai, tai yra jo virtuvė, kurioje nėra vieno sėkmės recepto.
Žaviuosi architektais kaip asmenybėmis. Kiekvienoje studijoje yra pilkasis kūrybinis kardinolas. Esu dirbusi kartu su Massimiliano Fuksu, darbas jo studijoje davė daug, bet dar daugiau davė jau vėlesni susitikimai ir pokalbiai su maestro prie kavos puodelio. Negali nesižavėti, kai priešais žmogus, kuriame, atrodo, telpa visas pasaulis. Jo kūryba neturi šalies ribų, jis pažįsta daug kultūrų, jo kūriniai stovi įvairiuose skirtingiausiuose pasaulio krašteliuose. Būtent vieno iš savo vizitų Lietuvoje metu M. Fuksas paskatino mane nebijoti siekti daugiau ir eiti toliau. Todėl „Cloud“ 2020 metai bus ypatingi – žengsime plačiau ir mūsų studiją papildys tarptautinis biuras už Lietuvos ribų. Kur jis bus kol kas noriu išlaikyti paslaptyje, – tačiau tai bus septynmylis žingsnis.
Koks, jūsų nuomone, miestas yra geras miestas iš architektūrinės, urbanistinės pusės?
Mano požiūriu miestas yra sudėtingas organizmas, kuris yra linkęs formuotis pats, keisti formą, veidą. Nors Vilnius sėkmingai vystosi pagal bendrojo plano viziją, ir mes kaip architektai bandome miestą prižiūrėti, į jį taikiai bei taikliai įsilieti, bet vienoje ar kitoje miesto vietoje vis tiek iššauna kažkas keisto, to neįmanoma visiškai sukontroliuoti. Ir tai savotiškai žavi. Kartais ir ne gerąja prasme. Tačiau taip buvo visais laikais. Turime Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblį, kuris toli gražu neprimena darnaus ir pagarbaus prisitaikymo prie aplinkos, turint omenyje, jog Šv. Onos bažnyčia buvo, švelniai tariant, užstatyta tiesiai priešais Bernardinų bažnyčią. Tačiau šiandien abi bažnyčios yra saugomos unikalios vertybės. Taip buvo ir su Eifelio bokštu Paryžiuje. Dabar jis yra miesto, visos šalies simbolis, nors turėjo būti išmontuotas po parodos. Štai, kad ir naujausias „Herzog & de Meuron“ pastatas Paryžiuje – milžiniška piramidė. Kodėl? Todėl, kad ji Eifelio bokšto fone, ir jie gražiai draugauja.
Gal tai ir yra miesto grožis?
Taip, man tai, kad miestas yra gyvas organizmas, turi savo charakterį, kartais piktą, kartais nuolankų ar užsispyrusį ir yra grožis. Žinoma, dažnai būna, kad visuomenė priešinasi visoms naujoms statyboms. Tai savaime suprantama, juk nei vieno žmogaus nežavi statybų aikštelė po jo svetainės langu, juo labiau jei būsimas pastatas prieštarauja jo estetiniam supratimui. Įdomus faktas yra ir tai, jog visuomenė bijo stiklo, didesnių langų. Tai primena 1696 metus, kai Jungtinės Karalystės karalius Viljamas III įvedė langų mokestį. Žmonės gyvenantys namuose su daugiau nei šešiais langais buvo verčiami mokėti kvotą. Siekdami nemokėti rinkliavos žmonės rinkosi užmūryti langų angas, tai buvo vadinama Daylight robbery. Taigi, šviesa gyvenime reiškė finansinį statusą. Turint omenyje šiuolaikines vėdinimo bei saulės kontrolės inovacijas ir tai, jog neprivalome mokėti už papildomus langus, bijoti didesnių langų ar daugiau stiklo pastate yra netikslinga. Stiklas iš savęs yra labai įdomi medžiaga, – atspindi aplinką, todėl pastatas gali į ją įsilieti kaip kamufliažas. Tuo tarpu dirbti pastate, kuriame daug langų, yra neapsakomai geras jausmas, turint omenyje, kad didėjant gyvenimo tempui vis daugiau laiko praleidžiame darbe. Fasadų skaidrumas padeda neatitrūkti nuo aplinkos, matyti kaip juda saulė už lango, kaip keičiasi metų laikai. Tad žmonių nuomonė neretai būna itin subjektyvi, kartais net neracionali.
Kokios Vilniaus vietos jums labiausiai patinka iš architektūrinės pusės, kodėl?
Man patinka visas Vilnius, besąlygiškai su savo ydomis ir skauduliais, todėl vienos vietos išskirti negalėčiau. Matyt tai ir yra meilė. Esu gyvenusi daugelyje rajonų. Labai džiaugiuosi, kai kažkokia vieta atsigauna, yra išvystoma. Labai džiaugiuosi, kad Naujamiestis po truputį prisikelia, vyksta gamyklinių teritorijų konversijos, džiaugiuosi, kad Senamiestį visi stengiasi gerbti ir saugoti. Deja, tai nėra meilė be galiojimo datos, net ir pats geriausias pastatų konservavimas turi galiojimo datas. Džiaugiuosi, kad šiuo metu savivaldybė daug dirba miesto labui, skatinamas visuomeninės paskirties objektų atsiradimas, tvarkomi skverai, krantinės.
Tačiau vien sutvarkydami krantines, išsprendžiame tik dalį problemos, nors ir labai svarbią. Vilnius savo širdyje turi tokį fantastišką gamtos darinį kaip upė, manau, kad jį reikėtų išnaudoti geriau. Upės dugnas yra vietomis užakęs tiek, kad joje negali pilnavertiškai vystytis laisvalaikio transportas. Upė – savaiminis traukos objektas, tačiau jai reikalinga pagalba.
Kuo, jūsų nuomone, ypatingas „Vytauto 35“ rajonas – Žvėrynas?
Žvėrynas gražus tuo, kad jis yra Vilniaus širdyje, bet ne Senamiestyje ar centre, kartu ir labai žalias. Žvėrynas turi unikalią jungtį su Vingio parku. Čia anksčiau dominavo senovinis perimetrinis posesijinis gatvių užstatymas. Sakau anksčiau, nes, nors Vytauto gatvėje perimetrinio užstatymo motyvų dar nemažai, likusiame Žvėryne istorinės praeities ir kontekstualaus prisitaikymo matome vis mažiau. Liūdna dėl Žvėryno. Vienas kolega yra taikliai pastebėjęs, kad Žvėrynas tapo zoologijos sodu. Žvėryne, pagal pavadinimą atrodo, turėtų gyventi lietuviško miško žvėrys: elniai, lapės, šernai. O zoologijos sode yra įvairių žvėrelių: ir žirafų, ir dramblių, ir iš Pietų Amerikos, ir iš Afrikos. Nevaldoma 1990–1995 metų individualių namų statyba paliko randą Žvėryno pagrindinėse gatvėse. Nepanašu, kad daugelis būtų vertinę architektūrą ir istorinį vietos paveldą. Matyti, kurio laikotarpio kiekvienas namas, vien pagal tai, kokios tuo metu buvo mados architektūroje ir medžiagų pasirinkime. Visa tai atgyveno greitai, vos per dešimtmetį.
Koks yra „Vytauto 35“ konceptas, kaip į Žvėryną šį pastatą įliejote jūs?
Pastatą galėjome sukurti bet kokį – ir plieninį, ir juodą, bet tuomet būtume tik papildę zoologijos sodą su dar vienu egzotiniu gyvūnėliu. Tačiau šiandien, kai statybos jau baigtos, man nėra nieko gražiau nei žiūrėti nuo Žvėryno senosios vaistinės kampo ir matyti, kaip „Vytauto 35“ geltonų plytų fasadas susilieja su kaimyniniu geltonų plytų namu, kaip pastato siluetas niekur neišsikiša ir neišsišoka. Šioje vietoje nereikia dar vieno egzotinio paukščio, čia jų ir taip daug. Nesakau, kad reikia atstatyti senuosius barokus, bet reikia stebėti ir jausti aplinką. Reikia statyti pereinamąsias jungtis tarp to, kas buvo, ir to, kas bus. Kai gauname iššūkį suprojektuoti naują pastatą, pirmiausia važiuojame į vietą ir labai ilgai ir daug kartų vaikštome po apylinkes, žiūrime, koks yra bendras vaizdas, kas dominuoja, kokios yra aplinkinių istoriškai vertingų namų detalės: kaip eina langų juostos, kaip langai sugrupuoti, kokie būdavo plytinių pastatų langų apvadai, kokios medžiagos, spalvos.
Senieji geltonųjų plytų Žvėryno pastatai žavi fasado puošyba pereinančia į tūrinę ornamentiką. Plyta nesensta, su amžiumi ji tik gražėja, tuo tarpu iš tų pačių plytų suformuoti tūriniai ornamentai ant fasado kasdien gaudo saulės šviesą ir kiekvieną valandą atrodo vis kitaip, nes slenkasi jų šešėlis, apsišviečia kita pusė. Tuo svarbi yra ir „Vytauto 35“ idėja, langai – lyg paveikslo rėmai. Tūriniai rėmai yra tik viename lango šone ir viršuje, taip sukuriamas vaizdas, lyg žiūrėtum į Senamiesčio ar Žvėryno pastatą iš šono, ir nuo langų apvadų, kintant šviesai būtų matyti subtilus šešėlio virpėjimas per visą fasadą. Nieko įmantraus, tik tūriniai elementai, kurie meta šešėlį. Nes spalvos… jos blunka ir keičiasi, o vienas dalykas, kuris visą laiką išlieka, yra saulė, visuomet kylanti Rytuose ir nusileidžianti Vakaruose. Tad apvadai skirtingu paros metu gaudo skirtingą saulės atspindį ir meta skirtingą šešėlį, todėl atrodo, kad namas virpa. Fasadas atrodo jautrus. Esame labai patenkinti šiuo sprendimu, pastatas atrodo lyg čia buvęs.
Kaip gimė pastato siluetas?
Toje vietoje, Žvėryne, projektuoti nešlaitinius stogus būtų buvęs nemenkas nusikaltimas. Taigi šlaitiniai stogai jau buvo dalis užduoties. Kita dalis – senoji Žvėryno plytinė architektūra. Tai yra atsakymas, kaip XXI amžiuje „Cloud architektai“ įsivaizduoja modernų inkliuzą Žvėryne nepažeidžiant jo vertingųjų savybių.
Tiek EIKOS, tiek mūsų iniciatyva prie pastato tūrio daug prisidėjo ir vietos bendruomenė. Tai buvo labai savalaikis ir naudingas santykis su bendruomene, gerai, kad tai buvo pakankamai ankstyvas etapas, bendruomenė išsakė prašymą, kad ir taip smulkus tūris dar labiau susmulkėtų, iš trijų tūrių atsirado keturi. Manau, kad tai buvo vienas sėkmingiausių darbo su bendruomene pavyzdžių, kai rezultatas tenkina abi puses ir vyksta sklandžiai, su pagarba. Būtent šioje konkrečioje vietoje nesinorėjo išsiskirti, nes Žvėrynas ir taip margas, žmonės margi, viskas marga. Miestas už tai nepadėkotų.
Ko šiame projekte išmokote?
Nuo to laiko, kai dirbome su Žvėryno gyventojais, kai tik turime pirmą eskizą, iš karto kviečiame vietos bendruomenę, net neprasidėjus oficialioms viešinimo procedūroms einame susitikti, kalbėtis, kokia yra mūsų vizija, kokia jų, kokie yra reglamentai, kokia bus infrastruktūra, kaip naujas pastatas pagerins padėtį. Iš pradžių vietos gyventojams dažnai būna šokas, kad kažkas jų teritorijoje keisis, bet sprendžiant klausimus kartu visuomet būna geras rezultatas. „Vytauto 35“ ir dabar su kaimynais maloniai pabendraujame. Užeinu į senąją vaistinę, gaunu komplimentų, koks gražus pastatas gavosi, kiekvieną dieną po darbo apžiūriu per dieną atliktus statybų darbus, prie tvoros su kaimynais pasikalbame ir apie gyvenimą, ir apie Žvėryną, apie gėles, papasakoju, kokius augalus sodiname projekto teritorijoje, koks bus gražus bendras vaizdas. Pasirodo, sėkmingai naujai architektūrinei integracijai neužtenka pažinti vien aplinkinius pastatus, teritorijos istorinę urbanistinę raidą, – pažinti reikia visą supančią aplinką, o tai yra ir žmonės. Lietuviams tikrai reikia daugiau ir nuoširdžiau bendrauti, ir tuomet viskas bus gerai, ne tik gyvenime, bet ir architektūroje.
XIX a. pirmoje pusėje šioje Vilniaus vietoje driekėsi negrįstas kelias, veikė turgus. Vėliau pradėjo plėtotis infrastruktūra, dygti pastatai, riedėti troleibusai. Dabar troleibusų transporto eismo nelikę nė pėdsako, o šios gatvės veidą keičia modernios erdvės. Tai pagrindine sostinės arterija vadinamo ir vis sparčiau atgyjančio Gedimino (anksčiau Šv. Jurgio) prospekto istorijos detalės.
Pasak Mindaugo Pakalnio, vyriausiojo Vilniaus miesto architekto, Gedimino prospektas – miestą reprezentuojanti gatvė, kuriai būtina skirti didelį dėmesį, ypač jos daliai nuo Lukiškių iki Seimo.
„Kai buvo nutrauktas susisiekimas viešuoju transportu ir iškeltas Miesto plėtros departamentas, Gedimino prospekto vakarinė dalis prarado gyvybingumą. Nors šioje dalyje įsikūrė Seimas, tačiau to neužteko. Miestui keičiantis norisi šiai prospekto daliai įpūsti daugiau kūrybos ir energijos. Kad tai nepavirstų biurokratiniu Briuselio rajonu, kur vakare parduotuvės uždarytos ir tampa tuščia. Kiekvienas naujas objektas turi suteikti gatvei dinamikos. Vienas iš tokių – naujoji sostinės erdvė „Live Square“, – sako M. Pakalnis.
Siekia jungti skirtingus žmones
Per beveik dvejus metus iškilusi atvira miesto erdvė „Live Square“, kurią plėtojo „Eika“, jungia verslo centrą su prekybos galerija, 4 žvaigždučių viešbutį „Hilton Garden Inn“ su konferencijų centru, gyvenamuosius pastatus su 88 apartamentais.
„Siekiame, kad šioje Gedimino prospekto dalyje sėkmingai gyvuotų ir viena kitą papildytų skirtingos socialinės grupės. Vietiniai gyventojai, kurie vakare užsuka į kavinę, miesto svečiai, kurie iš viešbučio patenka į Lukiškių aikštę, kur šiltuoju metų laiku fontane taškosi vaikai. Kultūrinės institucijos, kūrybingi žmonės, IT hipsteriai, startuoliai, laisvai samdomi darbuotojai bendradarbystės erdvėse – „Live Square“ ir ši Gedimino prospekto dalis turi atspindėti kiekvienam didmiesčiui būdingą daugiafunkcį gyvenimą ir jungti skirtingus žmones“, – neabejoja M. Pakalnis.
Naujoji sostinės erdvė „Live Square“ visuomet atvira vilniečiams. Čia yra galimybė pakilti į terasą ant stogo – tai ypač aktualu ieškantiems vietų įsimenančioms miesto fotografijoms ar norintiems įsiamžinti Gedimino prospekto panoramoje.
„Norėtųsi, kad „Live Square“ kurtų ir tęstų nuosaikią Gedimino, buvusio Šv. Jurgio, prospekto istoriją. Lyg audinys, kurį audi toliau. Jeigu žmonės naujoje erdvėje pasivaikščios, pamatyti objektai ar vaizdai įkvėps kūrybai ar svarbiems asmeniniams pokyčiams, vadinasi, mūsų pasirinkta kryptis miestui vertinga“, – sako Domas Dargis, „Eika“ vadovas.
Gyvenimo Gedimino prospekte ypatumai
Daugiau nei 20 metų Gedimino prospekte gyvenantis verslininkas Justinas Katkus sako, kad vienas iš įdomiausių privalumų – niekada su dauguma vilniečių nereikia važiuoti į darbą, tai lyg tekėti priešinga srove.
„Rytais dauguma važiuoja dirbti į miestą, o aš – iš miesto. Vakarais atvirkščiai. Todėl niekada nereikia gaišti laiko spūstyse“, – sako verslininkas.
Pasak J. Katkaus, kaip ir kiekviename Europos didmiestyje, tenka priprasti prie didesnio intensyvumo ir dainų naktimis, taip pat ir prie mugių ar švenčių pagrindinėje gatvėje, kurios sustabdo eismą. „Istoriškai pagrindinė miesto gatvė yra intensyvi ir tiesiog reikia su tuo susitaikyti“, – įsitikinęs Gedimino prospekte gyvenantis verslininkas.
Apie įmonių grupę EIKA
1992 m. įkurta bendrovė EIKA yra viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupių Lietuvoje, sėkmingai plėtojanti gyvenamųjų, komercinių, visuomeninių ir kitos paskirties pastatų projektus. Įmonė jau pastatė beveik 4 500 butų ir 416 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatų. EIKA daug kartų apdovanota kaip geriausia nekilnojamojo turto plėtotoja Lietuvoje, geriausiais Lietuvoje tapę įmonės projektai „Santariškių namai“, „Basanavičiaus 9A“ bei „Eika namai Pilaitėje“.
EIKA įmonių grupei priklausančios investicijų valdymo įmonės „Eika Asset Management“ (EAM) fondas „EIKA Residential Fund“ kartu su partneriais pradeda plėtoti projektą Antakalnyje, Vilniuje. Tai pirmasis projektas, kurį plėtos „Eika Asset Management“ valdomas fondas.
Smėlio gatvėje pradedamas plėtoti projektas „Antakalnio panorama“apima 58 butų 7 aukštų namą su 52 vietų požemine stovėjimo aikštele. Statybų ir butų pardavimo pradžia planuojama baigiantis šiai vasarai, o pirkėjai pirmuosiuose būstuose galės įsikurti jau 2019 m. pabaigoje.
„EAM veikloje numatyta steigti fondus, kurie suteikia galimybę investuotojams prisidėti prie darnios Vilniaus ir kitų miestų plėtros, kuriant tvarius ir ilgalaikę vertę turinčius gyvenamuosius ir komercinius nekilnojamo turto projektus. Šis projektas ne tik organiškai įsikomponuos į senojo Antakalnio urbanistinį peizažą, pagyvins jį, bet ir savo išskirtinumu, dėl prestižinės vietos mieste, užtikrins patrauklią grąžą investuotojams,“ – teigia „EIKA Residential Fund“ fondo valdytojas Andrius Uždavinys.
Plėtojant projektą kartu bus pagerinta miesto infrastruktūra: Antakalnio gatvėje bus įrengta papildoma vienos krypties eismo juosta su trumpalaikio automobilių sustojimo vietomis, kuriose tėveliai rytais galės saugiai išleisti savo vaikus atvežę juos į mokyklą; kaimyninių namų gyventojų patogumui bus įrengtos papildomos bendro naudojimo automobilių stovėjimo vietos Smėlio gatvėje, o projekto išskirtinumu taps sutvarkyta rekreacinė erdvė tarp naujojo pastato ir Antakalnio gatvės.
Bendra investicija į projektą siekia 6,5 mln. EUR, projektas plėtojamas kartu su partneriais UAB „Julivera“. Investuotojai sutarė statybų valdymą ir butų pardavimus patikėti UAB „Eika“.
EAM įsteigto uždaro tipo informuotiesiems investuotojams skirto nekilojamojo turto investicinio fondo „EIKA Residential Fund“ taisykles Lietuvos banko Priežiūros tarnyba patvirtino 2017 m. kovo mėnesį.
Įmonių grupė „Eika“ tęsia naujos statybos gyvenamųjų namų plėtrą Pilaitėje, M. Mažvydo gatvėje – daugiabutis „C7-1“ valstybinės komisijos pripažintas tinkamu naudoti. Šiuo metu kvartale statomi dar du identiško išplanavimo daugiabučiai, kurie užbaigs „C7“ namų statybų etapą.
„C7“ kvartalą iš viso sudarys 3 identiško išplanavimo devynaukščiai namai, kuriuose pirkėjai yra kviečiami įsigyti 1-3 kambarių butus su balkonais. „Projektuodami gyvenamųjų namų kvartalus, stengiamės atsižvelgti į gyventojų norą turėti erdvų, uždarą žaliuojantį kiemą, kuriame būtų galima leisti laiką su šeima. Daugiabučių aplinką gražiname įvairiais ilgamečiais augalais, kieme planuojame įrengti vaikų žaidimo ir tinklinio aikšteles“, – pasakoja „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda. Gyventojų patogumui, šalia namų bus statoma automobilių stovėjimo aikštelė.
Pilaitė tampa vis patrauklesniu mikrorajonu naujo būsto ieškantiems žmonėms. „Pilaitėje yra puikiai išvystyta infrastruktūra, įsikūrusios įvairias paslaugas teikiančios įmonės, susiformavusi draugiška bendruomenė“, – teigia M. Žibūda.
„Eika“ gyvenamųjų namų plėtrą Pilaitėje pratęs naujas kvartalas Karaliaučiaus g. – birželio mėnesį įmonė įsigijo 2,6 hektaro dydžio sklypą, kuriame planuojama pastatyti daugiau nei 600 butų, o investicijos sudarys daugiau nei 30 mln. eurų. Šiuo metu įmonė „Eika“ taip pat vysto projektus Šnipiškėse, Žirmūnuose, Bajoruose, Jeruzalėje, Santariškėse, Naujamiestyje ir Senamiestyje.
Apie įmonių grupę „Eika“
1992 m. įkurta bendrovė „Eika“ yra viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupių Lietuvoje, sėkmingai plėtojanti gyvenamųjų, komercinių, visuomeninių ir kitos paskirties pastatų projektus, kurianti naują gyvenimo ir darbo kokybę. Įmonė jau pastatė daugiau nei 3750 butų ir 320 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatų. „Eika“ daug kartų apdovanota kaip geriausia nekilnojamojo turto plėtotoja Lietuvoje, geriausiais Lietuvoje tapę ir įmonės projektai „Santariškių namai“ bei „Eika namai Pilaitėje“.
Daugiau informacijos:
Raimonda Janušonytė
Rinkodaros ir komunikacijos vadovė
Tel. +370 5 2045 809
El. p. raimonda@eika.lt
Įmonių grupė „Eika“ užbaigė nuo 2005 metų plėtotą projektą „Santariškių namai“. Ne vieną apdovanojimą Lietuvoje pelniusio ir geriausiu Baltijos šalyse gyvenamosios statybos kategorijoje pripažinto projekto „Santariškių namai“ paskutinis daugiabutis „Ąžuolas“ valstybinės komisijos pripažintas tinkamu naudoti.
Mažaaukščiame name „Ąžuolas“ pirkėjai turėjo galimybę įsigyti įvairaus išplanavimo 1-4 kambarių butus su balkonais ar jaukiomis terasomis ant stogo. Namas išsiskyrė tuo, jog pirmajame pastato aukšte buvo suprojektuotos komercinės patalpos įvairiems verslams. Gyventojų ir nuomininkų patogumui po pastatu buvo įrengta požeminė stovėjimo aikštelė.
„Eika“ viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo statyti mažaaukščius daugiabučius namus, kurie formavo „Santariškių namų“ gyvenvietę. Projektas „Santariškių namai“ išsiskyrė naudotais technologiniais sprendimais, apimtimi, kokybe, kruopščiai prižiūrima aplinka, poilsio ir aktyvaus laisvalaikio erdvėmis, unikalia vieta šalia Verkių regioninio parko ir aktyvia, tradicijas puoselėjančia bendruomene. Sukauptą gerąją „Santariškių namų“ patirtį įmonė perkelia į Bajorų mikrorajone vystomą trijų etapų projektą „Bajorų alėjos“. Tikimės, jog tai bus savotiškas „Santariškių namų“ tęsinys“, – teigia UAB „Eika“ Plėtros direktorius Martynas Žibūda.
Šiuo metu įmonė „Eika“ vysto projektus Šnipiškėse, Žirmūnuose, Bajoruose, Jeruzalėje, Pilaitėje, Naujamiestyje ir Senamiestyje.
Apie įmonių grupę „Eika“
1992 m. įkurta bendrovė „Eika“ yra viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupių Lietuvoje, sėkmingai plėtojanti gyvenamųjų, komercinių, visuomeninių ir kitos paskirties pastatų projektus, kurianti naują gyvenimo ir darbo kokybę. Įmonė jau pastatė daugiau nei 3750 butų ir 320 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatų. „Eika“ daug kartų apdovanota kaip geriausia nekilnojamojo turto plėtotoja Lietuvoje, geriausiais Lietuvoje tapę ir įmonės projektai „Santariškių namai“ bei „Eika namai Pilaitėje“.
Antrąjį šių metų ketvirtį Kaune parduota 110 naujos statybos butų, t. y. 29 proc. daugiau nei paskutinių dviejų metų vidurkis, kai buvo realizuojami 85 butai per ketvirtį. Tuo tarpu Klaipėdoje per paskutinius tris mėnesius realizuota 90 butų arba 32 proc. daugiau nei paskutinių dviejų metų vidurkis, kai buvo parduodama po 68 butus per ketvirtį. Didesnį pirkėjų aktyvumą Kaune riboja drastiškai mažėjanti naujų butų pasiūla, o Klaipėdoje – nelikvidus ir pirkėjų poreikiams nepritaikytas naujos statybos butų likutis.
„Kaune naujo būsto rinka išsiskiria aktyvumu jau antrą ketvirtį iš eilės, kai parduodama virš 100 naujų butų. Tai yra gerokai daugiau nei paskutinių dviejų metų vidurkis, kai pardavimai siekė 85 butų per ketvirtį“, – teigia „Eika“ plėtros projektų vadovas Tomas Žiaugra. „Kita vertus, naujų butų pasiūla Kaune drastiškai mažėja jau šeštą ketvirtį iš eilės. Pirkėjai, norintys įsigyti naują būstą Kaune, šiuo metu turi rekordiškai mažas pasirinkimo galimybes – jie gali rinktis vos iš 410 butų. Tai yra mažiausias parduodamų naujos statybos butų skaičius nuo 2013 metų trečiojo ketvirčio“, – komentuoja T. Žiaugra.
Sparčiai mažėjanti butų pasiūla Kaune turėtų padrąsinti NT plėtotojus imtis naujų, vis didesnių projektų arba didinti apimtis jau pradėtuose – tam yra susidariusios itin palankios sąlygos rinkoje. „Prognozuojame, kad antroje 2016 metų pusėje Kaune NT plėtotojai bus gerokai aktyvesni nei metų pradžioje, ypač tie, kurie labai atsargiai, vos su keliasdešimt butų startavo naujuose projektuose“, – teigia T. Žiaugra.
Klaipėdoje taip pat pastebimas pirkėjų suaktyvėjimas. Pasak NT specialisto, paklausa trečią ketvirtį iš eilės stiebiasi į viršų – per paskutinius 3 mėnesius realizuota 90 butų, t. y. vidutiniškai 22 butais daugiau nei paskutinių 2 metų ketvirčių vidurkis. Tuo tarpu pasiūla uostamiestyje šiuo metu siekia 640 laisvų butų, o butų skaičius rinkoje nekinta daugiau nei du metus. „Didelė parduodamų butų dalis pasiūloje yra likusi dar nuo 2008 metų, pritaikyta to laikotarpio pirkėjų poreikiams, todėl šiandieninės rinkos sąlygomis minėti butai nėra likvidūs. Tęstiniuose projektuose pasiūla yra papildoma nuolat, tačiau didesnio pirkėjų susidomėjimo sulaukia tik pavieniai projektai, siūlantys jų lūkesčius atitinkantį būstą“, – pasakoja UAB „Eika“ atstovas.
„Klaipėdoje naujo būsto rinką galėtų išjudinti nauji rinkos dalyviai, galintys pirkėjams pasiūlyti nedidelių, kompaktiškų būstų populiariuose uostamiesčio rajonuose. Tačiau rinkoje esantis laisvų butų, kurie anksčiau ar vėliau privalės surasti savąją rinkos kainą, kiekis nesuteikia pagrindo NT plėtotojams rizikuoti ar tikėtis didesnės naujų butų kainos uostamiestyje“, – teigia T. Žiaugra.
Antrinėje būsto rinkoje tiek Kaune, tiek Klaipėdoje fiksuojamas bendro parduotų butų skaičiaus augimas. Preliminariais Registrų centro duomenimis, antrąjį 2016 metų ketvirtį Kaune parduota apie 1100 butų, t. y. 11 proc. daugiau butų negu pirmąjį ketvirtį ir 17 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį praeitais metais. Uostamiestyje antrąjį šių metų ketvirtį sudaryta apie 800 būsto pardavimo sandorių, t. y. 17 proc. daugiau negu pirmąjį šių metų ketvirtį ir 11 proc. daugiau nei 2015 metų antrąjį ketvirtį.
Vidutinė kvadratinio metro kaina naujo būsto rinkoje per antrąjį šių metų ketvirtį krito ir Kaune, ir Klaipėdoje. Kaune kaina sumažėjo 4 proc. ir šiuo metu siekia 1050 eurų, Klaipėdoje naujų butų kaina šiuo metu siekia apie 1250 eurų už kvadratinį metrą, t. y. 3 proc. mažiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį. Tiek Kaune, tiek Klaipėdoje kainos kitimas buvo panašus, tačiau jį lėmė skirtingi veiksniai: Kaune buvo išpirkti brangiausi butai, todėl bendra likusiųjų butų kvadratinio metro kaina sumažėjo, tuo tarpu Klaipėdoje rinkai buvo pasiūlyta naujų butų už žemesnę nei rinkos vidurkis kainą.
Apie įmonių grupę „Eika“
1992 m. įkurta bendrovė „Eika“ yra viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupių Lietuvoje, sėkmingai plėtojanti gyvenamųjų, komercinių, visuomeninių ir kitos paskirties pastatų projektus, kurianti naują gyvenimo ir darbo kokybę. Įmonė jau pastatė daugiau nei 3750 butų ir 320 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatų. „Eika“ daug kartų apdovanota kaip geriausia nekilnojamojo turto plėtotoja Lietuvoje, geriausiais Lietuvoje tapę ir įmonės projektai „Santariškių namai“ bei „EIKOS namai Pilaitėje“.
Pirmasis tarptautinio tinklo viešbutis „Hilton Garden Inn“ Vilniuje duris atvers jau 2018 metais. Šių metų liepą viešbučių tinklas pasirašė sutartį su nekilnojamojo turto plėtotoja „Eika“, kuri Gedimino prospekte planuoja statyti 150 kambarių dydžio viešbutį.
Keturių žvaigždučių „Hilton Garden Inn“ viešbutis bus pradėtas statyti 2017 metų pradžioje, o jo atidarymas planuojamas 2018 metų pabaigoje. Sutartis su tarptautiniu viešbučių tinklu „Hilton Worldwide“ pasirašyta frančizės pagrindu, o šiuo metu deramasi su potencialiais būsimo viešbučio operatoriais.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasveikino viešbučio tinklo „Hilton Worldwide“ sprendimą, kartu ir įmonės „Eika“ investicijas į naują projektą. „Aukštos klasės viešbučio įsikūrimas bei naujo verslo atidarymas Vilniaus širdyje yra reikšmingas įvykis visam miestui ir jo gyventojams. Kartu tai simbolizuoja atgimimą Gedimino prospekto dalies tarp pradedamos tvarkyti Lukiškių aikštės ir Seimo rūmų. Vilnių pasirinkęs tarptautinis vardas didins sostinės patrauklumą ir pritrauks dar daugiau turistų, paskatins naujų skrydžių krypčių atsiradimą, pritrauks į sostinę daugiau tarptautinių renginių“, – sako R. Šimašius.
Naujojo viešbučio plėtotojos, įmonių grupės „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis, projekto pristatymo metu minėjo, jog kasmet augantys turistų srautai Vilniuje bei vienas didžiausių viešbučių užimtumų Europoje identifikavo, kad šiuo metu itin palankus laikas investuoti. „Beveik tris metus svarstėme Gedimino prospekte plėtoti viešbučio projektą. Tarptautinių konsultantų atlikta studija padėjo apsispręsti dėl tinkamo dydžio, formato, tinklo ir prekės ženklo. Sprendimą vystyti viešbutį lėmė tiek projekto vieta, tiek rinkos situacija ir profesionalų rekomendacijos“, – teigia D.Dargis.
Pasak „Hilton Worldwide“ vyresniojo viceprezidento Patrick Fitzgibbon, atsakingo už plėtrą Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje,Baltijos šalys šiuo metu turi didžiausią potencialą dėl itin aukšto viešbučių užimtumo. Dėl šios priežasties ir buvo nuspręsta atidaryti viešbutį Vilniuje.
„Gedimino prospekte duris atvers „Hilton Garden Inn“ viešbutis, kuris itin patogus ir patrauklus verslo klasės klientams. Būtent šis formatas manome yra tinkamiausias pagal projekto vietą. Šio tipo viešbučiuose visa parą veikia verslo zona, kurioje gali darbuotis svečiai, taip pat visoje viešbučio teritorijoje užtikrinamas itin spartus Wi-Fi interneto ryšys. Kiekviename kambaryje yra ir darbo stalas su ergonomiškais baldais. Aktyviems viešbučio svečiams visa parą atidarytas sporto klubas“, – privalumus įvardijo „Hilton Worldwide“ vyresnysis viceprezidentas.
Viešbutis bus dalis daugiafunkcinio 18 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekso, kuriame taip pat įsikurs verslo centras, prekybinė galerija, kavinės, restoranai, prabangių apartamentų pastatas bei atvira visuomeninė erdvė. Po sklypu bus įrengta dviejų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kuri bus atvira ir vilniečiams bei miesto svečiams. Pasak įmonės „Eika“ generalinio direktoriaus, tai bus vienas įdomiausių projektų Vilniaus istorijoje, nes atsiras naujas traukos centras Gedimino prospekto atkarpoje tarp Lukiškių aikštės ir Seimo rūmų.
Sukurti išskirtinio komplekso viziją paskelbtas tarptautinis architektūros konkursas. Architektams pateiktoje užduotyje keliamas uždavinys suderinti skirtingas komplekso funkcines dalis, darniai integruoti pastatus Gedimino prospekte, įkomponuoti XX amžiaus pradžios pastatą Dainavos gatvėje, taip pat funkcionaliai suplanuoti pėsčiųjų ir automobilių zonas.
Projekto pristatyti į Lietuvą atvyko tarptautinio viešbučių tinklo „Hilton Worldwide“ viceprezidentas Mike Collini, atsakingas už plėtrą Turkijoje, Rusijoje ir Rytų Europoje. Spaudos konferencijoje „Hilton Worldwide“ atstovas taip pat paskelbė įmonės planus atidaryti pirmąjį „Hilton Garden Inn“ viešbutį Latvijoje, Rygos Senamiestyje.
Daugiau informacijos:
Raimonda Janušonytė
Rinkodaros ir komunikacijos vadovė
Tel. +370 5 2045 809
El. p. raimonda@eika.lt
Lietuvos architektų sąjunga ir nekilnojamojo turto plėtotoja „Eika“ kviečia architektus į tarptautinį konkursą daugiafunkciniam kompleksui Gedimino prospekte, Vilniuje kurti. Komplekso statybos darbus planuojama pradėti jau 2017 metų pradžioje.
Daugiafunkcinį kompleksą sudarys apie 150 kambarių 4 žvaigždučių viešbutis, 5000 kv. metrų verslo centras, prabangių apartamentų pastatas, prekybinis pasažas bei atvira visuomeninė galerija. Planuojama, kad bendras projekto plotas bus didesnis negu 18 tūkst. kvadratinių metrų, o pastatai ribosis su Dainavos, V. Kudirkos gatvėmis ir Gedimino prospektu.
„Tai bus vienas įdomiausių projektų ne tik įmonės „Eika”, bet ir Vilniaus istorijoje. Gedimino prospekte atsiras nauja pėsčiųjų zona ir stiprus traukos centras prospekto atkarpoje tarp Lukiškių aikštės ir Seimo rūmų“, – teigia įmonių grupės „EIKA“ generalinis direktorius Domas Dargis.
Architektams pateiktoje užduotyje keliamas uždavinys suderinti skirtingas komplekso funkcines dalis, darniai integruoti pastatus Gedimino prospekte, įkomponuoti XX amžiaus pradžios pastatą Dainavos gatvėje, taip pat funkcionaliai suplanuoti pėsčiųjų ir automobilių zonas.
Konkurso pasiūlymus vertins Lietuvos architektų sąjungos ir projekto plėtotojos „Eika“ sudaryta komisija, o trys geriausi darbai bus apdovanoti piniginėmis premijomis. Dalyvių registracija vykdoma iki rugsėjo 9 d., darbų bus laukiama iki rugsėjo 26 d.
Nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupė „Eika“ plečiasi ir steigia investicijų valdymo bendrovę. Lietuvos banko valdyba nutarė išduoti UAB „Eika Asset Management“ kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės veiklos leidimą. Jis suteikia teisę įmonei valdyti fondus bei bendroves, į kurias bus pritraukiamos išorinių profesionalių investuotojų lėšos.
„Būdami nekilnojamojo turto plėtotojai, nuolatos jaučiame investuotojų susidomėjimą mūsų vystomais projektais – neretai gauname pasiūlymų parduoti vienus ar kitus objektus. Nuo šiol investuotojams galėsime pasiūlyti tapti projektų dalininkais per specialiai tam sukurtą finansinę struktūrą, prižiūrimą Lietuvos banko“, – teigia „Eika“ įmonių grupės generalinis direktorius Domas Dargis.
Numatoma prioritetinė investicijų kryptis – gyvenamosios bei komercinės paskirties projektai bei komercinės paskirties pastatai, užtikrinantys stabilų nuomos pajamų srautą. „Fondinių investavimo struktūrų rinka Baltijos šalyse yra dar pakankamai jauna ir nedidelė, tačiau jaučiame didelį jos potencialą ir vis augantį rinkos poreikį. Pastebime, kad jei prieš kelis metus profesionalūs investuotojai domėjosi beveik vien išvystytais, pastovią investicinę grąžą turinčiais projektais, tai šiuo metu jie yra linkę prisiimti didesnę riziką bei prie projekto prisijungti dar ankstyvoje vystymo stadijoje”, – pastebi D. Dargis. Konkrečius investuotojams skirtus produktus investicijų valdymo bendrovė pasiūlys jau šių metų rudenį.
Daugiau informacijos:
Raimonda Janušonytė
Rinkodaros ir komunikacijos vadovė
Tel. +370 5 2045 809
El. p. raimonda@eika.lt
Augant darbo vietų skaičiui Lietuvoje, vis daugiau darbdavių skundžiasi aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumu. Norėdamos juos pritraukti, įmonės turi įdėti nemažai pastangų, kad pasiūlytų specialistams dėmesio vertą darbo vietą. Rinkdamiesi naują darbovietę, specialistai kreipia dėmesį ne tik į konkurencingą atlyginimą, galimybę mokytis ir tobulėti savo srityje, lankstų darbo grafiką, bet vis didesnę svarbą įgauna ir pati darbo vieta – jos patogumas, aplinka, poilsio zonos ir kiti biuro sprendimai.
„Svarbu suprasti, kad darbuotojai vertina ne tik darbo laiką, bet ir laiką, kurį jie praleidžia vykdami į darbo vietą. Vis daugiau žmonių, norėdami išvengti spūsčių piko metu, kelionei į darbą renkasi ne automobilį, bet dviratį ar viešąjį transportą. Dėl šios priežasties dauguma naujų verslo centrų kuriasi vietose, kuriose yra pakankamai išvystyta infrastruktūra, o greta pastato darbuotojams įrengiamos dviračių saugyklos, persirengimo kambariai ir dušai“, – pasakoja nekilnojamojo turto bendrovės „Eika“ l.e.p. Turto valdymo departamento direktorius Giedrius Brūzgė.
Pasak Žalgirio gatvėje verslo centrą „135“ statančios įmonės atstovo, darbo vietoje personalas taip pat turi jaustis patogiai – naujuose verslo centruose daug dėmesio yra skiriama patalpų vėdinimui, oro drėkinimui ir tinkamai temperatūrai. „Dulkės, sausas oras ar netinkama temperatūra darbui skirtose patalpose kenkia darbuotojų savijautai, vadinasi, ir jų produktyvumui. Sprendžiant keliamo triukšmo problemą, pokalbiams telefonu, individualiam ir komandiniam darbui išskiriamos atskiros erdvės, kurios užtikrina, kad darbuotojai netrukdys vieni kitiems. Dažnai biuruose įrengiamos stovimos susitikimų erdvės, kurios stebėtinai trumpina susitikimų laiką ir gerina jų efektyvumą“, – teigia G. Brūzgė.
Itin svarbios ir darbuotojų poilsio zonos – pastebima tendencija, kad patalpos su geriausiu vaizdu pro langą skiriamos ne vadovo kabinetui, bet personalo virtuvei ar poilsio zonai. Vadovai poilsio erdvėse dažnai priima ir gana netradicinius sprendimus, gerinančius darbuotojų įsitraukimą ir motyvaciją – čia įrengiami futbolo stalai, pajungiami kompiuteriniai ir kiti žaidimai, o kartais – ir muzikos instrumentai. Pertraukėlių metu darbuotojai gali pailsėti ir pabendrauti tarpusavyje, įkvėpti gryno oro ant stogo terasos ar žaliuojančiame vidiniame kieme. Tai padeda jiems ne tik sklandžiau dirbti komandoje, bet ir sėkmingiau spręsti darbo metu iškylančias stresines situacijas bei jausti didesnį pasitenkinimą savo darbu.
Apie įmonių grupę „Eika“
1992 m. įkurta bendrovė EIKA yra viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupių Lietuvoje, sėkmingai plėtojanti gyvenamųjų, komercinių, visuomeninių ir kitos paskirties pastatų projektus, kurianti naują gyvenimo ir darbo kokybę. Įmonė jau pastatė daugiau nei 3750 butų ir 320 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatų. „Eika“ daug kartų apdovanota kaip geriausia nekilnojamojo turto plėtotoja Lietuvoje, geriausiais Lietuvoje tapę ir įmonės projektai „Santariškių namai“ bei „Eika namai Pilaitėje“.
