Įžvalga
EIKA plėtros direktorius Martynas Žibūda:
„Iki šiol istorijoje turbūt nebuvo fiksuota drastiškesnių pokyčių Vilniaus naujo būsto rinkoje nei kad jų buvo šių metų pirmąjį pusmetį: pasiekus rekordinį 596 ir 655 sandorių kiekį sausį ir vasarį, rinka praktiškai sustojo kovo viduryje po karantino paskelbimo, kai plėtotojai realizavo tik 132 butus kovą ir 53 balandį. Trečią ir ketvirtą karantino savaitę buvo pasiektas rinkos dugnas, kai atšaukiamų sandorių buvo 4 kartus daugiau nei naujai sudaromų, tačiau nuo to laiko situacija sparčiai gerėja, o sandorių kiekis auga.
Tai lėmė, kad per 2020 m. I-ąjį pusmetį buvo parduota 1794 butų arba 39 proc. mažiau nei per atitinkamą laikotarpį pernai, o šis sumažėjimas siekia net 72 proc., lyginant antrąjį šių ir praėjusių metų ketvirčius (atitinkamai 1470 ir 411 parduotų butų 2019 m. ir 2020 m.). Tačiau džiugina po karantino matoma rinkos atsigavimo tendencija: jei balandį buvo parduoti vos 53 butai, tai gegužę šis skaičius augo iki 127, o birželį jau buvo parduotas 231 butas. Jau dabar esame pasiekę 2018 m. pardavimų lygį, kuris buvo fiksuojamas vos prieš dvejus metus, o po patirto šoko nuteikia pakankamai optimistiškai. Jei karantino metu pirmiausia fiksavome klientus, kuriems būstas yra būtinas šiandien, tai dabar, po karantino, vis daugiau butų yra parduodama investuotojams, tikintiems rinkos stabilumu bei santaupų saugumu.
II-ąjį metų ketvirtį pirkėjai daugiausiai rinkosi būstą dar tik statomuose daugiabučiuose, juose buvo parduota beveik 65 proc. realizuotų būstų. Populiariausi išliko ekonominės ir vidutinės klasės būstai, jų atitinkamai parduota 46 proc. ir 43 proc. Likusi dalis, apie 11 proc., teko prabangiam būstui.
Per metus laisvų butų kiekis praktiškai nepakito. Šiuo metu Vilniaus būsto rinkoje yra apie 4170 laisvų būstų – 3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, bet apie 15 proc. daugiau nei prieš tris mėnesius. Auganti pasiūla ir per II metų ketvirtį rinkai pasiūlyti beveik 900 naujų butų 14-oje projektų rodo NT plėtotojų nuotaikas ir jų tikėjimą savimi bei rinka.
Kaip rodo paskutinių trijų mėnesių duomenys, karantinas įtakos būsto kainoms nepadarė. Šiuo metu vidutinė rinkos kaina Vilniuje siekia 2100 EUR už kv. m arba per metus yra išaugusi 4,7 proc. Lyginant su praėjusio ketvirčio kainomis bendra vidutinė kaina yra sumažėjusi 3,1 proc., bet to priežastis buvo per ketvirtį rinką papildę pigesni projektai, kurie šiek tiek „atskiedė“ kainos vidurkį.
Panašu, kad neapibrėžtumas ir nežinia po truputį sklaidosi, tiek gyventojų, tiek ir kitų rinkos dalyvių – plėtotojų, bankų bei statytojų – lūkesčiai gerėja, tad norisi tikėti, kad artimoje ateityje nebesulauksime panašių kardinalių pokyčių, o NT rinka, kaip ir visa šalies ekonomika, po truputį grįš į buvusias apimtis.
Faktai
- 2020 m. II-ąjį ketvirtį pirminėje Vilniaus būsto rinkoje parduota 411 butų, tai yra net 72 proc. mažiau nei 2019 m. II-ąjį ketvirtį (1470 butų) bei 70 proc. mažiau nei 2020 m. I-ąjį ketvirtį. (1389 butų).
- Didžiausią sandorių dalį sudarė ekonominės klasės pardavimai – 46 proc. sandorių, nedaug atsiliko vidutinė klasė – 43 proc. sandorių, 11 proc. pardavimų teko prabangaus būsto segmentui.
- Per metus neparduoto būsto kiekis sumažėjo vos 3 proc. ir šiuo metu siekia 4170 laisvų butų skaičių.
- Apie 33 proc. šio sandėlio sudaro baigti ir baiginėjami statyti butai, o 2 iš 3 pardavinėjamų butų arba 67 proc. yra pačiame statybų įkarštyje.
- 2020 m. II-ąjį ketvirtį NT plėtotojai rinkai pasiūlė beveik 900 naujų butų, t.y. 36 proc. mažiau nei 2019 m. II-ąjį ketvirtį, kai buvo pradėta 1380 butų statyba bei pardavimai.
- Per 2020 m. II-ą ketvirtį naujų butų kaina Vilniuje labiausiai keitėsi ekonominėje klasėje – augo 1,9 proc., vidutinėje mažėjo 0,7 proc., o prabangiame segmente augimas sudarė 0,4 proc. Kainų lygis šiuo metu siekia 1580 EUR / kv. m. ekonominėje, 2220 EUR / kv. m. – vidutinėje bei 3140 EUR / kv. m. – prestižinėje klasėje.
- Dėl minėtų kainų pokyčių bendra vidutinė naujo būsto kaina Vilniuje per ketvirtį sumažėjo 3,1 proc.: nuo 2170 EUR / kv. m. iki 2100 EUR / kv. m.