• Titulinis
  • Grupės naujienos
  • „Eika“ Kopenhagoje – semiamės tvarumo patirties

    „Eika“ komanda rugsėjį užbaigė semdamiesi tvarumo patirties iš puikaus tvarumo pavyzdžio visoje Europoje – Kopenhagos. Net dešimties darbuotojų kolektyvas gilinosi, kaip danams pavyksta taip tvariai gyventi. Dalinamės gausiomis akimirkomis, ką užfiksavome ar įsidėmėjome.

    Tvarumo visuma arba kodėl danams pavyksta. Sėkmės sudedamosios dalys: valstybės reguliavimas, visuomenės sąmoningumas ir rinkos dalyvių ambicijos.

    Danija ne tik žodžiais deklaruoja tvarumo įgyvendinimą, bet turi labai aiškius reglamentus, kaip jie siekia tvarumo. NT sektoriuje yra nustatytas ir palaipsniui siekiamas CO2 pėdsako rodiklis naujai statomuose pastatuose, jau nekalbant apie kiekvieno pastato funkcionalumą – kiek jo skiriama socialinėms reikmėms.  Pvz., dažniausiai visas pirmas aukštas, ar kuriama aplinka, turi tarnauti visuomenei per paslaugas ar kitas veiklas, o jei gyvenamųjų projektų plotas viršija  8 tūkst. kv. m, 15 proc. turi būti atiduota socialiniam būstui. Dar vienas išskirtinis dalykas – plėtojami ištisi rajonai, kur detalus planas yra išmąstytas, išdiskutuotas pirmiausiai galvojant apie socialines paslaugas būsimiems pastatų naudotojams – gyventojams ar darbuotojams. Todėl yra kuriamos mokyklos, darželiai, maitinimo įstaigos, judumo galimybės – dviračių takai ir parkavimo aikštelės, metro stotelės, o automobiliai „kišami“ po žeme arba į daugiaaukščius parkingus. Antžeminių aikštelių lieka minimaliai, o svarbiausia nekuriami tik miegamieji rajonai. Puikūs rajonų konversijų pavyzdžiai: Nordhavnen ar Carlsberg gamyklos teritorija. Tikime, kad tai pasiekta visų suinteresuotųjų dialogo keliu, o ne tik vienpusiškais reikalavimais.

    Miestas žmogui. Kadaise uoste buvusios neįžengiamos teritorijos tapo „Mėlynuoju parku“ su iššvarėjusiu vandeniu tinkamu maudytis ar akvatorijoje atitvertu viešu nemokamu natūraliu baseinu, kuriuo dar ir rugsėjo pabaigoje mėgavosi miestiečiai.

    Galvojimas apie ateitį. Viena centrinė gatvė rekonstruota taip, kad jos viduryje atsirado plati žalia zona, kuri iš tiesų tarnauja stipraus lietaus absorbavimui ir galimų potvynių valdymui. Milžiniška investicija ne tik sukūrusi naują žalią zoną, pakeitusi miesto vietos veidą, bet ir žvilgsnis į priekį, kai vis dažnėja liūtys.

    Pradeda nuo savęs. Lankėmės trijuose projektuotojų ir architektų biuruose. Du iš jų įsikūrę konvertuotose patalpose – prekybos centro ir uosto sandėlio, o trečiasis lokomotyvų remonto dirbtuvėse, kurias priėmė tokias, kokios buvo, net sienų neperdažė, o laiptus į antrą aukštą persinešė iš kitos pastato vietos. „O kam, mes čia planuojame būti keletą metų, vėliau ieškosime kitų kūrybinių erdvių, kai šį pastatą bus nuspręsta konvertuoti“.  Šio biuro darbuotojų tvarumo filosofija tikrai skatinanti susimąstyti, kaip mes vis tik pripratę prie komforto, nesusimąstydami, kiek mūsų komfortas kainuoja planetai. Paklausus, kaip jie išgyvena šaltį (ofisas tikrai atrodo pralaidus), jų nuomone šaltis nėra baisus, juk gali apsirengti daugiau, sunkiau karštį pakelti (kondicionierių nėra), bet liepą visas ofisas atostogauja, o kitas karščio bangas išgyvena šokdami ant dviračio ir už poros minučių kelio pasinerdami į jūros vandenį. Tik nereikia galvoti, kad darbo stalai suklypę ar multimedija praėjusio amžiaus – ne čia tikrai viskas komfortabilu. Visa kita požiūrio klausimas. Danijos architektai kelia sau tikslus mažiau statyti naujo, kuo mažiau naudoti medžiagų arba naudoti perdirbtas bei bet koks naujai pastatytas pastatas turi būti pastatytas taip, kad atsiradus naujam poreikiui, būtų lengvai konvertuojamas kitoms funkcijos.

    Greičiausiai išnuomojami būstai. Čia tik užduosime klausimą, ar jūs suskubtumėte nuomotis, o gal ir pirkti būstą, kurio fasadas suformuotas iš kito seno pastato fasado sienų, grindys sudėtos iš likusių utilizavimui paliktų grindlenčių galų? O Kopenhagoje viename tokiame investiciniame, skirtame nuomai, projekte atsilaisvinę apartamentai išnuomojami greičiausiai, jei lyginsime rajono kontekstą ir tikrai ne už mažiausią kainą. Beje, Danijoje kondicionieriai kaip ir nelegalu. Danijos visuomenė vertina tai, kas yra tvaru, nenaudoja resursų, kurių galima nenaudoti.

    „Eika“ komanda visas tris dienas nenulipo nuo dviračių, į automobilį nebuvome įlipę, metro važiavome į ir iš oro uostą bei vieną biurą.

    Ačiū už įkvėpimą ir mintis ateičiai: https://lendager.com/; https://www.cobe.dk/; https://abc.dk/

    https://abc.dk/