Naujos statybos nekilnojamojo turto kainos Kaune per balandį ir gegužę staigiai ūgtelėjo daugiau nei 10 proc. Tai pats didžiausias kainų šuolis per pastaruosius dešimt mėnesių, nes nuo 2006 m. rugpjūčio vidutinė naujos statybos nekilnojamojo turto kaina Kaune padidėjo vos 12 procentinių punktų.
Nors Kaune naujos statybos butai brangsta greičiau negu sostinėje arba uostamiestyje, jų kaina vis dar išlieka patraukliausia iš visų trijų miestų – jie vidutiniškai 32,5 proc. pigesni negu Klaipėdoje ir 14,3 proc. — negu Vilniuje.
Vidutinė naujos statybos buto kaina laikinojoje sotinėje balandį ir gegužę siekė 5 777 Lt už kv. m. ir buvo tik nežymiai aukštesnė negu ekonominės klasės būsto kainos vidurkis Vilniuje (5 459 Lt už kv. m.) ir gerokai žemesnė negu ekonominės klasės butų vidurkis (6 027 Lt už kv. m.) uostamiestyje.
Dėl tokios kainų disproporcijos rinkos analitikai nėra linkę naujos statybos būsto Kaune skirstyti į vadinamąją vidutinę klasę, kuri kituose didžiuosiuose šalies miestuose skaičiuojama nuo (6 000 Lt už kv. m.) ir prestižinę klasę, siekiančią per 7 501 Lt už kv. m., nes laikinosios sostinės kainų vidurkis tesiekia kitų dviejų miestų ekonominės (iki 6 000 Lt už kv. m.) klasės lygį.
Nekilnojamojo turto vystytojai Kaune taip pat orientuojasi į kuklesnių piniginių išteklių turintį pirkėją. Čia ir siūlomi, ir perkami mažesni, vidutiniškai 52 kv. m. butai, t.y. aštuoniais kvadratiniais metrais mažesni negu Vilniuje ir dvylika kv. m. mažesni negu Klaipėdoje.
Nepaisant kainų šoktelėjimo, per pastaruosius du mėnesius naujos statybos butų pardavimai Kaune ne sustojo, kaip galima buvo tikėtis, o išaugo 6,8 proc. Tačiau tas augimas buvo lėtesnis, negu vasarį ir kovą, kuomet pardavimai kilo 16,29 proc. Nepaisant šio sulėtėjimo, per dviejų mėnesių laikotarpį naujos stybos butų Kaune parduota daugiausiai per pastaruosius 17 mėnesių.
Dar daugiau, nauja rinkos tendencija Kaune – per pastaruosius du mėnesius ženkliai sumažėjęs tradicinis atotrūkis tarp pirkėjams pasiūlytų ir nupirktų naujos statybos butų. Balandį ir gegužę Kauno naujos statybos būstų rinkoje buvo pasiūlyta tik 2,8 karto daugiau butų, nei jų nupirkta. Tuo tarpu pastaruosius dešimties mėnesių laikinojoje sotinėje vyravo tendencija, kuomet pirkėjams buvo siūloma iki trylika kartų daugiau butų negu jų nuperkama. Šis atotrūkis ėmė mažėti nuo 2006 m. rudens ir prieš vasarą tapo labai ryškus.
Analitikų teigimu, taip atsitiko todėl, kad per šį laikotarpį Kaune rinkai buvo pasiūlytas tik vienas projektas ir pirkėjams tiesiog nebuvo iš ko rinktis, tačiau aukštyn kylančių pardavimų kreivė akivaizdžiai skelbia padidėjusį pirkėjų aktyvumą.
„Kaunas, kaip ir Latvija, tiesiog vėliau atsigavo iš rinkos sąstingio, todėl ryškesnius rinkos pokyčius matome dabar. Palyginti su Klaipėda, kur vidutinės naujos statybos nekilnojamojo turto kainos jau pralenkė Vilnių ir siekia 8 545 Lt už kv. m., Kauno kainos labai patrauklios, tačiau jo augimas – laikinas reiškinys", — prognozuoja nekilnojamojo turto bendrovės „Eika" Plėtros direktorė Viktorija Beatričė Radzevičienė.
Savo argumentams paremti ji mini ir mažesnes negu Vilniuje ir Klaipėdoje tinkamos statybai žemės kainas. Tačiau šį procesą gali stabdyti vis dar tik besiformuojantis ir negausus Kaune gyvenančių ir samdomą darbą dirbančių vadybininkų ir vadovų sluoksnis.
Pasak V. B. Radzevičienės, tradiciškai smulkiu ir vidutiniu nuosavu verslu besiverčiantys pasiturintys Kauno gyventojai yra linkę gyventi nuosavuose namuose, dažnai už net miesto ribos.
„Naujos statybos prestižinis būstas Kaune kol kas yra neypač paklausi prekė, dažniausiai perkama, kaip antrasis gyvenamasis plotas, o ne šeimos namai. Pastarieji istoriškai būdavo Garliavoje, ar net pakaunės gyvenvietėse: Vilkijoje, Vandžiogaloje ar Domeikavoje. Tuo tarpu nekilnojamojo turto vystytojų uždarbis iš ekonominės klasės butų yra mažesnis, jeigu statomi pavieniai objektai, o ne ištisi gyvenamieji kvartalai", — sako V.B. Radzevičienė.