Būsto paieška, apžiūra ir galutinis apsisprendimas įsigyti vidutiniškai užtrunka apie du mėnesius, o potencialūs pirkėjai apžiūri apie 5–7 projektus, sako nekilnojamojo turto ekspertai. Tiesa, jeigu pirkėjai pageidauja didesnio ploto, ieško erdvesnių terasų ar balkonų, turi kitų išskirtinių reikalavimų, būsto paieška gali užtrukti ir metus ar dar daugiau.
„Pirkėjai išsirenka vieną ar du miesto rajonus, kuriuose jiems atrodo jauku gyventi. Kur dabartiniame gyvenimo etape norėtų įsikurti. Tuomet paskiria savaitgalius ir apžiūri visus plėtojamus projektus pasirinktuose rajonuose. Tik po šių žingsnių pirkėjas priima sprendimą, kur jis nori įsigyti būstą“, – dažnai pasitaikančią buto pirkimo eigą pristato Justinas Šavelskis, nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ pardavimo projektų vadovas.
Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad norint apsispręsti, ar įsigyti prestižinės klasės būstą Užupyje, Žvėryne ar Senamiestyje, neretai pakanka ir vieno susitikimo, o ekonominės ir vidutinės klasės butą, kurie yra Pilaitėje, Bajoruose ar Žirmūnuose – prireikia dviejų.
„Prestižinės klasės būsto pirkėjai būna vyresni, jau nutarę, kokio būsto nori, kokie jų prioritetai, todėl greitai priima teigiamą ar neigiamą sprendimą. Ekonominės ir vidutinės būsto klasės pirkėjai pirmiausia apžiūri būstą vieni, o vėliau atkeliauja su artimiausių žmonių palyda – tėvais, giminaičiais ar draugais“, – pasakoja J. Šavelskis.
Vaikų ir tėvų nuomonės dėl buto išsiskiria
Pirkėjai labiausiai vertina tėvų nuomonę, todėl neretai dėl jų tenka pakeisti pirminį apsisprendimą, o būsto įsigijimas gali pavirsti abipuse nuoskauda.
„Jeigu pirkėjai į Žalgirio gatvėje esantį projektą „135“ atvažiuodavo su tėvais, aš nuspėdavau, kad būsto nepavyks parduoti. Nors vaikai būdavo susižavėję būstu, perspektyva gyventi šalia centro, tačiau jų tėvams buvo neįprastas judrumas, gyvybinga ir dinamiška gatvė. Tėvai dažnai negirdi vaikų argumentų, remiasi savo požiūriu ir mieliau norėtų, kad jie rinktųsi būstą ramesnėje vietoje, pavyzdžiui, Pilaitėje ar Bajoruose. Atžalos nori tėvų užtarimo, o kai nesulaukia, kartais priverstos atsisakyti savo sumanymų“, – pasakoja nekilnojamojo turto ekspertas.
„Eikos“ specialistas pataria kruopščiai išsigryninti savo nuomonę, ją vertinti ir pagrįsti. „Niekas kitas, nei jūs patys, nežinos, kas jums patinka, patogu. Niekas geriau nei jūs nežinos, ko reikia tam gyvenimo tarpsniui“, – pataria J. Šavelskis.
Naudingiau susitikti, nei ilgai pasakoti telefonu
Pirmas potencialaus pirkėjo kontaktas su pardavėju būna telefonu ar elektroniniu laišku. Ekspertas skaičiuoja, kad su ketvirtadaliu klientų pirmas pokalbis užtrunka 20 ar daugiau minučių.
„Ilgųjų dialogų metu potencialūs pirkėjai stengiasi sužinoti vaizdą pro buto langą, atstumą iki kito objekto, saulės kiekį. Telefonu tai papasakoti sudėtinga, todėl visuomet kviečiame susitikti ir
apžiūrėti būstą gyvai, o jeigu dar nepastatytas – jo vizualizacijas ir pasikalbėti“, – pasakoja specialistas.
Renkantis būstą pirkėjams kyla įvairių klausimų, o pagrindiniu išlieka kvadratinio metro kaina. Ją sužinoję, pirkėjai teiraujasi, kokio ploto būstą įmanoma įsigyti už jų numatytą sumą. Kiti aktualūs klausimai – saulės apšvietimas (į kurią pusę bus langai), koks vaizdas pro juos ir privatumas bute, t. y. ar priešais langus bus kitas namas.
J. Šavelskis pastebi, kad prestižinio būsto pirkėjų klausimai orientuoti į gyvenimo kokybę ir patogumą – ar bus rekuperacija, patogi automobilių stovėjimo vieta, būsimos gyvenvietės technologijos, kurios užtikrina saugumą, ir, žinoma, kaimynystė.
Ekonominės ir vidutinės klasės būsto pirkėjams daugiau kyla techninių klausimų – kokios statybinės medžiagos buvo naudojamos statyboje, kas sudaro visą apdailą, kokia buto pirkimo proceso eiga, kaip ir kur kredituotis, kaip gauti didesnę paskolą būstui, ar galima bus gauti paskolą būstui kartu su sandėliuku ir automobilio stovėjimo vieta.
Pasirinkti padeda ir virtuali realybė
Skaičiuojama, kad dar nepastatytuose namuose parduodama apie 70 proc. visų „Eikos“ plėtojamų projektų butų. Anksčiau juos pirkėjai rinkdavosi tiesiog žiūrėdami į brėžinius, o dabar butus renkasi pasitelkę virtualią realybę.
„Pasitelkus virtualią realybę galima pasivaikščioti po dar tik statomus daugiabučius ar namus, apžiūrėti tiek buto vidų, pajusti jo erdvę, interjerą, pasirinkti spalvas, tiek fasadą, gėlynus, želdinius, vaikų žaidimo aikšteles“, – pasakoja „Eika“ pardavimo projektų vadovas.
Ypač virtuali realybė padeda klientui įsivaizduoti, kaip atrodys prabangūs projektai, tokie kaip Gedimino prospekte augantis „LiveSquare“, pamatyti, koks bus pasažas su prekybos vietomis, restoranas ant stogo, želdiniai.