Klaipėdą krečia trumpalaikė naujų butų pirkimo ir brangimo karštinė.
Birželį ir liepą naujos statybos gyvenamojo būsto rinka Klaipėdoje pasižymėjo fantastišku statistiniu augimu. Tačiau akylesnė analizė rodo, kad tokį augimą sukėlė ne nuosekli nekilnojamojo turto rinkos plėtra, o keli nauji rinkai pasiūlyti projektai. Chroniško pigesnio būsto stygiaus uostamiestyje sąlygomis jie buvo karštligiškai perkami, nepaisant žymiai išaugusių kainų.
„Klaipėdoje vis dar statoma palyginti nedaug, ypač pigaus būsto objektų, todėl vienas-kitas didesnis projektas čia taip smarkiai įtakoja statistiką, kad rinka atrodo netolygi ir šuoliuojanti", — sako bendrovės „Eika" rinkos analitikas Matas Macijauskas.
Tikėtina, kad rudenį, kuomet bus pradėti pardavinėti dar keli didesni naujos statybos būsto objektai, ši pirkimų ir būsto brangimo karštinė turėtų pasiekti kritinį kilimo tašką ir po to atslūgti.
Jau birželį-liepą nekilnojamojo turto plėtros bendrovės pirkėjams pasiūlė apie 230 naujų butų. Naujos statybos būsto uostamiestyje iškart buvo nupirkta ir rezervuota pirkti 175 proc. daugiau, negu balandį ir gegužę bei 292 proc. daugiau nei 2006 metais per tą patį laikotarpį.
Šis pirkimų bumas Klaipėdoje vyko, nepaisant ryškaus naujos statybos būsto brangimo. Dar pavasarį ekonominės (iki 6 000 Lt už kv. m.) ir vidutinės klasės (iki 7 500 Lt už kv. m.) būsto kainos Klaipėdoje aplenkė sostinę, tačiau birželio ir liepos mėnesiais jos ir toliau kilo.
Būsto kainos Klaipėdoje išaugo tiek, kad ekonominės klasės butų svertinis 1 kv. m. kainos vidurkis pakilo iki 6 332 Lt, vidutinės klasės – iki 7 606 Lt, o prestižinės – iki 9 845 Lt.
Tačiau išaugusi pasiūla rinkos apetito nepatenkino: pasiūlos ir paklausos santykinis rodiklis per du pastaruosius mėnesius uostamiestyje nukrito iki 3,53 naujos statybos butų, iš kurių galėtų rinktis vienas pirkėjas. Tuo tarpu balandį ir gegužę jis dar buvo daugiau kaip dukart didesnis ir siekė 7,49 butų, tenkančių vienam pirkėjui, o pereitų metų birželį-liepą – visus 8,43 butų.
Beje, net skurdus vasarinis būsto pasirinkimas Klaipėdoje reiškia šiokią tokią pažangą: mažiausias butų pasirinkimo rodiklis čia buvo 2007 m. vasarį ir kovą, kuomet vienam pirkėjui teko tik 2,5 buto.
Pirmą kartą šiemet ekonominės klasės butų pardavimai ir rezervacijos sudarė nebe didžiausią rinkos dalį, nors pigiausio būsto paprastai perkama daugiausiai. Vasarą rinka pasiskirstė taip: ekonominės klasės butų nupirkta ir rezervuota pirkti 30,7 proc., vidutinės – 48,1 proc., o prestižinė – 21,2 proc.
Mato Macijausko aiškinimu, aukščiau minėti skaičiai nereiškia, kad klaipėdiečiai noriai perka tik brangius butus, kaip tik atvirkščiai – iš jų reikia suprasti, kad pigaus būsto čia siūloma nepakankamai. Todėl Klaipėdos potencialas tebelieka neišmatuotas, nes kainas ir sąlygas čia ir toliau diktuoja nekilnojamojo turto plėtotojai. Tokia tendencija išliks nepakitusi tol, kol rinkoje neatsiras daugiau gyvenamojo būsto objektų, o tai turėtų nutikti rudenį.