Lietuvos progreso stabdis – lėti administracijos sprendimai.
Lėta ir neveikli valstybinė ir savivaldos administracija, tradiciškai vertusi Lietuvą vilktis Baltijos valstybių progreso uodegoje, kylančių algų ir didėjančios infliacijos sąlygomis gali tapti lemtinga, teigia nekilnojamojo turto plėtotojai. Prasto administravimo kaina — laiku negauta europinė parama, neišplėtota infrastruktūra ir prarastas konkurencinis šalies pranašumas.
Vienas žymesnių pastarojo laiko įvykių – Vilniaus rajono savivaldybės nutarimas, sustabdantis Vilniaus pietinio aplinkkelio detaliojo plano rengimo darbus – dar vienas netinkamo administravimo pavyzdys į jau gana gausią Lietuvos valdymo karikatūrų galeriją.
Nuo automobilių dūstančią sostinę turėtų išgelbėti aplinkkeliai, tame tarpe ir Vilniaus rajone atsirasianti devintojo europinio koridoriaus atkarpa, sujungianti Minską-Vilnių ir Vilnių-Klaipėdą, kurį kuruoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, o teritoriją valdo Vilniaus rajono savivaldybė.
Ji ir sustabdė pastarojo aplinkkelio detaliojo plano rengimo darbus. Tiesa, laikinai. Ir ne pačius rengimo darbus, pavyzdžiui, dėl neadekvačios jų kokybės, o dviejų metų senumo savo pačių sprendimą. Dar 2005 m. kovo 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba pritarė „pietinio aplinkkelio tarp magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir magistralinio kelio A3 Vilnius-Minskas trasos VI varianto specialiojo plano rengimui".
Išvertus į paprastesnę kalbą, tai reiškia, kad naujuoju sprendimu Vilniaus rajono savivaldybė nubraukė septynerių metų bendrą parengiamąjį darbą. Per tuos metus buvo sukurtos šešios aplinkkelio atkarpos versijos, vyko diskusijos, buvo pritarta vienai iš šešių kelio projekto versijų, sprendimas galiojo dvejus metus, o po to tapo nebetinkamu. Formali priežastis — Vilniaus rajono savivaldybė gauti 148 vietos gyventojų skundai. O tikroji?
Ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, ir Vilniaus apskrities administracijos viršininko institucijai šis nutarimas buvo netikėtas. Pastarieji apie įvykius Vilniaus rajone sužinojo tik iš spaudos.
Vilniaus apskrities viršininko Alfonso Macaičio nuomone, „keisti savo pačių anksčiau priimtą sprendimą – savotiškas absurdas. Tai dar ir didžiulis smūgis 500 000 gyventojų turinčiam Vilniaus miestui bei jo galimybėms turėti apvažiavimo kelius ir neteršti. Šio traukinio pasukti nebegalima, veltui erzinami žmonės".
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės, ilgus metus laukusios, kuomet Vilniaus rajone planavimo ir administracijos darbo efektyvumas pagerės, taip pat nebetenka kantrybės:
„Čia toks mažos kunigaikštystės poelgis, parodantis ne rūpestį gyventojais, o paprasčiausią nesugebėjimą tvarkytis. Lietuva ir toliau lieka prastai administruojamu užkampiu, tegalinčiu lyginti su Rumunija ir Bulgarija. O kol vyksta tokie mažo prūdo rūgimo procesai, progresyvūs piliečiai išvažiuoja gyventi svetur", — sako Viktorija Beatričė Radzevičienė, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika" Plėtros direktorė.
Nekilnojamojo turto plėtotojų aiškinimu, Vilniaus rajono savivaldybės nesugebėjimas greitai ir efektyviai priimti administracinius sprendimus jau seniai virto sistema. Dar vienas akivaizdus pavyzdys – jau penketą metų rengiamas bendrasis planas, be kurio joks Vilniaus rajono modernizavimas nėra įmanomas.
2007 m. kovo 30 d. LR Valstybė kontrolės atliktu tyrimo išvadose teigiama, kad Vilniaus rajono savivaldybė bendrojo plano rengimo procesą pradėjusi dar 2002 m. pradžioje, jo ligi šiol nesugebėjo pabaigti.
Valstybės kontrolės ataskaitoje tuomet buvo rašoma ir kad „savivaldybių tarybų nariai ir atsakingi administracijų darbuotojai turėtų suprasti, kad taip neskubėdami, o galbūt ir dėl vienų ar kitų priežasčių vilkindami bendrųjų planų rengimą ir tvirtinimą, jie savo teritorijose stabdo investicijų masto augimą, dėl ko nukenčia gyventojų socialinės ir ekonominės gerovės bei daugelio kitų rodiklių augimas. Patvirtinus savivaldybių teritorijų bendruosius planus, turėtų suintensyvėti žemės sklypų paskirties keitimo procedūros, padidėti sklypų pasiūla ir suaktyvėti statybų veikla".
Tačiau Vilniaus rajono savivaldybė savo bendrojo plano lig šiol neturi. Paskiausiai nustatytoji rengimo darbų pabaigos data – šių mėtų rugsėjo pirmoji, arba bent jau tokia data įrašyta paaiškinamuosiuose raštuose Vilniaus apskrities viršininko administracijai.
Vilniaus rajono savivaldybės merės pavaduotojo Jan Sinicki žodžiais, aplinkkelio specialiojo plano rengimo darbus reikėjo stabdyti, nes „žmonėms kelio apsauginėje zonoje turintiems sklypus, turi būti teisingai ir protingai atlyginta, pagal rinkos kainą".
Jis mini ir tai, kad europinis koridorius ir ypač apsauginė kelio zona drieksis per žemės sklypus, kurie buvo neseniai grąžinti savininkams. Tačiau, pasak A. Macaičio, žemės aplinkkelio teritorijoje buvo grąžinamos kaip tik todėl, kad Vilniaus rajono savivaldybė per penkerius metus nesugebėjo parengti bendrojo plano. O kol tokio plano nėra, įstatymai žemę kaimo teritorijose grąžinti leidžia.
„Dabar galime tik konstatuoti, kad į dar tolesnę neapibrėžtą ateitį nustumiamos ne tik europinių lėšų pritraukimo galimybės, bet ir Vilniaus rajono šansas tapti pasiturinčiu rajonu", – sako V.B. Radzevičienė.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos perspektyvinio planavimo skyriaus darbuotojų aiškinimu, tiesiant kelius skundų kyla visuomet, nes tenka suderinti du kraštutinumus – viena vertus, pagerėja gyventojų susisiekimas ir pakyla jų sklypų vertė, o kita – jų sklypams yra priskiriami servitutai bei apribojimai. Visos procedūros ir taip trunka pakankamai ilgai.
Tuo tarpu, norint pasinaudoti europinėmis lėšomis, reikėtų turėti suderintą projektą, o tik po to ieškoti paramos lėšų. Juo ilgiau vilkinama, juo brangesni darbai. Nuo 2005 m. kovo mėnesio, kuomet Vilniaus rajono taryba savo sprendimu patvirtino pasirinktąjį, šeštąjį, projektą, kelio darbai pabrango per 20 proc.
O Vilniaus apskrities viršininko administracija tikina, kad po pastarųjų rinkimų į Vilniaus rajono savivaldybę atėjo nedaug naujų žmonių, net rajono merė Marija Rekst išliko savo poste.