Pakanka vieno piršto spustelėjimo, kad namuose įsijungtų šviesa, pradėtų veikti kondicionierius ir būtų galima sužinoti, ar vaikas lovoje, ar vis dar žaidžia kompiuteriu. Arba prieš grįžtant namo įsijungti šildymą, kad sugrįžus būtų jaukiau. Tokias galimybes siūlo protingų namų sistema, tačiau lietuvių namuose šios technologijos diegiamos lėtai.
Protingų namų sistema, arba paprasčiau vadinami „protingi namai“, yra informacinių technologijų įrankiai, kurie padeda valdyti visas pastatuose esančias sistemas (vėdinimo, elektros, vandens, apšvietimo, signalizacijos ir kt.) nuotoliniu būdu – per kompiuterį, planšetę arba mobilųjį telefoną. Pasak nekilnojamojo turto plėtros ekspertų, tokia sistema sparčiai populiarėja išsivysčiusiose šalyse, kai kur net yra įprasta, tačiau Lietuvoje kelia skinasi lėtai.
„Pavyzdžiui, lietuvių kompanijos „Elsis TS“ sukurta protingų namų sistema suteikia galimybę valdyti namų prietaisus net nebūnant juose. Pavyzdžiui, žmogus bet kada ir bet kur gali laisvai patikrinti, ar išjungė kambariuose šviesas, ar nepamiršo įjungti signalizacijos, o prieš grįždamas iš darbo – nuotoliniu būdu nustatyti norimą temperatūrą namuose arba, jei yra vasara, įjungti kondicionavimo sistemą“, – pasakoja Rasa Pečiulaitė, įmonės „Eika“ plėtros ir energinių projektų vadovė.
Plėtrą stabdo seni būstai ir kaina
Protingų namų sistemos plėtrą stabdo tai, Lietuvoje dominuoja senos statybos būstai, o sistema pritaikoma tik naujos statybos būstuose. R. Pečiulaitės teigimu, jei būstas senas ir visos sistemos veikia tik mechaniškai, protingų namų sistemos jame pritaikyti nepavyks, kadangi ši sistema „susikalba“ tik su protingomis inžinerinėmis sistemomis, kurios privalo būti tinkamai įrengtos būste.
Kita priežastis, stabdanti protingų namų sistemos plėtrą Lietuvoje – kaina. Šiuo metu protingos sistemos įranga svyruoja nuo 500 iki 2 tūkst. eurų ir daugiau. Tačiau „Eika“ atstovė pažymi, jog protingų namų sistemų kainos labai skiriasi ir priklauso nuo funkcijų paketo, kurias siūlo gamintojai. Kuo protingų namų sistemos paketas didesnis ir apima didesnę pastato valdymo dalį, tuo pastatas tampa „protingesnis“ ir galima pasiekti geresnių rezultatų.
„Vieni gamintojai siūlo įsigyti įrangą ir įsidiegti ją patiems. Kiti – tiek įrangą, tiek jos sumontavimą. Be to, kaina priklauso ir nuo to, kokią dalį pastato energijos resursų gyventojas nori valdyti. Pavyzdžiui, galbūt jam aktualu tik šildymo sistema ir vėdinimas arba tik apšvietimas“, – teigia R. Pečiulaitė.
Taupo elektros energiją
Protingas namų sistemas naudojantys asmenys pastebi, kad jos suteikia daugiau komforto ir apsaugos, taupo elektros energiją, šildymo kaštus, o bene vienintelis trūkumas – techniniai gedimai, nes visos energiją vartojančios sistemos būna automatizuotos.
Mindaugas Rutkauskas, jau penkerius metus namuose naudojantis Lietuvoje pagamintą protingų namų sistemą, sako, jog įdiegęs jaučiasi kur kas komfortiškiau ir saugiau, be to sutaupo efektyviai naudodamas energiją.
„Pirmiausia, įdiegęs protingų namų sistemą, išvengiu drastiškų temperatūrų pokyčių kambariuose. Be to, mane greitai ir lengvai pasiekia informacija, jei namuose dingsta elektra arba jei išvažiuoju palikęs įjungtas šviesas. Taip pat esu ramus dėl namų saugumo. O dėl subalansuotai veikiančių šildymo ir kondicionavimo sistemų sutaupau, nes be reikalo neeikvoju energijos,“, – sako Mindaugas Rutkauskas, „Baltic Refrigeration Group“ komercijos vadovas.
Protingų namų daugės
Įmonės „Eika“ skaičiavimais, naudojantis protingų namų sistema, būsto eksploatacines išlaidas galima sumažinti vidutiniškai nuo 10 iki 30 proc. Vadinasi, naujos statybos trijų kambarių, 65 kv. metrų ploto buto gyventojas, už elektrą per mėnesį mokantis 0,6 eurų už kv. metrą, o už šildymą – 0,4 eurų už kv. m, vidutiniškai kasmet gali sutaupyti nuo 67 iki 202 eurų. Nevertinant komforto ir saugumo, protingų namų sistema gali atsipirkti net per 2 metus.
Nekilnojamojo turto plėtotojai aktyviai domisi protingų namų sistemomis ir pradeda jas diegti naujai statomuose daugiabučiuose. Planuojama, jog protingų namų sistemą turinčių butų daugės, kadangi nuo 2016 m. bus leidžiama projektuoti ir statyti tik A energinės klasės daugiabučius, kuriuose inžinerinių sistemų daugėja, tad rankiniu būdu jas visas tinkamai ir efektyviai valdyti tampa sudėtinga. Pasak R.Pečiulaitės, šiuo metu nematyta naujovė jau po gero dešimtmečio gali tapti naujos statybos namų standartu.
Apie įmonių grupę „Eika“
1992 m. įkurta bendrovė „EIKA“ yra viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupių Lietuvoje, sėkmingai plėtojanti gyvenamųjų, komercinių, visuomeninių ir kitos paskirties pastatų projektus, kurianti naują gyvenimo ir darbo kokybę. Įmonė jau pastatė daugiau nei 3000 butų ir 270 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatų. „Eika“ daug kartų apdovanota kaip geriausia nekilnojamojo turto plėtotoja Lietuvoje, geriausiais Lietuvoje tapę ir įmonės projektai „Santariškių namai“ bei „EIKOS namai Pilaitėje“.
Daugiau informacijos:
Rasa Pečiulaitė
Projektų vadovė
Tel. +370 5 2045 811
Faks. +370 5 2514 256
El. p. r.peciulaite@eika.lt