• Titulinis
  • Grupės naujienos
  • Šiauliuose pradėtos trečio naujo karinio miestelio statybos: su nauja infrastruktūra augs ir kariuomenės pajėgumas

    „Naujųjų karinių miestelių dėka mūsų kariai turės tokias sąlygas, kokias būtina turėti NATO kariuomenei“, – sakė krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, spalio 7 d. dalyvaudamas karinio miestelio Šiauliuose statybos darbų pradžios ceremonijoje. Stiprinant nacionalinį saugumą ir atgrasymo politiką, Krašto apsaugos ministerija plečia Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą ir Lietuvoje tokių naujų karinių miestelių jau pradėjo statyti tris.

    Šiauliuose vykusios ceremonijos metu V. Semeška akcentavo, kad išvystyta ir moderni karinė infrastruktūra yra labai reikalinga aukšto lygio kariuomenės parengtumui, todėl karinių miestelių projektas yra itin svarbus visai Lietuvai: „Statydami naujus karinius miestelius klojame pamatą Lietuvos valstybei – mūsų laisvei ir demokratijai. Niekas kitas valstybės neapgins geriau nei stipri ir profesionali mūsų kariuomenė.“

    Viceministras kartu su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadu brigados generolu Artūru Radvilu bei „Eika“ valdybos pirmininku Robertu Dargiu įbetonavo simbolinę laiko kapsulę su laišku ateities kartoms. Kapsulę į būsimo miestelio pamatą įleido Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono karys štabo seržantas Edmundas Girjotas.

    „Šioje vietoje įsikurs vienas jauniausių kariuomenės vienetų – „Žemaitijos“ brigados Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas. Moderni infrastruktūra – investicija į karių tarnybos sąlygų pagerinimą. Naujos kareivinės padės kariams dar geriau planuoti ir vykdyti savo pareigas, pakels motyvaciją, paskatins į tarnybą ateiti naujus karius“, – sakė brg. gen. A. Radvilas.

    Numatomas bataliono dydžio karinio miestelio Šiauliuose plotas – 7,8 ha. Miestelyje iškils administracinės ir specialiosios paskirties pastatai: kareivinės, valgykla, štabas, medicinos punktas ir kt. Taip pat suplanuota sporto patalpų ir aikščių. Miestelyje bus statoma ir techninės paskirties pastatų: sandėlių, garažų, bus degalinė, plovykla, pastogė technikai. Taip pat bus įrengtos ir rikiuotės bei technikos aikštės, automobilių parkavimo vietos, tarp kurių ir specialiai pritaikytos elektromobiliams ir žmonėms su negalia.

    „Kai 2020 m. pabaigoje skelbėme apie „Eika“ įmonių grupės laimėtą konkursą statyti vieną iš trijų karinių miestelių Lietuvoje, tai atrodė svarbus, aktualus karinės infrastruktūros projektas, įdomus ir vis dar Lietuvoje retas viešosios ir privačios partnerytės pavyzdys. Projektą daugiau vertinome per ekonominę prizmę. Šiandien, įsibėgėjant aštuntajam karo Ukrainoje mėnesiui, tai – jau vertybinis objektas tiek mūsų grupei, tiek visai Lietuvai“, – kalbėjo „Eika“ valdybos pirmininkas R. Dargis.

    Krašto apsaugos ministerija pernai sutartį dėl karinio miestelio Šiauliuose statybų pasirašė su šiai bendrovei priklausančiomis įmonėmis „Partnerystės projektai keturi“ ir UAB „Samogitia miestelis“.

    Pirmųjų dviejų naujų karinių miestelių statybos prasidėjo kiek anksčiau – simbolinės laiko kapsulės rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais buvo įkastos Vilniaus rajone, Rokantiškėse, ir Šilalės rajone, Pajūrio miestelyje. Šių dviejų karinių miestelių statybos darbus vykdo „Darnu Group“ bendrovei priklausanti įmonė „Salvinta“.

    Visų trijų naujų karinių miestelių statybų partnerystės sutartys pasirašytos 15 metų laikotarpiui – iš jų projektavimui ir statybai skirtas dviejų su puse metų laikotarpis, o 12,5 metų laikotarpis numatytas infrastruktūrai prižiūrėti ir aptarnauti. Šių miestelių statybas planuojama užbaigti 2023 m. pabaigoje – 2024 m. pradžioje.

    Kariniai miesteliai statomi siekiant juose dislokuoti Lietuvos kariuomenės brigadų „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ vienetus. Visuose trijuose naujuose miesteliuose galės tarnauti ir dirbti iki 2,5 tūkst. karių ir krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų.

    Trijų karinių miestelių statybos yra strateginis Krašto apsaugos ministerijos projektas. Juo siekiama didinti Lietuvos kovinius pajėgumus, užtikrinti fizinę infrastruktūrą Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų nuolatiniam dislokavimui, stiprinti gynybą ir atgrasymą.

    Tai pirmas kartas, kai projektas krašto apsaugos sistemoje vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. Sprendimas vystyti naują karinę infrastruktūrą pasitelkiant verslą buvo priimtas atsižvelgus ne tik į privataus sektoriaus gebėjimą vienu metu vystyti kelis didelės apimties projektus, bet ir dėl didelių investicijų į ginkluotės modernizavimą bei naujų gynybinių sistemų įsigijimą krašto apsaugos sistemoje.