Populiarusis Latvijos kompozitorius 82 metų Raimondas Paulas Nacionalinio dramos teatro scenoje parodė ir pamatė, ką gali laisvi ir turintys idėjų žmonės.
„Smagu buvo prisiminti jaunystę. Dabar nedažnai dalyvauju tokiuose dideliuose koncertuose, bet išties gera groti tai, kas man pačiam patinka“, – po ketvirtadienį surengto įspūdingo pasirodymo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) kalbėjo R. Paulas. Maestro į Vilnių pakvietė nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eika“, sumaniusi atšvęsti savo 25-metį ir paminėti Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmečius. „Eikos“ vadovai Robertas ir Domas Dargiai mėgsta palepinti rinktiniu džiazu kolegas, partnerius ir bičiulius. Dar neišdilo iš atminties jų viešnios džiazo vokalistės Dianos Krall koncerto ir „Eikos“ užsakymu sukurto Dainiaus Pulausko etnoprojekto „Džiazas aplink pasaulį“ įspūdžiai. Šį kartą verslininkai užsimojo įlieti džiazo akcentų į Baltijos šalių šimtmečių minėjimo maratoną, kuris iki šiol sukosi beveik vien apie klasikinę muziką.
Koncertas nustebino užmoju
Tokį prašmatnų džiazo vakarą, kaip užvakar LNDT surengtas koncertas „Skambėk ateities ritmu. Džiazuojanti Baltijos šimtmečio laisvė“, Lietuvoje sunku prisiminti. Specialiai šiam vakarui buvo kuriama muzika, aranžuotės ir vaizdo projekcijos. Jis subūrė ryškiausius trijų Baltijos šalių džiazo talentus.
Su Latvijos radijo bigbendu pasirodė D. Pulausko grupė, latvių vokalinio džiazo ansamblis „Framest“, estų džiazo primadona Sofia Rubina, kylanti Latvijos džiazo žvaigždė Kristina Praulinia. Solo improvizavo latvių bigbende kurį laiką dirbantis trimitininkas Dominykas Vyšniauskas. Programą puošė latvių ir lietuvių liaudies dainų motyvai, Lietuvos ir Estijos vaizdai. Tačiau vakaro ašis buvo R. Paulso kūryba ir muzikavimas.
Pažėrė savo kūrybos perlų „Su mūsų laisvės šimtmečiu, broliai ir sesės“, – lietuviškai ištarė scenoje pasirodęs R.Paulas. Maestro dovanojo publikai virtinę savo kūrinių, kuriuos atliko su savo vadovaujamu bigbendu ir vokalistėmis. Tarp jų skambėjo ir ilgesinga melodija iš muzikos filmui „Ilga kelionė per kopas“, žaisminga „Nostalgija“, bravūriškos „Džiazo ekspresija“ ir „Sachara“. Solidaus amžiaus muzikui net jaunimas galėtų pavydėti polėkio ir energijos. „Neieškojau kokių nors savo dainelių – norėjau pagroti džiazą kaip pianistas“, – aiškino svečias, nulipęs nuo scenos. Maestro neseniai prisipažino, kad džiazas dabar jam artimesnis negu naujasis popsas arba šokių muzika.
Publika negailėjo R. Paului ovacijų, sužavėta ne tik melodingų jo muzikos perliukų, bet ir nepakartojamai raiškios, net bravūriškos skambinimo manieros. „Tikras artistas“, – kartojo jo scenos partneriai. „Maloniausia, kai žmonės ploja ne iš gailesčio, o iš pagarbos man, kaip muzikantui. Kad vis dar galiu išeiti į sceną, o po koncerto pats nuo jos nulipti“, – juokavo maestro.
Namo išsivežė medalį
Paklaustas, ar nenuvargino kelionė, kompozitorius patikino: „Atvirkščiai – pažvalėjau. Dabar nedažnai gastroliuoju. Tačiau su lietuvių muzikantais mane sieja daug prisiminimų, linksmų istorijų. Prisimenu Juozą Tiškų, Benjaminą Gorbulskį, „Oktavos“ ansamblį, kuris koncertuodavo Liepojoje. Tarsi sugrįžau į audringą jaunystę.“ Užvakar Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje R. Paului buvo įteiktas Garbės medalis už ilgametį Baltijos kraštų tapatybės stiprinimą, džiazo ir populiariosios muzikos pakylėjimą į aukštosios kultūros lygmenį. Pasak ceremonijoje dalyvavusio Latvijos ambasadoriaus Lietuvoje Einaro Semanio, apdovanojimas simboliškai sujungė abi šalis, šiais metais mininčias šimtmečius. R. Paulas ir tąkart patvirtino ištikimybę džiazui, kuris jį lydi nuo mažų dienų. Maestro pasidžiaugė, kad ši muzika vis labiau įsitvirtina dabartinėje kultūroje. Ceremonijoje nuskambėjo profesoriaus Artūro Anusausko improvizacija R. Paulo kūrybos motyvais, o po oficialiosios dalies žymusis svečias visus nustebino virtuoziškumu sėdęs improvizuoti prie fortepijono. Vilniuje R. Paulsas neužsibuvo – jau vakar koncertavo „Dzintari“ koncertų salėje Jūrmaloje su Rygos choru.
Tris šalis suvienijo ir džiazas
„Tai ir didelis R.Paulo nuopelnas, kad latviai turi stiprias vokalinio džiazo, estrados, populiariosios muzikos tradicijas, tokį gerą bigbendą. Mes apie tai galime tik pasvajoti“, – neslėpė vienas koncerto „Skambėk ateities ritmu. Džiazuojanti Baltijos šimtmečio laisvė“ sumanytojų, kompozitorių ir dalyvių D. Pulauskas
Būtent R.Paulo vadovaujamas Latvijos radijo bigbendas įkvėpė lietuvius dedikuoti Baltijos šalių šimtmečiams tarptautinį džiazo projektą. Panaši kaip Vilniuje jungtinio kolektyvo programa jau skambėjo Rygoje minint jubiliejų Latvijoje, o gegužę skambės Estijoje. Visur kaip kompozitorius ir atlikėjas dalyvauja ir D.Pulauskas. Lietuvių džiazo grandas D.Pulauskas taip pat pakviestas atstovauti Lietuvai ir Europos bigbendo projekte šį rudenį, kuriam rašys muziką su Latvijos ir Estijos atstovais. Bigbendo pasirodymas bus transliuojamas iš Rygos visai Europai. Vakar prasidėjusiame 20-ajame Birštono džiazo festivalyje taip pat skamba bendri Baltijos šalių muzikantų projektai.
Straipsnį rasite: https://kultura.lrytas.lt/scena/2018/03/24/news/maestro-raimondas-paulas-ispudingame-koncerte-grizo-i-audringa-jaunyste-5391472/